Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į pergales Europos čempionate ir pasauliniuose turnyruose yra vedę šeši treneriai – Vladas Garastas (1992–1996 m.), Jonas Kazlauskas (1997–2001 ir 2013–2016 m.), Antanas Sireika (2003–2006 m.), Ramūnas Butautas (2007–2009 m.), Kęstutis Kemzūra (2010–2012 m.) ir Dainius Adomaitis (2017–2019 m.).
Darbo rinkoje atsilaisvinusi daugelio specialistų svajonių pozicija yra pasiekiama toli gražu ne bet kuriam krepšinio treneriui. Egzistuojantys „filtrai“ vos per kelias akimirkas potencialių Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio posto kandidatų sąrašas sumažėja iki ant vienos rankos pirštų telpančio skaičiaus.
Reikia nepamiršti, jog būsimas rinktinės vedlys ne tik turės padėti iškovoti Lietuvai kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes viename iš atrankos turnyrų, bet ir vadovauti komandai kitų metų vasario mėnesį prasidedančiame atrankos turnyre į 2021 metų Europos čempionatą.
Antra sąlyga būsimo naujo vyriausiojo trenerio nacionalinėje komandoje darbo aprašyme užkerta kelią į rinktinę žengti Eurolygoje dirbantiems lietuviams – Kauno „Žalgirio“ treneriui ir, be jokios abejonės, visuomenės balso favoritui Šarūnui Jasikevičiui bei Maskvos srities „Chimki“ klube besidarbuojančiam Rimui Kurtinaičiui.
Aktyviai besidarbuojančių ir pajėgių Lietuvos krepšinio trenerių jūroje plaukioja ne tiek jau ir daug stambių žuvų. Portalas LRT.lt apžvelgia pagrindinius favoritus tapti 7-uoju Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu nuo 1992-ųjų.
Kazys Maksvytis
Neabejotinas favoritas užimti „karštąją“ kėdę. K. Maksvyčio pavardė tarp kandidatų skambėjo ir po Jono Kazlausko pasitraukimo 2016-aisiais, tačiau tuomet žaidėjų nuomonės atsiklaususi Lietuvos krepšinio federacija (LKF) darbą patikėjo D. Adomaičiui.
Iš Darbėnų kilęs K. Maksvytis savo garsiausius karjeros įrašus pradėjo pildyti su 1992 metų gimimo kartos krepšininkas, su kuriais laimėjo Europos 16-mečių, 18-mečių ir 20-mečių čempionatus bei auksą pasaulio 19-mečių pirmenybėse.
Vien šių metų rinktinėje rungtyniavo net keturi „auksinės“ kartos žaidėjai – Jonas Valančiūnas, Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius ir Rokas Giedraitis.
Po paskutinių rungtynių pasaulio taurės turnyre su Dominikos Respublika, baigęs pokalbį su Lietuvos žurnalistais, J. Valančiūnas šypsodamasis klausė žiniasklaidos atstovų: „kodėl niekas nepaklausė , ką manau apie Kazio Maksvyčio kandidatūrą?“.
Reikia nepamiršti, jog K. Maksvyčio pasiekimai neapsiriboja tik sėkmingu darbu su jaunimo rinktinėmis. Dirbdamas Klaipėdos „Neptūno“ klube specialistas pasiekė skambiausias pergales organizacijos istorijoje – pirmą kartą atvedė klaipėdiečius į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalą bei su solidžiai „Neptūnu“ debiutavo Eurolygoje.
Darbėniškis į LKL finalą buvo atvedęs ir Panevėžio „Lietkabelį“, o 2017–2018 m. sezone, sugrįžęs į Klaipėdą, su finansiniu problemų ir žaidėjų netektimis kamuojamu „Neptūnu“ finišavo trečioje pozicijoje.
„Žaidėju treneriu“ vadinamas specialistas yra giriamas už sugebėjimą rasti kalbą su beveik visais krepšininkais ir iš jų išsireikalauti maksimalaus rezultato. Kalbant apie ateitį, galbūt K. Maksvyčiui pavyktų padėti užkasti karo kirvį tarp aukštaūgio Donato Motiejūno ir rinktinės, kurioje jis nežaidė nuo 2017 metų Europos čempionato.
Puikiai D. Motiejūną pažįstantis ir su juo dirbęs treneris turėtų galimybę rinktinės kandidatų sąraše ir pirmoje treniruočių stovykloje matyti visus stipriausius šalies žaidėjus.
Kitas aspektas – strategas kitame sezone vadovaus „Parma“ ekipai, kuri varžysis tik VTB Vieningosios lygos čempionate. Europos turnyrais neapkrautas sezonas leistų FIBA atrankos turnyrų į Europos čempionatą langų metu K. Maksvyčiui prisijungti prie nacionalinės komandos.
Kėstutis Kemzūra
49-erių metų specialistas Lietuvos rinktinei jau yra vadovavęs 2010–2012 metų laikotarpyje. K. Kemzūrai pavyko su jauna mūsų šalies komanda 2010-aisiais nustebinti visą krepšinio pasaulį, kuomet prie favoritų nepriskirti lietuviai iškovojo bronzos medalius.
Vėliau treneris su komanda netikėtai suklupo Europos čempionato Lietuvoje ketvirtfinalyje, pralaimėję makedonams, o Londono olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje lietuvių pasirodymą užbaigė rusai.
Mūsų šalies krepšinio istorijoje prie rinktinės vairo dukart stovėjo tik Jonas Kazlauskas. Tiesa, J. Kazlausko karjerą puošė skambesnės pergalės klubiniame krepšinyje, kuriame K. Kemzūra skambiais laimėjimais vyriausiojo trenerio kėdėje pasigirti negali.
Specialistas po darbo su Lietuvos rinktine dar yra treniravęs ir Austrijos nacionalinę komandą, su kuria siekė patekti į 2017 metų Europos čempionatą. Visgi šio nelengvo iššūkio pasiekti K. Kemzūrai nepavyko.
Pastaruoju metu treneris neturėjo vyriausiojo trenerio darbo praktikos ir įvairiuose klubuose dirbo savo gero bičiulio – amerikiečio Davido Blatto asistentu. Būtent šioje pozicijoje K. Kemzūra darbuosis ir kitame sezone Pirėjo „Olympiakos“ klube.
K. Kemzūros kandidatūra ir darbas rinktinėje antrą „kadenciją“ neatrodo nereali galimybė. Jeigu K. Maksvytis atsisakytų pasiūlymo vadovauti rinktinei, K. Kemzūros akcijos gerokai šoktelėtų.
Darius Maskoliūnas
Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus asistento kandidatūra tik atrodo sunkiai tikėtinas variantas, kol nepradedi apie tai labiau galvoti.
48-erių metų specialistas ne vienerius metus darbavosi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabe ir su komanda džiaugėsi 2015-ųjų metų Europos čempionato sidabro medaliu. Puikiai didžiąją dalį ir dabartinės rinktinės žaidėjų pažįstančiam D. Maskoliūnui nereiktų skirti papildomo laiko pažintims.
Nuo 2015-ųjų „Žalgirio“ klubo trenerių štabe dirbantis jonavietis ne viename interviu yra minėjęs, jog dirbdamas su Š. Jasikevičiumi tapo geresniu specialistu ir pasisėmė daug naudingos patirties. Darbas rinktinėje būtų puiki proga Kaune per pastaruosius ketverius metus įgautas žinias pritaikyti praktikoje ir įrodyti savo vertę atsakingose pareigose.
Tvirtą charakterį ir aštrų liežuvį turintis D. Maskoliūnas būtų specialistas, kuris sugebėtų išsireikalauti maksimumo iš rinktinės žaidėjų. Vienintelis klausimas – ar gavęs pasiūlymą treniruoti Lietuvos rinktinę D. Maskoliūnas priimtų neabejotinai didžiausią savo trenerio karjeros iššūkį?
Pastarąjį kartą vyriausiuoju treneriu „Maske“ pravardžiuojamas krepšinio specialistas darbavosi 2014– 2015 m. sezone treniruodamas Sopoto „Trefl“ klubą Lenkijoje. Visą gyvenimą asistentu tikriausiai nežadantis būti D. Maskoliūnas yra vertas būti bent jau diskusijų objektu žvelgiant į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio postą.
Donaldas Kairys
Iš Šilutės kilęs D. Kairys yra vienas įdomiausius jaunosios kartos trenerių Lietuvos krepšinyje. 42-ejų specialistas jau žino, ką reiškia dirbti rinktinėje – 2006–2010 metais D. Kairys darbavosi nacionalinės ekipos trenerių štabe.
Nuo 2009 metų dar vienas potencialus rinktinės vyriausiojo trenerio posto kandidatas reguliariai darbuojasi klubiniame krepšinyje. D. Kairys treniravo Rygos ASK, Dniepropetrovsko „Dnipro-Azot“, Minsko „Cmoki-Minsk“, Slupsko „Energa Czarni“ bei Talino „Kalev“ klubus.
Dirbdamas Lenkijoje, D. Kairys su „Energa Czarni“ du sezonus iš eilės puošėsi čempionato bronzos medaliais, o Taline lietuviui pavyko į konkurencingos VTB Vieningosios lygos atkrintamąsias atvesti „Kalev“ krepšininkus.
Šią vasarą treneris išbandė save ir nauju amplua – tapo Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinės treneriu. Tiesa, Izraelyje vykusiame Europos čempionato D. Kairio auklėtiniai ketvirtfinalyje nusileido šeimininkų rinktinei (78:94) ir galutinėje komandų rikiuotėje užėmė penktąją poziciją.
Nors darbas Estijoje D. Kairiui leido debiutuoti pajėgiame VTB Vieningosios lygos čempionate, specialistui dar trūksta darbo patirties aukštesnio lygio klube. Suprantama, jog perimdamas rinktinės vairą treneris ne tik priimtų didžiausią iššūkį savo karjeroje, bet ir dirbtų su NBA ir Eurolygos lygio krepšininkais.
D. Kairys kol kas nėra pagrindinis kandidatas treniruoti nacionalinę komandą. Jeigu ne šįkart, tai bent jau ateityje, D. Kairiui sėkmingai tęsiant klubinio krepšinio karjerą, specialistas gali tapti rimtu pretendentu į vyriausiojo trenerio postą rinktinėje.
Mažiau šansų turintys kandidatai
Kalbant apie būsimą D. Adomaičio įpėdinį, krepšinio pasaulyje vis garsiau tariama Beno Matkevičiaus pavardė. Nuo 2013-ųjų nacionalinėje komandoje darbus pradėjęs dabartinis Bostono „Celtics“ klubo skautas iškilo kaip puikus krepšinio analitikas ir taktikos vingrybių žinovas.
B. Matkevičius ir prikeltas galiausią naktį išsamiai papasakotų apie analizuotų varžovų žaidimo schemas ir atskirų žaidėjų stipriąsias bei silpnąsias vietas.
Puikiai bendraujantis treneris nesunkiai randa kalbą su žaidėjais ir moka perteikti esminę informaciją, tačiau 36-erių metų kylančiam specialistui trūksta darbo vyriausiojo trenerio kėdėje patirties. B. Matkevičius kol kas nėra treniravęs jokio klubo, o šokti prie rinktinės vairo be tokios patirties būtų gana rizikingas LKF ir paties trenerio sprendimas.
Jeigu artimiausiu metu B. Matkevičius atvers naują karjeros puslapį ir sėkmingai pradės darbuotis klubiniame krepšinyje vyriausiu treneriu, „Celtics“ skauto ir krepšinio analitiko pozicijos gerokai sustiprės.
Suprantama, jog mažiausiai galimybių išvysti trenerio pozicija turi specialistas iš užsienio. Nors daugelyje valstybių treneriai legionieriai įprasta praktika, Lietuvoje tokia galimybė buvo ne sykį aptarta iš neigiamosios pusės.
Buvę LKF vadovai yra pripažinę, jog krepšinio šalies rinktinei negali vadovauti užsienietis. Esą tai galėtų gerokai smogti lietuvių prestižui. Iš tiesų, šiuo metu toks variantas atrodo tik labiau teorinis nei rimtai svarstomas variantas.
Iš ko rinktis ir kam pasiūlyti rinktinės vairą LKF tikrai turi. Sugrįžus iš pasaulio taurės turnyro Kinijoje, metas LKF prezidentui Arvydui Saboniui išsitraukti telefoną ir atlikti keletą skambučių potencialiems Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiesiems treneriams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą