Kiek tiksliai metų žaidžia krepšinį, sunku pasakyti ir pačiam Kazimierui - kamuolį į ant medžio pritvirtintą lanką jis mėtė vos sugrįžęs namo, į Antrojo pasaulinio karo metais vykusių mūšių nuniokotą Klaipėdą.
Tačiau 1954 metų pavasaris aštuoniolikmečiui K. Budriui buvo įsimintinas dėl to, kad jis pirmą kartą buvo pakviestas atstovauti Klaipėdos krepšinio rinktinei ir gynė jos garbę Marijampolėje vykusiose šalies pirmenybėse.
"Paskaičiavau - praėjo 60 metų! Pats stebiuosi", - paklaustas, daug tai ar mažai, atsako K. Budrys.
Jį džiugina tai, kad šis jubiliejus sutampa su kita svarbia Klaipėdos krepšinio data - klubo "Neptūnas" 50-uoju gimtadieniu. 1964 metais įkurtoje komandoje žaidė ir K. Budrys, bet neilgai, iki 1966-ųjų: pagal anuometinius standartus trisdešimtmečiai krepšininkai jau buvo laikomi veteranais.
Tačiau anuometinės kartos žaidėjai save iki šiol laiko komandos nariais, jie susibūrę į klubą "Neptūniečiai" ir tai stengiasi pabrėžti ne tik vietos, bet ir tarptautinėse rungtynėse. Kaip ir dabar, ruošdamiesi į Europos senjorų čempionatą Čekijoje.
Jame 77 metų K. Budrys žais su septyniasdešimtmečiais, mat 75 metų ir vyresnių krepšininkų komandą surinkti sudėtinga ar net neįmanoma. Klaipėdietis vardan to, kad su bendraminčiais galėtų varžytis tokio lygio turnyruose, nuveikia nemažai organizacinio darbo, pripažįsta, kad tai atima jėgų ir nervų, tačiau kita vertus - ir stiprybės suteikia.
"Krepšinis aplink mane - nuolat, iki šiol. Neįsivaizduoju gyvenimo be to. Reikėtų sėdėti sode ir galvoti apie senatvę, o dabar tam laiko nėra, gal dėl to ir ligos nepuola", - sako jis.
Paklaustas, ar minės ir atstovavimo Klaipėdai 70-metį, K. Budrys gudriai šypsosi.
"O ką gali žinoti? Svarbiausia, kad sveikatos būtų", - atsako jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą