Vakar oficialiai prasidėję Europos sunkiosios atletikos jaunimo iki 20 ir 23 metų čempionatai uostamiestyje vyks iki spalio 10 dienos. Keli šimtai jaunųjų atletų, tarp kurių yra jau ir gana svarius pasiekimus pasiekusių sunkiaatlečių, kovos Klaipėdos lengvosios atletikos manieže (Taikos prospektas 54).
Pagrindiniai šių pirmenybių organizavimo rūpesčiai gulė ant visada labai skubančio, tačiau visur spėjančio Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidento ir šalies rinktinės vyriausiojo trenerio Bronislovo Vyšniausko pečių.
- Paprastai prieš visus labai svarbius renginius pasiruošti pritrūksta vienos nakties. Ar pavyko įgyvendinti viską, ką buvote suplanavę? - čempionatų išvakarėse „Sporto gyvenimas“ paklausė Bronislovo Vyšniausko.
- Čempionatams pasiruošti suspėjome. Nors klaidų ir neišvengėme. Tačiau jas ištaisėme ir viskas po truputį juda į priekį. Klaipėdos lengvosios atletikos maniežas jau paruoštas. Naudodamasis proga norėčiau pakviesti visus ne tik sunkiosios atletikos, bet ir apskritai sporto gerbėjus atvykti ir palaikyti lietuvius bei iš kitų valstybių atvykusius sunkiaatlečius.
- Koks būrys jaunųjų sportininkų ir iš kokių valstybių suvažiuos į Klaipėdą?
- Iš viso varžysis 40 komandų. Tačiau čempionato metu surengtame Europos sunkiosios atletikos kongrese dalyvaus 44 valstybių atstovai. Pastarajame bus aptariami 2016 metai, planuojami 2017 metų Europos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių čempionatai. Ataskaitas skaitys Europos federacijos prezidentas, generalinis sekretorius ir iždininkas. Diskutuosime apie antidopingo taisyklių pakeitimus ir sankcijų analizės temomis, aptarsime 2016 metų Europos sunkiosios atletikos federacijos rinkimų kongresą.
Uostamiestyje laukiame daugiau kaip 600 svečių. Pačių sportininkų bus apie 400. Vien ketvirtadienį (vakar) į Klaipėdą atvyks apie 400 žmonių. Teks paplušėti per vieną dieną priimant tokį skaičių žmonių, bet neabejoju, kad kartu su pagalbininkais susitvarkysime.
- Prieš porą metų Klaipėdoje jau vyko apskritai pirmasis jaunučių (iki 15 metų) ir jaunių (iki 17 metų) Europos čempionatai. Kadangi šiemet jums patikėta teisė rengti ir jaunimo čempionatus, tikriausiai neverta net klausti, kaip Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos darbą vertina Europos federacija?
- Jaunimo čempionatai ir yra mūsų darbo įvertinimas. Sulaukėme labai gerų atsiliepimų ir padėkų už atliktą darbą. Mūsų mieste tokio rango varžybos vyko pirmą kartą ir tikrai liks istorijoje. Tikiuosi, kad tą patį galėsiu pasakyti ir po šių pirmenybių.
- Tad jau greitai Klaipėdoje pamatysime ir suaugusiųjų čempionatą?
- Prieš porą metų Taline sušauktame Europos sunkiosios atletikos federacijos (EWF) generaliniame kongrese Lietuvai pasiūlyta rengti ne tik Europos sunkiosios atletikos jaunimo iki 20 ir iki 23 metų čempionatus, bet ir Europos suaugusiųjų čempionatą bei pasaulio jaunimo čempionatą. Todėl tikrai neatmetame tokios galimybės. Tuo labiau kad pagrindinį tokio lygio varžyboms būtiną inventorių turime. Aišku, tik jei Dievas duos sveikatos ir pavyks rasti rėmėjų.
Labai džiaugiamės mūsų miesto valdžios geranoriškumu. Nesinori kartoti, bet tokie čempionatai ne tik garsina Klaipėdos vardą, bet ir prisideda prie ekonomikos lygio kėlimo. Juk atvažiavę 600 žmonių gyvens viešbučiuose, valgys, pirks suvenyrus ir lauktuves bei kitaip leis pinigus.
- Kiek jaunimo čempionatuose kovos lietuvių?
- Iš viso bus 20 sportininkų, tarp kurių keturios merginos. Lietuvai atstovaus visiškai sukomplektuota ekipa, nes komandinėje įskaitoje esame iškėlę sau tikslą patekti į pirmąjį šešetuką. Nors mūsų vidurkis neblogas, yra ir keli silpnesni berniukai. Bet mes žiūrime į ateitį ir leidžiame jiems startuoti avansu. Nepaisant to, jie mums gali duoti svarbių taškų. Iki šiol komandinėje įskaitoje mums geriausiai sekėsi prieš penkerius metus Kipre vykusiame jaunimo iki 20 metų čempionate - jame Lietuva užėmė penktąją vietą.
Tradiciškai stiprios bus Turkijos, Rusijos, Bulgarijos, Ukrainos komandos. Jos lyderiauja jaunimo amžiaus grupėje.
- Iš kokių sportininkų tikitės geriausių rezultatų?
- Viena iš favoričių laikau Gintarę Bražaitę iš Anykščių. Ji varžysis iki 75 kg svorio kategorijos grupėje. Gintarė gali kovoti ir, manau, kovos dėl medalio. Tikimės, kad ir kiti nenuvils. Tapti prizininkais sieks Sergejus Lichavojus (daugiau kaip 105 kg), Irmantas Kačinskas (iki 85 kg). Gerą formą įgijo ir Tomas Ličinchai (iki 94 kg). Jis sieks patekti į geriausiųjų šešetuką, o kiti sportininkai yra dvejais metais jaunesni.
Išvysime ir praėjusių metų Europos vicečempioną Žygimantą Stanulį (iki 94 kg). Jis prieš porą metų jau yra tapęs Europos jaunimo čempionu. Nors dabar Žygimantas irgi demonstruoja gerą sportinę formą, aukštų rezultatų nesieks, nes panaudos tik kokius 90 procentų savo pajėgumo. Jis tik neseniai išsigydė traumą, tad planuojame Žygimantą „pataupyti“ po mėnesio Hjustone (JAV) vyksiančiam pasaulio čempionatui. Ten mes kovosime dėl kelialapių į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, tad Žygimanto indėlis bus labai svarbus ir reikalingas.
- Ar galima teigti, kad šioje amžiaus grupėje tituluočiausi yra komandų treneriai ir vadovai?
- Taip. Į Klaipėdą atvyks ir olimpiniai čempionai, ir pasaulio rekordininkai. Rusijos ir Lenkijos federacijos prezidentai Sergejus Sercoviras ir Šimonas Koleckis - daugkartiniai pasaulio čempionai, rekordininkai, olimpiniai čempionai ir prizininkai. Nikolajus Kolesnikovas, Leonidas Taranenka - olimpiniai čempionai, pasaulio rekordininkai. Kaimynas iš Latvijos Arturas Pliesnikas - olimpiados šeštos vietos laimėtojas, dukart pasaulio ir Europos jaunimo čempionas.
- Likus kelioms dienoms iki čempionatų pradžios plačiai paviešinta žinia apie dėl dopingo vartojimo diskvalifikuotą Ramūną Vyšniauską, kuris sportinę karjerą baigė daugiau nei prieš pusantrų metų. Sutapimas?
- Visiems aišku, kad tai padaryta specialiai prieš tokias varžybas kažkieno užsakymu. Jaučiu, kad mes apie tai greitai prabilsime. Nors mums ir pagadino nemažai nervų, dabar nenorime vadovautis emocijomis. Šiandien mums daug svarbiau, kad kuo geriau pavyktų jaunimo čempionatai.
Galiu pasakyti tik tiek, kad Ramūnas jau ketverius metus nebuvo jokiuose sąrašuose ir iš valstybės negavo nė vieno cento. Aišku, kad skaudu, kai tarptautiniu lygiu esame vertinami labai gerai, o iš savų sulaukiame tokių smūgių. Toks jausmas, jog man reikėtų pasikeisti Vyšniausko pavardę, kad galėčiau ramiai gyventi ir dirbti. Jei nieko nedaryčiau, nuo ryto iki vakaro sėdėčiau alaus bare, matyt, niekam ir neužkliūčiau. Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau klaidų padarai. O Ramūno padarytos klaidos nebuvo specialios. Juk jis stengėsi atsigauti po traumų, viskas buvo dėl išgijimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą