Kai kuriuose krepšinio srityse Japonija jau lenkia Lietuvą, nors mūsų šalyje, kur dažnai vartojami žodžiai „antroji religija“, tai gali skambėti kaip šventvagystė.
Savaitgalį Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) paskelbė, kad visos Japonijos rinktinės gavo kvietimus į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Visos, reiškia - keturios. Kvietimus gavo tiek vyrų, tiek moterų rinktinės. Be to, olimpinėse žaidynėse debiutuos 3 prieš 3 krepšinis. Į šias varžybas taip pat pakviesti tiek Japonijos vyrai, tiek moterys.
Teoriškai olimpinių žaidynių šeimininkams kelialapiai nėra garantuoti, bet FIBA valdyba kuria nerašytą taisyklę. Prieš 2012 m. žaidynes olimpinius bilietus be kovos gavo Didžiosios Britanijos, prieš 2016 m. žaidynes - Brazilijos krepšininkai ir krepšininkės. Dabar atėjo japonų eilė pasinaudoti šia privilegija.
Japonai žinią apie kvietimus į žaidynes pažymėjo parodydami pasauliui 207 cm ūgio robotą, mėtantį tritaškius.
Robotas per demonstraciją pataikė 5 iš 8 tritaškių metimų. Tačiau jis tik tiek ir moka, todėl tikrieji krepšininkai mašinos konkurencijos neturėtų bijoti. O japonų konkurencijos? Iš pirmo žvilgsnio - irgi ne, nes olimpinėse žaidynėse Japonijos vyrų rinktinė nedalyvavo nuo 1976 m. Pasaulio čempionate - nuo 2006 m.
Ar teisinga, kad gilių krepšinio tradicijų neturinti valstybė jau turi kelialapį, kurio neturi net olimpiniai čempionai amerikiečiai? Žiūrint per sportinių principų prizmę, gal ir neteisinga. Tačiau sprendimą priėmusi FIBA turbūt tikisi dividentų, tai yra krepšinio augimo turtingoje, beveik 130 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.
Japonai nėra linkę trypčioti vietoje, jie nori mokytis. Tai pastebėjo A.Sireika, 2012-2014 m. treniravęs Točigio klubą „Brex“. „Krepšinis padarė panašų įspūdį kaip ir visa Japonija, ten vadovaujamasi principu - ką darai, daryk gerai. Jie suinteresuoti, kad atvažiuotų treneriai iš kitų šalių.
Japonai viską apskaičiuoja. Jie mato, koks yra Lietuvos reitingas, nors, žiūrėdami į žemėlapį, gal net nemato, kur ta Lietuvėlė yra. Japonai buvo labai susidomėję, filmavo visas treniruotes“, - pasakojo A.Sireika, dabar treniruojantis „Šiaulių“ komandą.
Kai šiaulietis dirbo Japonijoje, krepšinis ten nebuvo labai populiarus. „Europoje aplink mus visose pusėse yra krepšinio šalių. O ten iš vienos pusės yra vandenynas, iš kitos - Korėja ir Kinija, šiaurėje - Vladivostokas, Chabarovskas.
Kontaktų - nedaug. Klausiau: ar norite nugalėti kinus? Jie trynė rankas ir sakė, kad nori. Pasakiau, kad norint juos nugalėti kiekviename kieme turi atsirasti krepšys. Sakiau: jūsų žmonės darbštūs, bet jie turi naudoti tą krepšį. Nes šiaip vaikai eina į mokyklą su beisbolo lazdomis. Nenuostabu, kad jie beisbolą gerai ir žaidžia. Apibendrinant galima pasakyti, kad japonai nori išmokti, bet mokytis dar reikia daug“, - teigė A.Sireika.
Nuo 2014 m. daug kas pasikeitė. Anksčiau Japonijoje konkuravo dvi lygos. 2016 m. buvo įkurta vieninga profesionali B lyga. Aukščiausiame divizione žaidžia 18 klubų, suskirstytų į tris konferencijas. Galioja trijų legionierių limitas, bet tarp užsieniečių yra ir garsių krepšininkų. Pavyzdžiui, juodkalnietis Milko Bjelica ar NBA ir Eurolygos patirties turintis amerikietis Džošas Čildresas (Josh Childress).
2017 m. spalį Japonijos kompanija „Rakuten“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NBA. Kompanija siekia Japonijoje populiarinti ne tik NBA, bet ir krepšinį apskritai. Tiesą sakant, elitinė lyga tekančios saulės šalyje ir šiaip buvo populiari. 1990-2003 m. Japonijoje vyko NBA čempionato rungtynės. Paskui tradicija nutrūko, bet šiemet, ne be „Rakuten“ įtakos, paskelbta, jog Saitamoje bus žaidžiamos dvejos ikisezoninės rungtynės.
Gynėjas Juta Tabusė 2004 m. pasirašė sutartį su NBA klubu „Phoenix Suns“ ir jame sužaidė keturis mačus. Vėliau J.Tabusė buvo A.Sireikos auklėtinis Točigio komandoje. „Japonams NBA yra kelrodė žvaigždė. Jie tikrai seka NBA. J.Tabusė yra žvaigždė, nors NBA jis aukštumų nepasiekė. Jau vien patekimas į tą lygą darė jį žinomu, gerbiamu“, - prisiminė A.Sireika.
Kita vertus, masinio susidomėjimo krepšiniu Japonijoje trūko. „Gyvenau privačiame rajone ir visame tame dideliame rajone mačiau gal tik vieną krepšį. Viskas priklauso nuo požiūrio.
Kažkada ten išpopuliarėjo beisbolas, jis ir dabar yra aukšto lygio. Gan aukšto lygio yra Japonijos moterų krepšinis, nes jam kažkada turbūt skirta daugiau dėmesio. Japonijos moterys žaidžia olimpinėse žaidynėse, kituose svarbiuose turnyruose. Manau, ateis laikas, kai į aukštesnį lygį pakils ir vyrai“, - svarstė A.Sireika.
Kaip minėjome, kai kuriose srityse Japonija Lietuvą lenkia. Japonės nuolat dalyvauja olimpinėse žaidynėse, o mūsų šalies krepšininkėms tai kol kas yra nepasiekiama svajonė. Be to, japonai gerokai lenkia lietuvius krepšinio 3 prieš 3 reitinge.
Tradiciniame krepšinyje pakilimas irgi jaučiamas - japonai užtikrintai iškovojo kelialapį į šių metų pasaulio čempionatą. Nors vyrauja stereotipas, kad japonai negali daug pasiekti krepšinyje, nes yra žemi, A.Sireika su tokia nuomone nesutinka: „Nėra jie žemi.
Matydavau 205-210 cm ūgio vaikinus ir sakydavau: kiek daug jūs čia turite krepšininkų. Asistentai atsakė, kad jie ne krepšininkai, o tinklininkai. Yra tų aukštų žmonių, bet viską lemia populiarumas. Turi žaisti daug žmonių ir masiškumas virs meistriškumu.“
2017 m. duomenimis, Japonijoje krepšinį žaidė 630 tūkst. žmonių. Masiškumas auga, jis po truputį jau virsta meistriškumu. 24 metų 206 cm ūgio puolėjas Juta Vatanabė yra Jono Valančiūno komandos draugas NBA klube „Memphis Grizzlies“. Tiesa, jo vaidmuo yra epizodinis - per 12 rungtynių J.Vatanabė rinko 2,4 taško ir atkovojo po 2 kamuolius.
„Prisiminkime, koks buvo sujudimas Kinijoje, kai NBA pradėjo žaisti Jao Mingas. Taip ir Japonijoje kada nors atsiras kažkas panašaus. Buvo J.Tabusė, bet trumpai. Jei atsirastų aukštesnio lygio žaidėjas, kiltų dar didesnis bumas, atsirastų daugiau pasekėjų“, - sakė A.Sireika.
Panašu, kad kandidatas į Japonijos krepšinio vėliavnešio vaidmenį jau yra. Rujis Hačimura - Gonzagos universiteto trečiakursis, NCAA studentų čempionate renkantis 19,7 taško. 21 metų 203 cm ūgio puolėjas šį sezoną buvo pripažintas geriausiu Vakarų pakrantės konferencijos krepšininku.
Portalas nbadraft.net prognozuoja, kad R.Hačimura šiemet NBA naujokų biržoje bus pakviestas ketvirtuoju šaukimu. Jei viskas taip klostysis ir toliau, japonai krepšinyje galės pasigirti ne tik robotais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą