Futbolo archyvų vergui - septyniasdešimt!

Jubiliatas gimė 1945 m. sausio 30 d. Utenos rajone. G. Kalinauskas, kaip ir kiti uteniškiai, mėgsta sakyti: "Esu kilęs iš pa Utenas". Daugiau nei penkiasdešimt metų sostinėje gyvenantis Gediminas turi ir dar vieną posakį: "Mano klumpės yra Vilniuje, bet širdis - Utenoje".

Tikrus futbolo istorikus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant dešinės rankos pirštų. Gediminą galima būtų pavadinti tos rankos nykščiu.

Futbolo statistika G. Kalinauskas pradėjo domėtis 1961 metais. Kaip jis pats sako, viskas prasidėjo dėl taip pat iš Utenos kilusio ir Vilniaus "Žalgiryje" žaidusio Stanislovo Ramelio "kaltės". Iš pradžių tai buvo paprastos žaidimo schemos, rezultatų ir įvarčių autorių fiksavimas bei iškarpų iš įvairių laikraščių kaupimas. Gediminui ypač "užkliūdavo" klaidos protokoluose ir rungtynių aprašymuose. Melą jis greitai surasdavo, o teisingi faktai suguldavo į jo užrašus.

Jei panorėtumėt kada nors su G. Kalinausku Vilniuje susitikti, daug negalvodami užsukite į Martyno Mažvydo biblioteką - antruosius jo namus. Čia jis ir garbaus amžiaus sulaukęs ko ne kiekvieną dieną "knaisiojasi" po archyvus, varto įvairių laikraščių segtuvus - tikslina Lietuvos futbolo istorijos faktus, kuria ateities planus.

1988-IEJI. Gediminas Kalinauskas (antras iš kairės) su futbolo rėmėjais vyksta į Vieną stebėti "Austrijos" ir "Žalgirio" rungtynių. Algirdo Auruškevičiaus nuotr.

G. Kalinauskas su Lietuvos futbolo rinktine, Vilniaus "Žalgiriu" ir kitais mūsų šalies klubais yra išmaišęs visą Europą, o savietmečiu buvo nukakęs net iki Chabarovsko, Murmansko, Odesos... Iš išvykų jis į gausią savo kolekciją visuomet parsiveža įvairių leidinių apie futbolą.

Archyvų vergu tapęs jubiliatas ne kartą yra kalbėjęs: "Baigiu su tuo futbolu, užteks tą košę srėbti ir neatsakingai teisėjų užpidytus protokolus tikslinti..." Tačiau po kiekvieno tokio pasakymo jis vėl iš naujo panyra į savo pomėgio platybes.

G. Kalinauskas yra parašęs net aštuonias knygas apie futbolą - "Lietuvos futbolas" (parašė su Vytautu Sauliu), Vilniaus "Žalgiris", "Lietuvos futbolui-80", "Ąžuolo šaknys", "Žalgiris" buvo, yra ir bus!", "Aukso ir gintaro amžiaus aidai" (parašė su Juozu Baniota), "Lietuvos studentų futbolo raida" (parašė su autorių kolektyvu) ir "Futbolas Sūduvos krašte". O kur dar daugybė programėlių ir bukletų, skirtų futbolo varžyboms.

2007 metais parašytoje savo knygoje "Ąžuolo šaknys" apie Utenos futbolą autorius su širdgėla kalba apie savo gimtojo krašto "Utenio" komandą. Tačiau G. Kalinauskas viliasi, kad ateis laikas ir uteniškių klubas sugrįš į elitinę mūsų šalies futbolo lygą. Panašu, kad jubiliato svajonės šiemet išsipildys - "Utenis" siekia licencijos žaisti A lygoje. "Utenio" sugrįžtuvės būtų pati gražiausia dovana šiandien septyniasdešimtmetį švenčiančiam G. Kalinauskui.

Utenos krašto poetas Jonas Drazdauskas yra parašęs puikų eilaraštį "Brangiausia stotelė". Vienas posmelis skamba taip:

Nežinia, kur užbaigsime kelią.

Nežinia, kur nutils mūs daina...

Bet brangiausia pasauly stotelė

Visad buvo ir bus Utena.

Gerbiamam G. Kalinauskui jubiliejaus proga linkime ir toliau taip karštai mylėti savo gimtinę bei skrupulingai triūsti šalies futbolo virtuvėje.