Netrukus žurnale "Scandinavian Journal of Medicine and Science in Sports" („Skandinavijos sporto medicinos ir mokslo žurnalas“) pasirodys Akademijos ir Aberdyno tyrėjų grupės straipsnis „Divergent physiological characteristics and responses to endurance training among inbred mouse strains“ („Fiziologinių rodiklių ir adaptacijos ištvermės treniruotėms skirtumai tarp laboratorinių pelių linijų“)
Pateikiame interviu su LKKA mokslininku dr. ARIMANTU LIONIKU, dirbančiu Aberdyno (Škotija) universitete.
Jūsų straipsnį spausdins autoritetingiausias Skandinavijos šalių sporto mokslo žurnalas. Kiek tai svarbu Jūsų mokslinei veiklai?
Šis žurnalas turi didelį autoritetą sporto mokslo srities pasaulyje. Paskelbti straipsnį jame yra svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, mūsų atlikto tyrimo duomenys pasieks plačią pasaulio sporto ir sveikatinimo mokslo bendruomenę; antra, tai, kad žurnalą sudomino mūsų tyrimų rezultatai, rodo, kad LKKA mokslininkai yra konkurencingi ir vertinami tarptautiniu lygiu. Mums tai – labai svarbus darbo įvertinimas.
Žurnalas publikuoja išskirtinius sporto ir fizinio aktyvumo srities fiziologijos, biomechanikos, medicinos, sociologijos, psichologijos ir pedagogikos tyrimus. "Scandinavian Journal of Medicine and Science in Sports" citavimo indeksas (2,794) yra aštuntas tarp 80 pasaulyje publikuojamų sporto mokslo žurnalų.
Kokį tyrimą atlikote? Kuo sudominote prestižinį mokslo žurnalą?
Savo tyrimu siekėme įvertinti genetinių veiksnių įtaką ištvermei bei galimybėms ją pagerinti treniruojantis. Norėčiau pateikti pavyzdį, kad geriau suprastumėte mokslinę užduotį – dauguma žmonių ištvermės treniruotėmis gali pasiekti geresnių rezultatų, pvz., per trumpesnį laiką įveikti atstumą. Nors žmonės treniruojasi panašiai, tačiau jų pasiekti rezultatai ir tobulėjimo greitis gerokai skiriasi. Be to, kai kurie net nepradėję treniruotis turi tokią ištvermę, kokios kitiems nepavyktų pasiekti net ir labai atkakliai ir intensyviai treniruojantis. Kodėl?
Žinome, kad labai svarbūs ištvermei yra genetiniai veiksniai. Tačiau kas yra tie „genetiniai veiksniai“ ir kaip jie lemia ištvermę, iki šio nelabai aišku. Norėjome surasti tyrimo modelį, kuris galėtų būti taikomas konkrečių ištvermei įtakos turinčių genų paieškai.
Mūsų atliktas tyrimas atveria galimybes toliau tirti ir geriau suprasti išskirtinio talento mechanizmus.
Kaip vyko tyrimas? Kas jį atliko?
Tyrimą atlikome norėdami patikrinti, ar laboratorinės pelės yra tinkamas eksperimentinis modelis tyrimams, kuriais būtų galima nustatyti, kurie genai lemia fizinės ištvermės bei sveikatos ypatybes. Tyrime dalyvavo grupė LKKA ir Aberdyno universiteto mokslininkų.
Kuo svarbus Jūsų darbas žmonėms? Ar panašūs tyrimai atliekami kitose šalyse?
Dažnai klaidingai manoma, kad pelių tyrimo modelis fiziologiniams tyrimams yra netinkamas. Pavyzdžiui, žmonių raumens masė senstant mažėja. Ilgai diskutuota, ar tie patys dėsniai galioja laboratorinių pelių raumenims, kadangi nemažai tyrimų su pelėmis pokyčių dėl amžiaus nerodo.
Problema yra ta, kad visai pelių rūšiai yra priskiriama savybė, kuri gali būti būdinga tik nedidelei šios rūšies daliai, todėl klaidingai apsiribojama renkantis tyrimo modelį. Tai ir atskleidėme atlikdami ištvermės treniravimo tyrimus su šešiomis laboratorinių pelių linijomis. Paaiškėjo, kad vienų linijų pelės yra labai ištvermingos plaukikės, o kitų ne. Tokiu būdu išsiaiškinome, kurios pelių linijos yra tinkamos tolesniems tyrimams ieškart genetinių ištvermę nulemiančių priežasčių. Tai padės suprasti skirtumus stebimus žmonių populiacijoj.
Mokslininkų grupės taikoma tyrimų strategija yra gana plačiai naudojama tiriant mechanizmus, nulemiančius didesnę riziką susirgti tokiomis ligomis kaip hipertenzija ar astma. Akademijoje veikia viena iš kelių laboratorijų visame pasaulyje, kuriose atliekami genetinių ištvermės mechanizmų srities tyrimai.
Kaip gali būti pritaikomi tyrimo rezultatai ruošiant sportininkus?
Atliktas eksperimentas rodo, kad ištvermei ir galimybei ją ugdyti didelę įtaką daro genetiniai veiksniai. Jų pakeisti neįmanoma, todėl jei ištvermės rungties rezultatų gerėjimas netenkina, save vertėtų išbandyti mažiau šių savybių reikalaujančioje veikloje – ten ir gali atsiskleisti tikrasis talentas.
Kokius dar atliekate tyrimus?
Mūsų tyrėjų grupė domisi genetinių mechanizmų įtaka raumenų masei, raumeninių skaidulų savybėms ir metabolizmui. Ieškome šioms savybėms įtaką darančių genų, o suradę idomų geną bandome suprasti, kokiu būdu pasireiškia jo poveikis, taip pat įvertinti, ar tai galima pritaikyti ligų prevencijos ar gydymo naujų metodikų kūrimui.
Kas sunkiausia atliekant tokius tyrimus? Kiek laiko užtruko?
Nelengva pasakyti, kas buvo sunkiausia. Norėčiau paminėti, kad suplanuoti tyrimą, pasirinkti tinkamas priemones ir jas įsigyti, atlikti patį tyrimą, išanalizuoti surinktus mėginius, apdoroti duomenis ir sudėti viską į vieną straipsnį reikia nemažų visos tyrėjų grupės pastangų. Šis procesas užtruko 4 metus....o šiais metais straipsnis pasirodys žurnale.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą