Kaip jau rašėme, „Žalgiris“ pralaimėjo paskutines rungtynes Marijampolės „Sūduvai“, bet vis tiek po 14 metų pertraukos tapo Lietuvos čempionu. Po sunkios sezono pabaigos atėjo laikas džiaugtis darbo vaisiais. Vakar žalgiriečiai buvo pagerbti Vilniaus rotušėje, rytoj Kėdainiuose įvyks oficialus sezono uždarymas.
- Nesėkmingas paskutines rungtynes su „Sūduva“ ir visus sunkumus jau galbūt spėjote pamiršti? - „Vakaro žinios“ paklausė A.Skerlos po pagerbimo rotušėje.
- Dar tikrai jų nepamiršome. Viskas išliko galvoje. Mes planuojame, o Dievas juokiasi. Norėjome kitaip laimėti čempionatą, bet atsitiko taip, kaip atsitiko. Reiškia, taip turėjo būti.
- Pagerbime rotušėje buvo parodytos viso sezono akimirkos. Kuri iš jų sukėlė daugiausia teigiamų emocijų?
- Daugiausia teigiamų emocijų sukėlė dalyvavimas Europos lygos turnyre (jame „Žalgiris“ nužygiavo iki ketvirto atrankos etapo, - red. past.). Kai žaidi Vilniuje ir matai pilną stadioną, o komanda laimi - tai yra kažkas neįtikėtino. Viskas atrodė kaip pasakoje. Gerai, kad pasaka turėjo gerą pabaigą.
- Ar anksčiau esate tapęs Lietuvos čempionu?
- Taurę kėliau pirmą kartą. Nežinau, ar reikia skaičiuoti 1999 m. „Žalgirio“ laimėtą titulą. Tada „Žalgiryje“ žaidžiau iki 1998 m. žiemos, o kitą vasarą buvo laimėtas čempionatas. Aukso medalio tada negavau, taigi šis titulas yra išskirtinis mano karjeroje. Turbūt jį galima vadinti pirmuoju.
- Ar iškeistumėte Lietuvos čempionato auksą į galimybę dalyvauti Europos lygos grupių etape, iki kurio pritrūko vos vieno žingsnio?
- Mūsų pagrindinis sezono tikslas buvo tapti Lietuvos čempionais. Iki Europos lygos dar reikia išaugti. Jei būtume dalyvavę Europos lygos grupių etape, Lietuvoje būtų buvę dar sunkiau. Krūvis būtų žiaurus, nors jis ir taip buvo nemažas.
- Būtent ilgu žygiu Europoje ir galima paaiškinti sunkumus Lietuvos čempionate antroje sezono pusėje?
- Žaidi Europos lygoje, kai būna daug žiūrovų ir emocijų, o paskui nuvažiuoji žaisti A lygos rungtynių ir pamatai šimtą žiūrovų. Žinai, kad tau reikia bėgti ir kovoti, bet vis tiek yra kitaip. Jei žaidėjas mato pilnas tribūnas, jis visai kitaip atsiduoda. Jis mato, kad turi viską atlikti 100 proc. O kai į tave niekas nežiūri, vienas kitas žaidėjas gali pagalvoti: ai, gal aš nebėgsiu, nešoksiu. Dėl to kyla problemos.
- Gal žygis Europoje ir čempionate iki paskutinės minutės išlikusi intriga prisidės prie to, kad žiūrovų tribūnose bus daugiau?
- Manau, tai yra Lietuvos žmonių pasąmonėje ir tai pakeisti bus labai sunku. Gali žaisti labai gerai Europoje, bet į čempionatą jie neateis. Kai žaidi su airių ar armėnų klubu, o kitą dieną atvažiuoja maža komandėlė iš mažo miestelio... Nežinau, ko reikėtų, kad žmonės būtų pritraukti. Tai neatsitiks labai greitai.
- Ką galvojate apie ateinantį sezoną? Liksite „Žalgiryje“?
- Dabar esu labai pavargęs ir noriu pailsėti. Esu labai laimingas, kad man šį sezoną teko nemažai žaisti ir nebuvo didesnių traumų. Mano sutartis su „Žalgiriu“ baigsis po mėnesio. Noriu pagalvoti.
- Su Eindhoveno klubu PSV (Olandija) esate žaidęs Čempionų lygos grupių etape. Ar matote bent mažą galimybę į šį elitinį turnyrą sugrįžti su „Žalgiriu“?
- Svajoti visada galima, bet tai neatsitinka greitai ir iš niekur. Reikia subręsti. Aš ten jau tikrai nežaisiu, bet gal žais kiti. Prie to galima prisidėti kitais darbais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą