Gausiai susirinkę žurnalistai R.Navardauską apibėrė įvairiausiais klausimais, į dalį jų atsakė ir pirmasis dviratininko treneris K.Česaitis. Paprašytas mintimis sugrįžti į Ričmonde (JAV) vykusį pasaulio dviračių čempionatą ir atskleisti sėkmės priežastis, R.Navardauskas teigė, kad bronzos medalį nulėmė įvairios aplinkybės. „Šis pasiekimas - tai ilgamečio triūso vaisius. Tai ir mano pirmojo trenerio, ir mano komandos draugų, ir Lietuvos dviračių sporto federacijos darbuotojų nuopelnas. O kalbant konkrečiai apie šį pasaulio čempionatą reikia pasakyti, kad man labai pasisekė, jog turėjau galimybę su komanda Amerikoje tris savaites ruoštis startams, dalyvavau kontrolinėse varžybose. O paskui jau buvo tiesiog kova dėl būvio. Iš viso grupinėse lenktynėse startavo keli šimtai dviratininkų, kai kurios šalys turėjo net po 7-8 dviratininkus, o mes, lietuviai, buvome tik trise - aš, Gediminas Bagdonas ir Evaldas Šiškevičius. Stengėmės laikytis drauge, išlaikyti ritmą, nenuvargti ir pabaigoje - spurtuoti. Nors iš esmės visi buvome lygiaverčiai, šį kartą labiau pasisekė man,“ - teigė R.Navardauskas.
27 metų dviratininkas atskleidė, kad pasaulio čempionate laimėta bronza jam yra svarbesnė nei pergalės „Giro d’Italia“ ar „Tour de France“ etapuose. „Visgi pasaulio čempionate yra tik vienas startas ir viena galimybė laimėti. Dėl jos iš visų jėgų kovoja pajėgiausi pasaulio dviratininkai. O daugiadienėse lenktynėse pajėgiausi dviratininkai kartais taupo jėgas, gudrauja, tad pergalė viename ar kitame etape nepasako visos tiesos apie tavo tikrą pajėgumą“, - samprotavo JAV „Cannondale-Garmin“ komandai profesionalų varžybose atstovaujantis Lietuvos dviratininkas.
Tiesa, R.Navardausko teigimu, pasaulio čempionate iškovotas bronzos medalis jo statuso komandoje nepakeis. „Po finišo komandos vadovai mane pasveikino. Jie to iš manęs nesitikėjo, tad galima sakyti, kad juos šiek tiek nustebinau. Tačiau jiems pasaulio čempionatas yra tik vienas iš daugelio startų. Profesionaliame dviračių sporte tokių startų per sezoną turime ne vieną ir ne du. Varžybose svarbiausias yra komandos rezultatas“, - paaiškino R.Navardauskas.
Lietuvis dar bent metus atstovaus „Cannondale-Garmin“ komandai. Jo teigimu, spalio 17 d. prasidės pasirengimas naujam sezonui, tačiau jo kontūrai dar nėra aiškūs. Vis dėlto, žvelgiant iš Lietuvos dviračių sporto perspektyvos, kitais metais svarbiausias startas vyks Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Šiuo metu Lietuva yra užsitikrinusi dvi vietas olimpinėse vyrų dviračių varžybose, bet jų dalyviai paaiškės tik kitų metų vasarą. Natūralu, kad šiuo metu žvilgsniai krypsta į R.Navardauską, bet pats dviratininkas, paklaustas apie olimpinius planus, vengė tiesaus atsakymo. „Prieš dešimtmetį neįsivaizdavau, kad būsiu profesionaliu dviratininku, o dabar jau esu pasaulio čempionato prizininkas, - šypsojosi R.Navardauskas. - Iš tiesų nežinau, kur mane nuves šis kelias. Dabar esu aukšto lygio sportininkas, bet kiek laiko išsilaikysiu šiame lygyje, kiek užteks sveikatos, to tikrai nežinau. Bet kuriuo momentu viskas gali pasibaigti. Niekas nežino, ar kitais metais būsi pajėgesnis nei pernai, tad ateities prognozuoti nenorėčiau.“
Tačiau K.Česaitis buvo atviresnis. „Ligšiolinė Ramūno karjera rodo, kad jis stulbinančiais žingsniais eina į priekį. Aš manau, kad tai ne paskutinis jo iškovotas medalis, o tik tarpinė grandis apdovanojimų virtinėje. Jei jo nekamuos traumos, per artimiausius penkerius metus jis mus dar ne kartą pradžiugins įspūdingomis pergalėmis“, - prognozavo pirmasis R.Navardausko treneris.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą