Kokio stadiono reikia Klaipėdos dabartinei ir ateities kartoms?

Rytoj Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 41-ojo posėdžio metu tarp kitų klausimų bus balsuojama, ar skelbti naujojo Klaipėdos stadiono architektūrinį konkursą. Tikimasi, kad dauguma Tarybos narių šiam labai aktualiam klausimui pritars. Praėjusio pirmadienio popietę dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija padiskutuoti apie būsimo Klaipėdos futbolo stadiono viziją pakvietė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną, Klaipėdos vicemerę Juditą Simonavičiūtę, Klaipėdos tarybos Miesto plėtros ir planavimo komiteto pirmininką Algirdą Grublį, Klaipėdos futbolo federacijos prezidentą Romualdą Jonaitį, verslininką Artūrą Žalį ir redakcijos sporto apžvalgininką Algirdą Auruškevičių..

Diskusijos dalyviai vieningai sutarė nesiknaisioti po praeitį, nesvarstyti, ko per tuos kelis dešimtmečius nepavyko padaryti, o pradėti pokalbį nuo balto lapo ir kalbėti tik apie tai, kaip kuo greičiau pajudėti į priekį.

Du panašaus dydžio sklypai

Saulius BUDINAS: "Klaipėdos miesto savivaldybės priimtame 2013-2020 metų strateginiame plėtros plane buvo numatyti regioninio stadiono parengiamieji darbai. Galimybių studija vertina, kur galėtume turėti tokio dydžio objektą. Klaipėdos mieste buvo vertinamos dvi vietos. Viena - šiaurinėje miesto dalyje, netoli Kalotės, kitoje kelio pusėje prie geležinkelio ir kelio Palangos link. Kita - rytinėje miesto pusėje, priešais "Ermitažą".

Sklypo dydžio poreikis - apie šimtas hektarų, tai mes panašaus dydžio teritorijas turime ir vienoje, ir kitoje vietoje.

Įvertinus visus "už" ir "prieš" buvo pritarta sklypui prie "Ermitažo" prekybos centro.

Galimybių studijoje buvo vertinama, kokio stadiono reikia Klaipėdai. Mes kalbame apie UEFA ketvirtos kategorijos stadioną, kuriame tilptų nuo 8 iki 10 tūkstančių žiūrovų.

Numatytas atskiras futbolo stadionas, kitas stadionas su lengvosios atletikos sektoriais ir visa kita reikalinga sporto struktūra.

Antrame etape numatyti visuomeninės paskirties objektai, reikalingi visai infrastruktūrai plėtoti. Tai galėtų būti viešbučiai, komercinės paskirties objektai.

Ir trečias etapas - šitame sklype dar buvo numatyta galimybė vystyti ir nekilnojamą turtą.

Detalusis planas darytas 2016 metais buvo gana sudėtingas, pareikalavo daug darbo, nes susidūrėme su kai kuriomis komplikacijomis.

Detalųjį planą pasitvirtinome, darbai atlikti, dabar reikia eiti pirmyn. Turime galvoti apie architektūrinį konkursą, kuris užtruktų apie metus.

Tokios apimties objektams reikalingas konkursas, ir tiktai jį pasidarę galėsime pereiti prie techninio projekto. Tada reiks ieškoti būdų, kaip jį įgyvendinti. O jų yra keli.

Vienas, kad kažkokias dalis galėtų įgyvendinti ir viena Savivaldybė, bet viso projekto "patempti" pati Savivaldybė tikrai negalės, nes sąmatinė vertė yra apie 40 milijonų eurų.

Ne paslaptis, kad dalis dabartinio "Žalgirio" stadiono teritorijos patenka į sanitarinę apsaugos zoną, todėl anksčiau ar vėliau iškils kliūčių naudoti šitą teritoriją.

Miesto Tarybos nariams net nekyla klausimų, kad dabartinėje vietoje stadiono neturėtų būti.

Liepos 26 dieną Tarybos posėdžio metu mes pasitvirtinsime, jeigu dauguma pritars, ir skelbsime architektūrinį konkursą bei ieškosime būdų, kaip tokį projektą įgyvendinti.

Vienas iš būdų - koncesija, kitas, gal bus maloninga šalies Vyriausybė, galbūt nuspręs, kad galėtų prisidėti vystant tokį projektą.

Susitikimo su Lietuvos futbolo federacijos vadovais metu buvo akcentuojama, kad Lietuvoje bus vystomi trys dideli futbolo centrai - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje".

Reikia įvardyti rizikas

Judita SIMONAVIČIŪTĖ: Saulius neįvardijo rizikų, kurios yra. Nes pasirinktoje vietoje yra ir apribojimų: ir mazgas su dujų perpumpavimo stoties įranga, čia turėtų atsirasti dar vienas įvažiavimo viadukas, nes tai būtų ne vien stadionas, bet ir kita infrastruktūra.

Detaliajame plane mūsų nuomonės išsiskyrė labiau dėl taktinių dalykų.

Paprastai nutinka taip, jeigu neįsivertiname visumos, tai dažnai ir sustojam. Turi būti įvertinti žymiai platesni dalykai, nei vien stadiono pastatymas. Sprendimu, kurį planuojame priimti ketvirtadienį, mano galva, reikėtų įvertinti tiek stadiono poreikius, tiek infrastruktūrą.

KLAIPĖDOS vicemerė Judita Simonavičiūtė: "Reikia įvardyti rizikas..."

Jeigu nepavyktų gauti valstybės malonės, vienas iš būdų - koncesija, kuriai reiktų pradėti ruoštis jau dabar. Investicijų pritraukimas iš šalies, jeigu paketas bus aiškus, leis greičiau įgyvendinti projektą.

Supraskime, kad mes visi esame "už" ir norime kuo greičiau stadioną turėti.

Algirdas GRUBLYS: "Ar nereikėtų galvoti apie tai, kad iš karto statytume normalų, 15 tūkstančių vietų stadioną. Kad neatsitiktų taip, kaip su "Švyturio" arena, kai daug kas stebėjosi, kam tokios didelės salės reikia, nes nebus žiūrovų. O gyvenimas parodė, kad į kai kurias varžybas visi norintieji nebetelpa.

KLAIPĖDOS tarybos Miesto plėtros ir planavimo komiteto pirmininkas Algirdas Grublys: "Statykime normalų, 15 tūkstančių vietų stadioną".

Mūsų klimatinė juosta yra labai palanki

Romualdas JONAITIS: Mūsų dabartinis stadionas yra atgyvenęs ir dabartinėje vietoje modernios infrastruktūros jau nepadarysi. Europinė praktika rodo, kad miestai koncentruoja infrastruktūrą vienoje vietoje, o pagrindinė jungiamoji struktūra yra stadionas.

Aplinkui lipdosi tai, ko trūksta miestui. Tai viešbučiai, konferencijų salės, sporto klubai.

Visa tai galima atlikti etapais. Mūsų klimatinė juosta yra labai palanki tokiems objektams, kuriuose galima ruoštis varžyboms, rengti treniruočių stovyklas.

KLAIPĖDOS futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis: "Organizuosiu aukščiausiojo lygio UEFA ekspertų konsultacijas". 

Mes iš savo sąskaitos pakviestume UEFA ekspertus, kurie atliktų infrastruktūros studiją. Šiandien, ar statyti 10, ar 15 tūkstančių vietų stadioną, yra nedidelis skirtumas ir eksploataciniai kaštai neišauga. O renginių pritraukimo ir patrauklumo skirtumas yra esminis.

Pažiūrėkime į kaimynus. Šiuolaikinio stadiono Ryga neturi. Iki pat Tauragės, Šiaulių ar Panevėžio turime iki milijono gyventojų rinką. Kai kalbame su arabais ar kitais pietiečiais, pas kuriuos vasarą oro temperatūra siekia 40 laipsnių, visi sako - duokite geras sąlygas. Miesto galimybės yra begalinės. Stadionas gali turėti šildomą žolę, o stogas - dengtas saulės baterijomis.

Svarbu kuo greičiau pradėti

Artūras ŽALYS: Esu savo miesto patriotas, nuolat girdžiu, kad klumpame su stadiono statyba, ir esu pasirengęs prisidėti prie bendros idėjos tiek pats asmeniškai, tiek pritraukti kitus visuomenininkus. Šiandien ryte bendravau su kinu, kuris manęs klausinėjo, kodėl mes neieškome investuotojų. Bet tam tikslui reikia daug dirbti, reikia važinėti po pasaulį ir siūlyti savo projektus. Tai sunkus darbas, to gal nepadarysi per metus, bet nebijokime, jei investuotojai bus iš Kinijos ar Turkijos.

VERSLININKAS Artūras Žalys: "Kuo greičiau pastatysime stadioną, tuo miestui bus geriau". 

Kuo greičiau pastatysime stadioną, tuo miestui bus geriau. Svarbu kuo greičiau pradėti ir pasitelkti visuomenininkus.

Judita SIMONAVIČIŪTĖ: Žinote, kokia didžiausia mūsų bėda? Mes visi norime labai daug. Bet yra organizaciniai dalykai. Kyla klausimai: ar tai bus koncesija, ar pati Savivaldybė darys?

Daug dalykų, apie kuriuos dabar kalbame, Savivaldybė negalės daryti. Jinai turės skelbti įvairius konkursus.

Galimas ir toks variantas - savivaldybė imasi stadiono, o kitai infrastruktūrai skelbia konkursus. Jeigu atsirastų vienas pagrindinis operatorius, kuris pradėtų idėją vystyti ir ją įgyvendinti, reikalai pajudėtų daug greičiau. Pavyzdys - Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

Atsirado privatus investuotojas ir viskas iš karto atsistojo į savo vietas.

Mes dažniausiai turime didelių norų, bet nesugebame jų "supakuoti" ir padėti tam pačiam atvažiavusiam kinui: "Va, čia yra toks ir toks pasiūlymų paketas, tu investuosi, ar ne?" Tai yra pati silpniausia mūsų vieta.

Statydami baseiną, mes surengėme tikrą "pageidavimų koncertą" ir dabar bus matyti, atitiks tai, ką pastatėm pagal tuos poreikius ir lūkesčius, ar tai bus adekvatu įdėtoms lėšoms?

Romualdas JONATIS: Kurdami infrastruktūrą, mes prisiimame atsakomybę 30 ar 50 metų į priekį. Turime galvoti, kokia bus Klaipėda po pusės amžiaus. Kiekvieną kartą perstatyti, perkonstruoti nebus galimybių. Tam tikri technologiniai dalykai leidžia papildomai įrengti daugiau vietų žiūrovams ir jau pastačius stadioną.

Judita SIMONAVIČIŪTĖ: Turime apsispręsti ar šį reikalą paliekame tik Savivaldybei, ar įtrauksime profesionalų ir miesto bendruomenės narių. Administracija visuomenininkus palaiko. Dabar reikia, kad pati visuomenė rodytų daugiau iniciatyvos, diskutuotų, kviestų ekspertus. Reikalingos diskusijos, kokio dydžio stadiono reikia Klaipėdai.

Algirdas Auruškevičius: Lietuvoje nė vieno šiuolaikinio futbolo stadiono nėra. Mes būkime pirmi. Jeigu mes turėsime rimtą stadioną, Klaipėdoje rungtyniaus ne viena futbolo rinktinė.

Saulius BUDINAS: Miestas iš savo lėšų tokio stadono nepastatys. Jeigu vyriausybė savo planuose numatys skirti finansavimą, tada viskas tvarkoje, jeigu ne, tada turime imtis antrojo varianto - ieškoti koncesininko. Kiek bus norinčiųjų investuoti į tokį stadioną, aš nežinau. Paruošti koncesijai pasiūlymą trunka apie metus, nes turime suderinti visas sąlygas. Pavojinga, jeigu galutiniame variante pasirodys, kad niekam tai neįdomu.

KLAIPĖDOS savivaldybės Administracijos direktorius Saulius Budinas: "Įvertinome visus "už" ir "prieš".

Judita SIMONAVIČIŪTĖ: Reikia kurti opiniją. Kas atsitiko su "Rubikonu" ir "Siemens" arena? Atsirado besipiktinančių, kad šalia sporto objektų dar planuojama ir namus statyti...

Algirdas AURUŠKEVIČIUS: Aš jau daug metų girdžiu, kad "Žalgirio" stadionas jau atgyveno. Tuoj bus griaunamas arba sugrius pats. Bet laikas bėga, o jis vis dar veikia. Manau, kad jis stovi ir dar ilgai stovės.

REDAKCIJOS sporto apžvalgininkas Algirdas Auruškevičius: "Vilnių reikia aplenkti".

Judita SIMONAVIČIŪTĖ: "Jeigu "Klasco" nebekraus krovinių, tada, gal ir stovės...

Romualdas JONAITIS: Palaikau idėją kas mėnesį išeiti į viešumą su informacija, kas konkrečiai stadiono labui nuveikta per tam tikrą laikotarpį.

Judita SIMONAVIČIŪTĖ: Aš palaikau tokių iniciatyvą ir pritariu, kad dėl šio labai visiems svarbaus projekto nuolat būtų diskutuojama. Tuo labiau, kad kartais girdime, jog savivalda užsidariusi, nieko negirdi ir panašiai. Tačiau esu realistė. Du projektus, kuriuos mes darėme, arenos ir baseino statybą, mes įgyvendinome, turėdami tam tikrą garantiją iš valstybės. Stadiono projekte mes tokių garantijų neturime.

Todėl privalome dėliotis alternatyvius variantus, kad paskui nebūtų taip: "pinigų nėra."

Saulius BUDINAS: Jeigu futbolo federacija sugeneruotų ir motyvuotai pagrįstų, kokio konkrečiai Klaipėdai reikia stadiono, mums tai būtų didelė pagalba. Tada mums būtų atrištos rankos ir mūsų niekas neklausinėtų, kas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, kodėl reikia tokio ar kitokio dydžio sporto arenos?"

Romualdas JONAITIS: Galiu fiksuoti, kad aš nuo šiandien pradedu organizuoti aukščiausiojo lygio UEFA ekspertų konsultacijas, kad jie kvalifikuotai patartų kokio stadiono reikia Klaipėdai - ir dabartinėms, ir ateities kartoms.

Saulius BUDINAS: Mes galime remtis ledo arenos projekto vystymo pavyzdžiu. Kalbama apie 3,2 hektaro sklypą ir leidimą statyti objektą koncesijos būdu. Galvojame apie ledo arenas, bet vystytojui kartu leidžiame statyti ir komercinius objektus, nes žinome, kad kitaip norinčių plėtoti projektą neatsiras. Pats verslas gali įvertinti, ko jie pageidautų šalia futbolo stadiono, ir apie tai nereikia bijoti garsiai kalbėti.