Lygiai po savaitės, lapkričio 19 dieną, Lietuvos krepšinio supertalentu vadinama Justė Veronika Jocytė švęs savo 14-ąjį gimtadienį, tačiau dovaną gimtadienio proga ji gaus keliomis dienomis anksčiau. Ketvirtadienį (lapkričio 14 d.) Justė greičiausiai taps jauniausia visų laikų žaidėja, užsivilkusia Lietuvos nacionalinės moterų rinktinės marškinėlius. Su komanda Kėdainiuose jau plušanti Justė su LRT.lt pasidalijo mintimis apie rinktinę, krepšinį ir netrukus prasidėsiantį naują gyvenimo etapą.
Į rinktinę – įkvėpti kitas mergaites
„Prieš pat atvažiuojant buvo jaudulio ir kilo daug klausimų, kaip čia bus, kaip mane priims. Bet visos priėmė draugiškai ir po truputį įsilieju į komandą.
Treneris (Mantas Šernius) jau buvo vienoje U-15 stovykloje, truputį bendravome, mačiau, koks jis treneris. Dabar galėsiu artimiau susipažinti. Treneris sakė, kad prieš Albaniją tikrai į aikštę išleis“, – sakė J. Jocytė.
Atrankoje į 2019 m. moterų Europos čempionatą Lietuvos rinktinė sumušė albanes 119:61 ir 146:58. Dabar rinktinės laukia startuojanti atranka į 2021 m. Europos čempionatą, kurioje teks vėl varžytis su Albanija ir Turkija bei Serbija.
Kaip anksčiau portalui LRT.lt sakė Justės tėvas Alvydas Jocys, žaisti su aukščiausio lygio moterimis jo dukrai kiek ankstoka, bet mačas su Albanija yra puiki proga debiutuoti rinktinėje. Tai savotiška reklama ir įkvėpimas kitoms Lietuvos mergaitėms.
„Mergaitėms tai atrodo sunkiai pasiekiama, bet aš tik keleriais metais tesiskiriu ir joms galiu parodyti, kad per darbą galima visur patekti“, – sakė Justė.
„Rungtynės su Albanija tokia labiau reklama, paskatinimas mergaitėms siekti krepšinio aukštumų. Albanija, kaip matėte rezultatus, ne ta komanda, kuri galėtų sužeisti ją ar pan. Aišku, kalbant apie Turkiją ir tolimesnes varžoves, nereikia gal iliuzijomis gyventi. 14 metų merginai gal dar ankstoka. Mes su treneriu aptarėme, kad tos rungtynės su Albanija bus labiau paskata kitoms mergaitėms, kad jos pamatytų, – viskas yra įmanoma“, – kiek anksčiau LRT.lt A. Jocys.
Šiai metais Justės Jocytės žvaigždė tiesiog viesulu įsiveržė į Lietuvos krepšinio padangę. Vasarą Viliaus Stanišausko treniruojama U-16 merginų rinktinė, kurios viena svarbiausių žaidėjų ir buvo 13-metė J. Jocytė, Europos čempionate iškovojo sidabrą.
Justė buvo išrinkta į geriausių čempionato žaidėjų penketą, prasidėjus naujam sezonui su Klaipėdos „Neptūno“ moterų komanda debiutavo Moterų lygos pirmenybėse, o dabar sulaukė ir kvietimo į rinktinę. Visai nenuostabu, kad Lietuvos krepšinio federacijos kasmetiniuose geriausiųjų rinkimuose Justė kol kas yra surinkusi daugiausiai taškų iš visų nominacijų. 13 metų mergaičiukė lenkia net Lietuvos vyrus NBA – Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį.
„Kažkaip neimu to labai į širdį, aišku, malonu tiek dėmesio susilaukti, bet nenoriu labai sužvaigždėti, nes jau daug yra buvę tokių atvejų.
Mini šokas, kad tiek man daug visko per šiuos metus vien įvyko. Man dar tik 13 metų, bet tvarkausi normaliai, jau pripratau. Su moterų rinktine gal sunkiau, jaudulio daugiau, čia jau moterys, reikia į viską atsakingiau žiūrėti“, – kalbėjo krepšininkė.
Naujas gyvenimas – Prancūzijoje
Jau netrukus Klaipėdoje gyvenančios merginos gyvenimas gerokai pasikeis. Ji sudarė trejų metų sutartį su Vilerbane įsikūrusia Prancūzijos krepšinio legendos Tony Parkerio vardo akademija. Justė jau gruodį kelsis į Prancūziją gyventi, mokytis ir gludinti krepšinio talentą.
Įdomu, kad Justės brolis, 15-metis Rokas, jau antrus metus gyvena ir tobulėja krepšinio akademijoje Romoje. Šeimai tai nėra naujiena, bet J. Jocytei – naujas gyvenimo etapas.
„Labai laukiu – tai naujas mano gyvenimo etapas. Kitos išvažiuoja tik į kitą miestą Lietuvoje, o aš į užsienį. Bet labai laukiu. Ten yra pažįstamų, buvome su tėvais, yra lietuvių šeima, pas kurią aš kartais pabūsiu, mane paglobos“, – sakė Justė.
Tiesa, gyvens ji kartu su kitomis akademijos žaidėjomis ir žaidėjais bendrai: „Yra tokie kaip mini butai. Viskas šalia – ir salė, ir valgai šalia, gyveni, mokaisi. Viskas tame pačiame pastate. Eisiu į tarptautinę mokyklą, kol išmoksiu prancūzų kalbą.
Visų pirma, labai patiko treniruočių ir gyvenimo lygis. Kaip jie žiūri į jaunus sportininkus. Tas pats Tony Parkeris, kaip žiūrėjo ir į mane, tokią paprastą, bet labai profesionaliai. Labai noriu kaip krepšininkė ir kaip asmenybė dar labiau suaugti. Žiūrėsime, kaip užgrūdins mane kita šalis.“
Mokslai T. Parkerio akademijoje irgi bus svarbi gyvenimo dalis. Dabar mergina į krepšinio treniruotes Klaipėdoje skuba po mokyklos, tačiau mokymo programa nėra suderinta su krepšinio užimtumu. Prancūzijoje laukia visai kitos sąlygos – dvi pamokos ryte, tada treniruotės, laisvas laikas, tada dar dvi pamokos ir vėl treniruotė vakare.
„Nelabai aš linkusi prie mokslų, man visada svarbiausia buvo sportas. Mokausi aš gerai, bet man nelabai patinka. Tačiau ten yra disciplina ir reikia jos laikytis, pats Parkeris man pasakė: nebus mokslų – nežaisi“, – šypsojosi J. Jocytė.
Dukart per savaitę su lietuve treneriai dirbs ir asmeninėse treniruotėse, dabar jaunoji krepšininkė treniruojasi su savo tėčiu.
„Kai būna laisvesnė diena, neturiu planų, einame su tėčiu į salę, dirbame su metimais, varymusi. Jis mane rengia kiekvienoms varžyboms, padeda psichologiškai, visada motyvuoja mane. Sužaidžiu blogas rungtynes, pasiaiškiname, kas buvo blogai, kas gerai, užmirštame. Kas motyvuoja? Vien jo žodžiai, ką pasako, jo žodžių reikšmė. Jis turi didelę įtaką mano žaidimui“, – gerų žodžių savo tėvui negaili J. Jocytė.
Kas yra krepšininkės idealas? Niujorko „Liberty“ klube rungtyniaujanti prancūzė Marine Johannes, kurią lietuvė jau sutiko, kai pirmą sykį lankėsi ASVEL klube ir T. Parkerio akademijoje.
„Ten nuvažiavau ir ji žaidė. Keliais žodžiais persimetėme, buvo kažkas vau. Ji tokia pasaulinio lygio žvaigždė, o kalbėjosi su tokia paprasta mergina, kaip aš“, – džiaugėsi J. Jocytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą