1986 metų Pasaulio futbolo čempionatą laimėjusios rinktinės kapitonas, laikomas vienu geriausių visų laikų futbolininkų, buvo palaidotas ketvirtadienį kapinėse „Bella Vista“ po ceremonijos, kurioje dalyvavo jo šeimos nariai ir artimi draugai.
Trečiadienį mirus dešimtmečius su priklausomybe nuo kokaino kovojusiam D. Maradonai, gedėjo visas pasaulis. Futbolininkui buvo 60 metų.
„Maniau, kad Diego yra nemirtingas; maniau, kad jis niekada mūsų nepaliks. Jaučiu didžiulį liūdesį dėl žmogaus, kuris mus taip džiugino“, – prie kapinių kalbėjo 63 metų autobuso vairuotojas Antonio Avila (Antonijas Avila).
Taikus atsisveikinimas smarkiai skyrėsi nuo chaotiškų scenų Argentinos sostinėje, kurios, galima sakyti, tam tikra prasme atkartojo audringą žaidėjo gyvenimą.
Neapolyje, kur D. Maradona buvo garbinamas už savo indėlį į klubo „Napoli“ abi pergales Italijos futbolo aukščiausiosios lygos pirmenybėse, kai buvo įveikti turtingesni varžovai iš šalies šiaurinio regiono, sirgaliai dalyvavo visą dieną trukusiame gedulingame budėjime. Tuo metu „Napoli“ žaidėjai išėjo į aikštę sužaisti rungtynių, per kurias jie dėvėjo marškinėlius, pažymėtus D. Maradonos 10-uoju numeriu.
Atsisveikinti atėjo tūkstančiai gerbėjų
Dešimtys tūkstančių žmonių nuo ankstaus ryto Buenos Airėse išsirikiavo, kad galėtų praeiti šalia Argentinos vėliava uždengto D. Maradonos karsto, pašarvoto prie prezidentūros.
Vėliau tą dieną eilėje prie Rausvųjų rūmų stovėję žmonės ėmė nekantrauti, o kai kurie iš jų užėmė vidaus kiemelį, kur pradėjo skanduoti šūkius – taigi, pareigūnai buvo priversti atsargumo dėlei perkelti D. Maradonos karstą į kitą salę.
Vėliau katafalkas su futbolininko karstu išvažiavo pro prezidentūros vartus į Buenos Airių gatves.
Gerbėjai sugužėjo į pakeles ir greitkelių viadukus, policijos ekipažui lydimam laidotuvių kortežui, kurį vijosi televizijų operatoriai, lekiant vakarinio priemiesčio link.
Nepaprastai talentingas D. Maradona, išgarsėjęs „Dievo rankos“ įvarčiu, įmuštu per mačą su Anglijos rinktine 1986 metų Pasaulio čempionate, trečiadienį mirė nuo širdies smūgio, sveikdamas po beveik dviem savaitėmis anksčiau atliktos galvos smegenų operacijos.
„Jis buvo geriausias pasaulyje, mes jo ilgėsimės. Jo mirtis palaužė mūsų sielas“, – Buenos Airėse sakė velionio garbei pavadintas 29 metų mūrininkas Diego Armando Cabralis (Diegas Armandas Kabralis).
80 metų brazilų futbolo legenda Pele (Pelė) išreiškė viltį vieną dieną „kartu sužaisti danguje“.
Šių dienų Argentinos superžvaigždė Lionelis Messi (Lionelis Mesi) D. Maradonos atminimą pavadino „amžinu“.
Gedint pasauliui, Totenamo klubo strategas Jose Mourinho (Žuzė Mourinju), buvęs „Manchester United“ vadovas, prisiminė, kaip D. Maradona skambindavo jam, prašydamas pagalbos po savo pralaimėjimų.
„Jis turėjo labai, labai, labai, labai didelę širdį, – televizijai „BT Sport“ sakė J. Mourinho. – Ilgiuosi šio vyruko.“
„Dievo ranka“
Maradona gimė 1960 metų spalio 30 dieną skurdžioje šeimoje piečiau Buenos Airių esančiame Lanuse.
Savo liūdniausiai pagarsėjusiose tarptautinėse rungtynėse jis kumščiu įmušė įvartį Anglijos vartininkui Peteriui Shiltonui (Piteriui Šiltonui) per 1986 metų Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalį Meksike. Komentuodamas tą įvartį D. Maradona įsimintinai sakė, kad jį įmušė „kažkiek Maradonos galva, kažkiek Dievo ranka“.
Po kelių minučių jis antrąkart pasiuntė kamuolį į vartus, meistriškai apžaidęs šešis anglų futbolininkus. Tą įvartį FIFA pripažino „Šimtmečio įvarčiu“.
Abu įvarčiai atspindėjo D. Maradonos ekstravagantišką charakterį.
Jo karjerą vainikavo pasirodymas tame Pasaulio čempionate, per kurį jis vadovavo Argentinos rinktinei.
D. Maradona įkvėpė Argentiną 1990 metais pasiekti finalą, kur šaliai visgi atkeršijo Vakarų Vokietija. Per 1994-ųjų Pasaulio futbolo čempionatą jo organizme buvo aptikta draudžiamos medžiagos, todėl jis buvo priverstas gėdingai pasitraukti iš turnyro.
Užbaigus D. Maradonos karjerai aikštėje, jo sveikata pradėjo šlubuoti. Per pastaruosius 20 metų jis buvo triskart hospitalizuotas dėl rimtų sveikatos problemų.
Per 2018 metų Pasaulio čempionatą Rusijoje jis pritraukė į save dėmesį savo audringu elgesiu.
„Legenda“
D. Maradonos nepaprastas talentas buvo akivaizdus nuo mažens. Sėkmingai sužaidęs Argentinos „Boca Juniors“ klube, ji buvo perkeltas į Ispanijos klubą „FC Barcelona“.
Jis labai greitai pakerėjo nusikalstamumu pagarsėjusį Neapolį, padėjęs šio miesto pagrindiniam klubui iškovoti jo vienintelius du titulus Italijos aukščiausiosios lygos „Serie A“ pirmenybėse 1987 ir 1990 metais. Tais laikais jis „susibičiuliavo“ su vietos mafija, kuri parūpindavo jam narkotikų.
Penktadienį Neapolyje San Paulo stadione rinkosi sukrėsti sirgaliai, dėję žvakes, šalikus, marškinėlius prie laikino memorialo savo didvyriui.
„Diego yra legenda ir niekada nemirs“, – sakė dabartinis „Napoli“ treneris Gennaro Gattuso (Dženaras Gatuzas), šiam klubui ketvirtadienį iškovotą pergalę prieš Kroatijos komandą „Rijeka“ dedikavus D. Maradonai.
Dirbdamas treneriu D. Maradona nuvedė Argentiną į nesėkmingą pasirodymą per 2010 metų Pasaulio futbolo čempionato finalą, o paskui dirbo su klubais Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Meksikoje ir savo gimtojoje šalyje.
Velionį pergyveno dvi dukros – Dalma ir Gianinna (Džanina), taip pat buvusi žmona Claudia Villafane (Klaudija Viljafanjė). Jųdviejų santykiuose nuolat tvyrojo įtampa dėl futbolininko nesantuokinių ryšių, todėl 2004 metais jie išsiskyrė.
D. Maradona taip pat turėjo sūnų – Diego jaunesnįjį, gimusį 1986 metais Neapolyje, nors futbolo grandas prisipažino esąs jo tėvas tik 2004-aisiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą