G. Čepas pasakojo, kad pirmosioms varžyboms pasirinko simbolines 50 ir 100 metrų distancijas.
- Bėgioti nebegaliu, nes jau dvidešimt metų po avarijos esu neįgali. O vandenyje aš atgyju kaip žuvis. Kiek bus galimybių paplaukioti, tiek ir eisiu, tikrai nepraleisiu, - pasakojo viena varžybų dalyvių Rasa.
- Plaukiodama atgaunu jėgas iš naujo. Rasa džiaugiasi, kad turi gerą trenerį, kuris visada šalia, visada padės, palauks ir nuramins. Šalia jo ji visada jaučiasi drąsiai.
- Plaukimas atpalaiduoja visus kūno raumenis. Man turinčiai stuburo traumą, tai labai svarbu, nes neužtenka vien tik pasidaryti masažą, - įspūdžiais dalijasi kita varžybų dalyvė Diana.
- Plaukiojimas, ko gero, yra galimybė atsijungti nuo žemės, kur nėra bordiūrų, kur niekas ant tavęs neužvažiuos.
- Kai kurie žmonės iš pradžių net nedrįso lipti į vandenį, - sako neįgaliuosius treniruojantis Germanas Čepas.
- Dabar neįgalieji ne tik smagiai pliuškenasi, bet ir stengiasi parodyti kuo geresnius rezultatus.
Renginio organizatorius G. Čepas sako, kad nelabai yra girdėjęs, kad Lietuvoje tokios varžybos vyktų, todėl tikisi, jog klaipėdiečiai yra tokių varžybų pradininkai. Neįgaliųjųu teigimu, jiems svarbu ne tik pasivaržyti, bet ir kartu praleisti laiką.
Tikimasi, kad neįgaliųjų plaukimo turnyras taps tradiciniu renginiu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą