Lietuvos futbolo bendruomenė, rinkdama sezono geriausiuosius, K. Sarsanijos darbą įvertinto labai aukštai. Jis buvo išrinktas geriausiu 2013 metų mūsų šalies futbolo treneriu.
"Man šis titulas reiškia labai daug. Džiaugiuosi, kad man su komanda šiemet pavyko sugrąžinti Klaipėdos futbolą į seniai neregėtas aukštumas", - priimdamas sveikinimus kalbėjo atlantiečių strategas.
Po vienuolikos metų iškovoti sidabro medaliai išties yra didelis "Atlanto" pasiekimas. Tačiau paskutiniame ture buvo viltis pakovoti ir dėl aukso - jei ne tos nelemtos lygiosios su Gargždų "Banga". Ar labai sielojotės?
Po pergalės prieš Panevėžio "Ekraną" mes pirma laiko užsitikrinome sidabro medalius ir galvojome ramiai sulaukti sezono pabaigos. Mat čempionate pirmavęs Vilniaus "Žalgiris" mus lenkė solidžia taškų persvara. Tačiau čempionatui baigiantis žalgiriečiai ėmė barstyti taškus, o "Atlantas" atvirkščiai - juos rinko. Nedaug trūko. Reikėjo nugalėti Gargždų "Bangos" futbolininkus ir būtume žaidę papildomas rungtynes dėl čempionų titulo. Net neabejoju, kad per jas buksuojantį "Žalgirį" būtume nugalėję. Deja... Visas mūsų kolektyvas buvo šoke po rungtynių su "Banga", kai sužaidėme lygiosiomis - 1:1.
Jūs po rungtynių išvykote į Maskvą pas šeimą. Kaip atsigavote?
Žmona bandė raminti. Nepadėjo. Naktį blogai miegojau - visokie košmarai sapnavosi. Ryte vėl visokios mintys į galvą lindo. Savęs klausiau - ko nepadarėme? Atrodo, ir įvartį anksti įmušėm, ir progų padvigubinti rezultatą turėjome. Dabar jau nusiraminau.
Daugiau sveikinimų ar užuojautų po čempionato sulaukėte?
Maždaug - po lygiai. Sulaukiau daug skambučių ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių. Pasirodo, daug kas interneto pagalba stebėjo tą intriguojančią Lietuvos futbolo čempionato pabaigą.
Šiemet "Žalgiris" atlantiečius aplenkė ne tik čempionate, bet ir skriaudė taurės varžybose - pusfinalyje ir ketvirtfinalyje. Ar jau kurpiate vilniečiams keršto planą kitiems metams?
Žodis "kerštas" per daug skambiai pasakyta. Stengsimės aikštėje būti lygiaverčiai varžovai. Būtų gerai, kad kitąmet kovoje dėl čempiono titulo pavyktų aplenkti "Žalgirį".
Galbūt ir gerai, kad šiemet "Žalgirio" neaplenkėte. Kitąmet turėsite kur kilti. Juolab, kad 2014 metais sukaks lygiai trisdešimt metų, kai jūsų komanda paskutinį kartą tapo Lietuvos čempione.
Nežinojau. Būtų smagu per šį apvalų jubiliejų iškovoti aukso medalius. Tačiau kitais metais "Atlantui" teks kautis ne tik dėl jų. Norime, kad klubas sėkmingai pasirodytų ir UEFA Europos lygos turnyre. Mūsų norai dideli - patekti į grupių varžybas.
Pasibaigus sezonui žadėjote įvardyti žaidėjus, kurie paliks "Atlantą". Kas jie?
Dar tiksliai negaliu pasakyti. Šiomis dienomis su savo pagalbininkais treneriais rinksimės ir tarsimės. Į aukštesnio lygio klubus Anglijoje ir Prancūzijoje peržiūron turėtų išvykti keli mūsų žaidėjai. Ar jie pasirašys sutartis mums palankiomis sąlygomis, šiandien negaliu pasakyti. Be abejonės, stiprinsimės ir naujais žaidėjais.
Pavasarį, prieš sezono pradžią, ketinote pasirašyti partnerystės sutartį su vienu iš Rusijos klubų. Kodėl šių planų atsisakėte?
Išsamiai apsvarstę šį klausimą, nusprendėme atsisakyti šio ketinimo. Būtų buvusi didelė žaidėjų migracija, o naudos kažin ar būtume turėję. Gerai, kad išlikome nepriklausomi.
Priminkite savo atėjimo į "Atlantą" aplinkybes?
Mano draugai iš Maskvos turi verslo reikalų Klaipėdos uoste. Jie mėgsta futbolą ir pasiūlė gelbėti "Atlantą". Susipažinau su klubo vadovais Romualdu Jonaičiu ir Vaciu Lekevičiumi. Su jais radome bendrą kalbą, aptarėme strateginius planus ir stojau prie "Atlanto" vairo.
Apsigyvenote ne Klaipėdoje, o Palangoje. Kodėl pasirinkote šį kurortą?
Palangą pasirinkau ne dėl to, kad nepatinka Klaipėda. Klaipėda yra nuostabus miestas, puikūs žmonės.. Norėjosi ramesnės vietos, kad po futbolo būtų galima pailsėti. Aš su savo kolega Sergejumi Savčenkovu (Sergej Savčenkov) gyvenu atokesniame nuo miesto centro viešbutyje. Netoli jūra, dažnai išeiname pasivaikščioti. Laisvalaikiu daug pakeliavome ir po Lietuvą. Manau, kad ne kiekvienas lietuvis taip gerai pažįsta savo šalį, kaip mudu su Sergejumi. Kiti mūsų trenerių štabo nariai gyvena Klaipėdoje.
Sarsanija yra gruziniška pavardė. Esate grynakraujis gruzinas?
Esu kilęs iš mišrios šeimos. Motina yra rusė, gimusi Tverėje. Tėvas - Maskvoje užaugęs gruzinas. Mano senelė buvo ukrainietė. O kas aš esu?
Laisvai kalbate net keliomis užsienio kalbomis, o lietuviškai?
Kalbėti lietuviškai dar negaliu, bet stengiuos išmokti. Jau daug žodžių žinau ir daug ką suprantu.
Negaliu nepaklausti apie lietuvišką virtuvę. Ar neteko restorane ar kavinėje padavėjo prašyti pašildyti lietuviškus šaltibarščius?
Tikrai to daryti neteko. Žinau, kad šaltibarščiai - tai ne karšta sriuba, ir jie yra valgomi šalti. Kas dėl cepelinų? Jie man patinka, bet yra "sunkus maistas". Manau, kad dažnai valgyti cepelinus ir apkrauti skrandį yra nesveika. Apskritai pas jus skaniai gaminami visi patiekalai. Parduotuvėse maisto produktai yra aukščiausios kokybės.
Kai tik atsiranda tarpas tarp varžybų, vykstate į Maskvą aplankyti savo antrosios pusės. O ji ar dažnai "patikrina" Jus?
Vasarą buvo atvykusi du kartus. Mano žmona Jelena Maskvoje turi parduotuvę ir yra pasinėrusi į verslą. Dėl užimtumo darbe ji negali dažniau atvažiuoti pas mane. Todėl tai daryti tenka man. Susitinku ir su sūnum Denisu. Jis dirba selekcininku Maskvos "Lokomotyvo" futbolo klube.
Esate tikintis žmogus?
Taip. Palangoje dažnai nueinu į cerkvę pasimelsti. Žinau, kad vienoje iš Klaipėdos cerkvių Dievui tarnauja buvęs "Atlanto" vartininkas Aleksandras Orinka. Pas jį šventykloje nebuvau, bet teko susitikti kitoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą