„Mes neatsisakome remti „Žalgirio". Tačiau tai galime daryti pagal savo galimybes, sveiko proto ribose", - tvirtino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Pernai Kauno miesto biudžetas siekė 745 mln. Lt. 2013 m. biudžete - 697 mln. Lt.
„Savivaldybė disponuoja viešaisiais finansais. Lėšų biudžete yra tiek, kiek yra. Daugiau jų nebus. Norint kažkam duoti daugiau, reikia iš kažko atimti", - pabrėžė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Šį penktadienį Kauno miesto savivaldybėje lankęsi Kauno „Žalgirio" vadovai tvirtino, jog klubo padėtis - nepavydėtina.
„Mes prašome, kad jūs padėtumėte, tarpininkautumėte dėl pagalbos kalbantis su Vyriausybe", - sakė „Žalgirio" sporto direktorius Vitoldas Masalskis.
„Valstybė, valdydama milijonines apyvartas turinčias bendroves, tikrai galėtų prisidėti. Juo labiau kad „Žalgiris" yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos komanda", - pabrėžė miesto meras A. Kupčinskas.
Kauno miesto savivaldybės išlaidos, susijusios su arena bei „Žalgirio" krepšinio klubu, pernai siekė daugiau nei 21 mln. Lt. Arenos operatoriaus konkursą laimėjusiai bendrovei, tiesiogiai susijusiai su Ūkio banko investicine grupe, savivaldybė pernai sumokėjo 3,2 mln. Lt. Paskoloms, susijusioms su arenos statybomis bei jos infrastruktūros įrengimu, savivaldybė pernai skyrė 13 mln. Lt, palūkanoms - dar 2 mln. Lt. Tiesioginė parama „Žalgirio" klubui pernai siekė 2,9 mln. Lt.
Šiemet koncesijos mokestis, paskolos ir palūkanos, susijusios su "Žalgirio" arena, iš viso sieks daugiau nei 18 mln. Lt. Kiek lėšų bus skirta sporto rėmimo programai, per kurią remiamas Kauno „Žalgiris", paaiškės vasario mėnesio pabaigoje, kuomet Kauno miesto taryba tvirtins miesto biudžetą.
Žalgirio arenos statybos ir infrastruktūros įrengimas iš viso kainavo 243 mln. Lt. Didžiąją dalį lėšų arenos statyboms ir infrastruktūros įrengimui skyrė Kauno miesto savivaldybė, prisiėmusi 123 mln. Lt įsipareigojimų. Vyriausybės indėlis siekė 70 mln. Lt, ES parama - 50 mln. Lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą