Byra "Žuvėdros" kolektyvas

Iki šiol nėra aišku, ar šių metų gegužę žuvėdriečiai Vokietijoje gins Lietuvos garbę Europos čempionate.

"Tai - didelis klaustukas. Dirbame, treniruojamės, žiūrėsime, kaip bus. Kol kas nesakome "sudie", tačiau šią dieną dar negaliu pasakyti, ar dalyvausime Europos čempionate", - "Vakarų ekspresui" sakė "Žuvėdros" kolektyvo vadovas R. Idzelevičius.

Už studijas - milžiniškos lėšos

Anot R. Idzelevičiaus, jei ir pavyks paruošti šokėjus aukščiausio lygio pirmenybėms, jose geriausiu atveju dalyvaus tik viena komanda.

"Kol kas laikus, kai dalyvaudavo dvi komandos, teks pamiršti. Apie tai dabar galime tik pasvajoti. Per keturis kursus Klaipėdos universitete sportinius šokius studijuoja tik 30 studentų, o anksčiau būdavo net po 60 ar 70", - teigė R. Idzelevičius.

Pasak pokalbininko, tokį studijuojančiųjų sportinius šokius skaičiaus sumažėjimą lemia ir ribotos finansinės galimybės, ir per griežta stojimo į šią specialybę atranka.

"Už vienerių metų studijas šokėjams reikia mokėti net 11 tūkstančių litų. Tai - didžiuliai pinigai. Tie, kurie neįstoja į valstybės finansuojamas vietas, tiesiog atsiima stojimo dokumentus ir eina studijuoti kitur. Be to, argi normalu, kad šokėjams reikia nepriekaištingai išlaikyti lietuvių ir anglų kalbos egzaminus? Kitu atveju, jie negali patekti į šią specialybę. Norinčiųjų studijuoti sportinius šokius yra daugybė, tačiau ne visi atitinka švietimo sistemos keliamus reikalavimus. Yra daugybė porų, kurios puikiai šoka, galėtų drąsiai papildyti kolektyvo gretas, tačiau neįstoja į šią specialybę dėl minėtų niuansų. Dėl to neretai į kolektyvą esame priversti kviestis ir silpnesnius šokėjus", - aiškino R. Idzelevičius.

"Reikia ir valgyti"

Vienintelę Lietuvoje, Klaipėdos universitete, esančią sportinių šokių aukštojo mokslo kryptį studijuoti renkasi įvairių miestų atstovai.

"Pirmame kurse yra trys klaipėdiečiai, o visi kiti - iš kitų miestų. Pirmame kurse studijuoja aštuoni šokėjai, antrame - septyni, trečiame - septyni, ketvirtame - aštuoni. Be klaipėdiečių, yra ir šilutiškių, kauniečių, uteniškių, vilniečių bei kitų miestų atstovų. Geografija - plati", - teigė "Žuvėdros" kolektyvo vadovas.

NYKSTA. Septyniskart pasaulio ir devyniskart Europos čempionai pastaruoju metu išgyvena nuosmukį - tituluotus šokėjus išlaikyti savo gretose vis sudėtingiau. Dar prieš mėnesį Vokietijoje vykusiame pasaulio čempionate "Žuvėdros" gretose iš aštuonių porų pusė buvo pagrindinės pirmosios - auksinių laikų šokėjų komandos poros, o pastaruoju metu liko vos viena. Antano STANEVIČIASU nuotr.

Jis pabrėžė, kad iš Klaipėdos savivaldybės, Lietuvos kultūros fondo, rėmėjų lėšų ir Vyriausybės premijų pavyksta daugmaž susiorganizuoti "Žuvėdros" išvykas į varžybas, įsigyti sceninius rūbus, tačiau šokėjams suteikti pragyvenimui būtinų lėšų nėra galimybių.

"Jei šokėjai gautų stipendijas, kaip gauna olimpiečiai ar perspektyvūs Lietuvos rinktinės nariai, tada situacija pasikeistų. Juk "Žuvėdra" nuolat garsina Lietuvos vardą viso pasaulio mastu. Dabar šokėjus, baigusius studijas, kolektyve išlaikyti yra labai sunku - jie yra priversti dirbti kitus darbus, kad tik galėtų išgyventi. Vien šokiais gyvas nebūsi, juk reikia ir valgyti", - aiškino R. Idzelevičius.

Svarsto rašyti skundą

"Žuvėdros" kolektyvo nariai prieš mėnesį Brėmene (Vokietija) vykusiame pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionate liko be medalių - užėmė ketvirtąją vietą. Daugeliui tai sukėlė didžiulę nuostabą, nes "Žuvėdra" planetos pirmenybėse liko be apdovanojimų pirmą kartą nuo 1993 metų.

Žuvėdriečiai per visą karjerą dalyvavo 24 pasaulio čempionatuose, iš kurių devyniolikoje iškovojo medalius. Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvo nariai po septynis kartus iškovojo auksą ir sidabrą, o penkis sykius pelnė bronzą. Jie nuolat skina laurus ir Europos čempionatuose - net devynis kartus Senajame žemyne neturėjo lygių. Paskutinį kartą Europos čempione "Žuvėdra" tapo 2013 m. gegužę Vilniuje vykusiose pirmenybėse. Iki tol kolektyvas septynis kartus pasipuošė sidabru ir dukart bronza.

"Paskutinis planetos čempionatas buvo kažkoks nesusipratimas. Tiesiog mus "nuteisėjavo". Tai buvo savotiškas vokiečių kerštas už tai, kad jie prieš tai dukart čempionatuose liko ketvirti. Vokiečiai su rusais dar prieš čempionatą kartu treniravosi, galėjo sutarti, kad palankiai balsuotų jų šalių teisėjai. Mes už rusus, kurie pasaulio čempionate liko antri, buvome tikrai geresni", - pabrėžė R. Idzelevičius.

Anot jo, tai aiškiai matyti ir filmuotame vaizdo įraše.

"Vienas mūsų šokėjas padarė kompiuterinę analizę. Rusų klaidas gali įžvelgti net tie, kas mažai nusimano apie šokius - judesiai atliekami ne sinchroniškai, šešios poros sukasi ant vienos kojos, o dvi - ant dviejų, nors visi tai turi atlikti vienodai. Yra ir daugiau klaidų. Aš viską mačiau savo akimis čempionate, o sulėtintai stebint vaizdo įrašą tai pastebima dar aiškiau. Analizavome ir savo pasirodymą - mūsų šokėjai programą atliko be menkiausios klaidelės. Dėl to ir yra pikčiausia. Net mąstome rašyti oficialų skundą į Tarptautinę sportinių šokių federaciją dėl rezultatų anuliavimo. Galime pateikti aiškius įrodymus - vaizdo medžiagą", - sakė "Žuvėdros" komandos vadovas.