Seimas jau priėmė dopingo medžiagų kontrolės įstatymą, dabar belieka sulaukti, kad jį pasirašytų prezidentė. Jei tai įvyks, įstatymas įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. „Reikalas jau buvo užsitęsęs. Mes buvome viena iš nelabai pažangių šalių, tokio įstatymo dar neturėjusių. Tikiuosi, kad prezidentė jį pasirašys, ir dabar jau būsime pažangi šalis“, - sakė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius.
Žinoma, profesionaliems sportininkams ir anksčiau buvo draudžiama vartoti dopingą, tačiau jokia atsakomybė nebuvo numatyta jį platinantiems asmenims. „Įstatymas skirtas apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač jaunų žmonių sveikatą, kurią sutrikdo dopingo medžiagų, pavyzdžiui, anabolinių steroidų, vartojimas. Taip pat įstatymas saugo mūsų sportininkus, nes jis apribos dopingo medžiagų prieinamumą. Įsigaliojus įstatymui, bet koks disponavimas tam tikromis medžiagomis bus draudžiamas. Bus draudžiama jas įvežti, gaminti, parsisiųsti, parduoti, versti vartoti“, - pasakojo I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.
Kai kurių medžiagų platinimas buvo reguliuojamas kitais įstatymais, pavyzdžiui, farmacijos. Tačiau pelnytis iš prekybos anaboliniais steroidais buvo galima netrukdomai. „Kaip žinoma, dopingą vartoja ne tik profesionalūs sportininkai. Jį vartoja ir asmenys, lankantys sveikatingumo klubus, - priminė I.Lukošiūtė-Stanikūnienė. - Medžiagos taps neprieinamos jaunimui, paaugliams, kurie sportuoja fitneso klubuose dėl savęs, bet nedalyvauja varžybose. Vyrauja kūno kultas ir jie vartoja tas medžiagas dėl gražesnės išvaizdos.“
Lietuvoje problemos mastas yra tikrai nemažas. Pasak I.Lukošiūtės-Stanikūnienės, prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalyje tarp paauglių steroidų vartojimas buvo 2 proc. didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Prekiauti žalingomis medžiagomis niekas nedraudė. „Tereikia paieškoti internete, jas pardavinėja privatūs asmenys“, - patikino Lietuvos antidopingo agentūros vadovė. Jei įstatymas įsigalios, atsakomybė bus numatyta tiek Administraciniame, tiek Baudžiamajame kodeksuose. Ji gali būti įvairi - nuo baudos ir medžiagų konfiskavimo iki šešerių metų laisvės atėmimo.
Galimybė įstatymu numatyti atsakomybę ir dopingo vartotojui kol kas nebuvo svarstyta. Visgi I.Lukošiūtė-Stanikūnienė neabejoja, kad įstatymas turės teigiamą įtaką ir profesionaliam sportui: „Sportininkams ir juos supančiam personalui irgi draudžiama turėti dopingo medžiagų. Taigi bus sunkiau jų įsigyti. Aptarnaujančiam personalui buvo draudžiama sporto taisyklėmis, tačiau vien pagal jas sunku kažką įrodyti. Kai padėtį kontroliuos įstatymas, tokius dalykus bus galima įrodyti ir už juos grės atsakomybė.“ Bet kuris treneris ar kitas sportininko aplinkos žmogus turės gerokai pagalvoti, prieš siūlydamas savo auklėtiniui dopingą. „Vartojimas meta įtarimo šešėlį, kad kažkur yra pardavėjas, o tokiu atveju galima atlikti tyrimą“, - teigė I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.
E.Urbanavičius neatmetė galimybės, kad, įsigaliojus įstatymui, sporto pasaulyje bus galima sulaukti ir detektyvinių istorijų. Pavyzdžiui, Antidopingo agentūra kartu su policija surengs reidą sportininkų stovykloje. Užsienio šalyse tokių atvejų yra buvę. „Gal taip niekas nedarys profilaktiškai, bet, turint tam tikrų duomenų, įtarimų, taip gali atsitikti“, - svarstė departamento vadovas.
Daugiau dėmesio departamentas ketina skirti ir kovai su sukčiavimu sporte, susitarimais dėl rungtynių rezultatų. E.Urbanavičius pripažino, kad iki šiol šioje srityje įdirbis nebuvo didelis. Departamentas planuoja iš federacijų reikalauti dokumentų, parodančių, kaip ketinama kovoti su šia problema. Nuo to gali priklausyti sporto šakų finansavimas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą