Prieš savaitę Palangoje vykusiose Lietuvos žiemos metimų čempionato moterų ieties metimo varžybose L.Jasiūnaitė pasiekė naują asmeninį rekordą, nugalėjo ir įvykdė Europos čempionato normatyvą. Lietuvos sportininkė sėkmingiausiu bandymu ietį numetė 59 m 50 cm (1. 55,33. 2. 57,56. 3. 59,20. 4. X. 5. 53,40. 6. X). Šių metų Europos pirmenybių normatyvas yra 57 m 50 cm. L.Jasiūnaitės rezultatas - naujas Lietuvos merginų (iki 23 metų) rekordas. Į Senojo žemyno pirmenybes L.Jasiūnaitė vyks ne viena - normatyvas pirmose sezono varžybose Ispanijoje pakluso ir 40-metei Indrei Jakubaitytei.
- Kaip vertinate savo pirmąjį oficialų sezono pasirodymą? - „Vakaro žinios“ paklausė Livetos Jasiūnaitės.
- Tai buvo pirmos oficialios varžybos. Jas vertinu tikrai gerai. Pasiekiau išsikeltą tikslą - įvykdžiau Europos čempionato normatyvą. Taip pat pagerinau asmeninį rezultatą.
- O pats rezultatas - 59 m 50 cm - tenkina?
- Pačiu rezultatu esu pakankamai patenkinta. 59 m numečiau ir pirmame neoficialiame starte, ir dabar - pirmose oficialiose varžybose. Tik norėjau, kad tie visi metimai būtų buvę stabilesni. Tada jau žinai, kad kitose varžybose didesnė tikimybė, jog galėsi daugiau numesti.
- Ar tikėjotės, kad Europos čempionato normatyvą įvykdysite jau pirmose varžybose?
- Iš tikrųjų to tikėjausi, nes ir per treniruotes gerai sekėsi, gerai ietis skrido. Tad ir su trenere Terese Nekrošaite planavome, kad normatyvą reikėtų įvykdyti pirmose varžybose. Aišku, labai daug lėmė pasirengimas, jis nuo pat rudens buvo nuoseklus. Dirbau turėdama vieną tikslą - patekti į Senojo žemyno pirmenybes. Manau, tai irgi daug davė. Žinoma, aukščiausios sportinės formos dar nepasiekiau. Dar tik neseniai grįžau iš stovyklos, taigi taip nebūna, kad grįžus po krūvio forma būtų geriausia. Tikiuosi, ji bus pasiekta pagrindiniame starte - Europos čempionate, kuris liepos 6-10 d. vyks Amsterdame (Olandija).
- Šiais metais visų sportininkų pagrindinis tikslas - rugpjūčio 5-21 d. vyksiančios Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Turite vilčių į jas patekti ir jūs?
- Taip, vilčių turiu. Tačiau vis tiek pagrindinis šių metų mano startas - Senojo žemyno pirmenybės. Nors, žinoma, norėtųsi nuvažiuoti ir į olimpiadą pažiūrėti, dalyvauti. O normatyvus į olimpines žaidynes dar bus galima įvykdyti ir gegužės 20-21 d. vyksiančiose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atviros taurės varžybose, ir birželio 17-18 d. vyksiančiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate. Beje, prieš kurį laiką Kaune per apšilimą numečiau 62 m. Tiesa, žengiau vos už linijos. Tačiau tai rodo, kad galiu įvykdyti ir olimpinį normatyvą.
- Jei vis dėlto pavyktų įvykdyti olimpinį normatyvą (62 m), kokius tikslus sau keltumėte Brazilijoje?
- Didžiausios aukštumos ten būtų patekti į geriausiųjų dvyliktuką. Juk vis dėlto man dar tik 21- eri, tai tikrai būtų geras rezultatas.
- Kiek metų jau atiduota lengvajai atletikai ir ieties metimo rungčiai?
- Neseniai skaičiavau, kad jau 11 metų užsiimu šia veikla ir nesižvalgau į jokias kitas rungtis. O pradėjau dėl to, jog nuo vaikystės buvau sportiška mergina, visur dalyvaudavau. Kartą kūno kultūros mokytojas pasiūlė išmėginti lengvąją atletiką. Pabandžiau ieties metimą, patiko, buvo įdomu, taigi ir pasilikau čia. Patiko technika, metimas. Taigi kitų sporto šakų net nebebandžiau, apsiribojau šia, nes tiko ir patiko.
- Ar ieties metimas - sunki rungtis? Ar, pavyzdžiui, netenka susidurti su nuomone, jog ji labiau tinkama vyrams?
- Niekada neteko girdėti, jog ši rungtis per sunki ar netinka moterims. Niekas neklausia, kodėl pasirinkau būtent tai. Manau, nėra nė vienos lengvos rungties, ypač siekiant pačių aukščiausių rezultatų. Apskritai ieties metimas - viena iš sunkiausių lengvosios atletikos rungčių pagal techniką. Juk čia lemia ir bėgimas, ir metimas. O psichologinis nusiteikimas svarbus visose rungtyse. Juk dažnai viską nulemia ir tai, ar susitvarkai su psichologija.
- Galbūt turite kokį savo rungties idealą, kurio rezultatais žavitės, sekate pavyzdžiu?
- Ne. Negalėčiau pasakyti nė vieno konkretaus sportininko. Tiesiog yra keletas atletų, kurie patinka.
- Dar pernai užsiminėte, jog norite atsisveikinti su sportu. Kodėl kilo tokių minčių?
- Nebuvo jokio finansavimo, nesisekė. Taigi viskas taip susidėjo ir ėmiau galvoti, kad gal jau reikia eiti dirbti ir nebesportuoti, nes jokių perspektyvų nebėra. Manau, kiekvienas sportininkas anksčiau ar vėliau su tuo susiduria.
- Tačiau pasirodymas Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate ir ten iškovotas bronzos medalis privertė pakeisti nuomonę...
- Taip. Senojo žemyno pirmenybėse pasisekė. Supratau, kad galiu, kad ši rungtis tikrai man skirta. Taigi dirbu toliau. Tada labiausiai trūko motyvacijos. O dabar viskas pasikeitė, tad kitaip ir dirbasi.
- Koks dabar jūsų pagrindinis karjeros tikslas?
- Tapti profesionalia pasaulinio lygio sportininke. Aišku, ir olimpinį medalį laimėti būtų smagu (šypsosi).
- Kiek laiko skiriate treniruotėms?
- Būna įvairiai. Per dieną dažniausiai būna 1-2 treniruotės. Jei būnu stovykloje, dvi savaites būna po dvi treniruotes per dieną. Sportuoju lengvosios atletikos manieže Kaune. Kai orai atšilo, mėtau ietį Ąžuolyno parke.
- Ar ieties metikams Lietuvoje sudarytos geros sąlygos treniruotis?
- Būtų smagu turėti daugiau įrankių. Daug jų neturime, nes labai brangūs. Kalbant apie treniravimosi bazes, žiemą Lietuvoje neturime kur tai daryti, kur mėtyti. Taigi mūsų šalyje ieties metikams sąlygos nėra geros. Tenka važiuoti treniruotis į stovyklas. Tai susiję su tuo, jog nėra pasiekta aukštų rezultatų, todėl nėra ir sąlygų, finansavimo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą