Čempionišką Mažeikių "Romar" futbolininkų sezoną prisimenant

Klubo dešimtmetis

Šiemet sukako lygiai dešimt metų, kai Mažeikių "Romar" futbolininkai pirmą ir paskutinį kartą tapo Lietuvos čempionais.

Rytoj, prisimenant dešimties metų senumo įvykius, tų metų "Romar" žaidėjai "Neptūno" sporto salėje organizuoja draugiškas rungtynes tarp "Romar-1994" ir "Atlanto-2004" komandų. Šio susitikimo pradžia 15 valandą. Po rungtynių futbolininkai gražią sukaktį švęs vienoje, netoli Klaipėdos esančioje, sodyboje.

"Romar" klubą daug kas vadina momentiniu - jis staigiai atsirado ir greitai išnyko.

"Romar" komandą įkūrė ir jos prezidentu tapo garsus Mažeikių verslininkas Romas Marcinkevičius 1992 metais. Jis per trumpą laiką iš visos Žemaitijos į Mažeikius sukvietė geriausius to meto futbolininkus, o komandos vairą patikėjo klaipėdiečiui treneriui Fiodorui Finkeliui.

Pirmąjį "Romar" sezoną (1992-1993 m.) galima pavadinti žvalgybiniu. Mažeikiškiai užėmė šeštą vietą, bet kūrė čempioniškus planus. Jie buvo įgyvendinti 1993-1994 metų čempionate.

Kaunantis dėl čempiono titulo "Romar" turėjo labai rimtą varžovą - Vilniaus "Žalgirį". Abi komandos iki pat paskutinio turo turnyrinėje lentelėje buvo greta: pirmaujantys mažeikiškiai turėjo 36 taškus, o žalgiriečiai vienu tašku mažiau.

Vadinasi, tik pergalė per paskutines rungtynes galėjo tenkinti "Romar" futbolininkus. Jie čempionatą baigė Klaipėdoje susitikimu su "Sirijumi".

"Baltijos" stadione vykusios rungtynės buvo labai atkaklios. Nors žaidybinę persvarą turėjo mažeikiečiai, bet pirmame kėlinyje pelnyti įvarčių jiems nesisekė. Visgi po pertraukos (62 min.) "Romar" snaiperiui V. Dančenkai pavyko įmušti tokį reikalingą įvartį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo auksinis įvartis, nulėmęs "Romar" klubui pirmąją vietą. Beje, rungtynių pabaigoje Mažeikių komandos kapitonas N. Gudaitis "Romar" pergalę galėjo užtvirtinti dar vienu įvarčiu. Deja, jis nerealizavo į "Sirijaus" vartus paskirto baudinio. Tačiau ir kuklios pergalės rezultatu 1:0 pakako - "Romar" futbolininkai čempionai.

V. Dančenka (su kamuoliu) 1994 metais buvo "Romar" atakų lyderis

Tose pergalingose rungtynėse "Romar" garbę gynė šie žaidėjai: D. Dilda, D. Magdišauskas, E. Žukauskas, R. Žutautas (nuo 57 min. - S. Vičiauskas), T. Kančelskis, S. Mikalajūnas, N. Gudaitis, A. Šuika (nuo 84 min. - V. Daniličevas), R. Vaineikis, V. Dančenka ir R. Pocius.

"Baltijos" stadione rungtynes stebėjo arti penkių tūkstančių sirgalių. Dauguma jų buvo atvykę iš Mažeikių. Nuaidėjus finaliniam teisėjo A. Rezepovo švilpukui, šimtai futbolo gerbėjų puolė į aikštę sveikinti "Romar" futbolininkų su pergale. Tokia "betvarkė" labai nepatiko tvarką palaikusiems policijos pareigūnams. Jie šventiškai nusiteikusius sirgalius iš Mažeikių "pašėrė" bananais.

Tą čempionišką sezoną "Romar" futbolininkai iš 22 rungtynių pralaimėjo vos vienerias - Panevėžio "Ekranui". Mažeikiškiai į varžovų vartus įmušė 53 įvarčius, o į savus praleido vos 10 įvarčių. Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo V. Dančenka, pelnęs 12 įvarčių. Dešimt kartų pasižymėjo R. Pocius, 9 įvarčius įmušė A. Šuika, po 7 - R. Vaineikis ir N. Gudaitis.

Visiškai nedaug trūko, kad ir po metų "Romar" būtų pakartojęs 1994 metų sėkmę. Tačiau 1995 metais teko tenkintis bronzos medaliais. Po šio bronzinio sezono neliko apskritai "Romar", nes į Ameriką gyventi išvyko pagrindinis komandos rėmėjas R. Marcinkevičius.

Vakar pakalbinome buvusį "Romar" kapitoną, Mažeikiuose gimusį Nerijų Gudaitį. Beje, jis vakar šventė savo trisdešimt šeštą gimtadienį.

Taigi sveikiname jus su gimimo diena, kuri beveik sutapo su organizuojama "Romar" dešimtmečio švente.

-Dėkoju.

Prisiminkite, kaip atsirado "Romar" klubas?

-Apie jo atsiradimą galėtų geriau papasakoti tuometiniai treneriai. Girdėjau tik tiek, kad jie, pas verslininką R. Marcinkevičių nuėję prašyti dalinės pagalbos, išgirdo stulbinantį atsakymą - "Kurkime komandą".

Apie "Romar" prezidentą R. Marcinkevičių teko girdėti daug gerų atsiliepimų. Koks jis buvo žaidėjams?

-Jis buvo žodžio žmogus. Jei ką nors pažadėdavo mūsų prezidentas, visuomet ištesėdavo. R. Marcinkevičius negailėjo pinigų ir mes stengėmės jo nenuvilti. Tuos metus "Romar" žaidėjai prisimena kaip sapną.

Vadinasi, tokioje aplinkoje buvo lengva siekti čempionų titulo.

-Išties taip. Mūsų komanda buvo draugiška, nebuvo jokios trinties tarp žaidėjų, nebuvo jokių užkulisinių peripetijų. Iš pradžių net neturėjome tikslo iškovoti aukso medalius. Viskas savaime išėjo, nes kovėmės iš paskutiniųjų per visas rungtynes.

Jūs, priekinis gynėjas, čempionišką sezoną įmušėte net septynis įvarčius. Tačiau per paskutines rungtynes į "Sirijaus" vartus neįmušėte baudinio. Kas tai - jaudulys?

-Nemanykit, kad mano nervai yra geležiniai. Tų rungtynių negalėjome pralaimėti. Sužaidę lygiosiomis, būtume turėję su "Žalgiriu" dėl čempiono titulo kautis papildomose rungtynėse. Visiškai nedaug trūko, kad taip ir būtų atsitikę. Susitikimo pabaigoje nuo išlyginamojo įvarčio išgelbėjo tik mūsų vartininkas D. Dilda. Įsivaizduokit, kaip man būtų reikėję jaustis - juk neįmušiau baudinio.

Kaip susiklostė jūsų karjera, iširus "Romar"?

-Iki iširimo viskas buvo gerai. Dešimt kartų gyniau Lietuvos rinktinės garbę, dvejose rungtynėse netgi buvau kapitonu. 1995 metų liepą netoli Mažeikių patekau į didelę autoavariją. Vos likau gyvas. Spaudoje netgi buvo rašoma, kad šis skaudus įvykis išpranašavo "Romar" žlugimą. Besigydydamas Kauno klinikose, aš dar kartą įsitikinau, koks puikus žmogus yra R. Marcinkevičius. Jis man daug padėjo sunkiu momentu. Dabar dirbu Mažeikių sporto mokykoloje futbolo treneriu metodininku. Treniruoju 1987, 1990 ir 1995 metais gimusius vaikus. Be to, esu Lietuvos septyniolikamečių rinktinės vienas iš trenerių.

Kada Mažeikiuose atsiras naujas "Romar"?

-Reikia pinigų ir tokio žmogaus, koks buvo R. Marcinkevičiaus. Dabar Mažeikiuose požiūris į futbolą yra žemiau kritikos.

Algirdas AURUŠKEVIČIUS