Legendinė "Žuvėdra" netenka sparnų

Prie­žas­tis - la­bai pa­pras­ta: nė­ra kam šok­ti. Šie­met ti­krai ne­be­pa­vyks su­bur­ti ir tin­ka­mai par­eng­ti ko­lek­ty­vo. „Žu­vėd­ros“ tre­ne­ris ir KU pro­fe­so­rius Ro­mal­das Idzelevičius ti­ki­no, kad to­kia si­tua­ci­ja su­sik­los­tė dėl prieš ke­le­tą me­tų įvyk­dy­tos švie­ti­mo re­for­mos.

Jei­gu pa­dė­tis ne­si­keis, ant plau­ko ga­li pa­kib­ti de­šimt­me­čius Lie­tu­vą gar­si­nu­sios ir pa­sau­ly­je šo­kių ma­das dik­ta­vu­sios „Žu­vėd­ros“ li­ki­mas. An­samb­lio, ku­ris nuo 1989 me­tų de­vy­nis­kart ta­po Eu­ro­pos ir sep­ty­nis­kart - pa­sau­lio čem­pio­nu.

Strė­lės - bu­vu­siam ministrui

- Jū­sų žmo­na ir „Žu­vėd­ros“ tre­ne­rė Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė ne­se­niai ga­na ne­ti­kė­tai už­si­mi­nė, kad gink­lus su­dė­ti bu­vo ga­li­ma jau prieš dve­jus me­tus, o da­bar ko­lek­ty­vas - vos gy­vas. Kas nu­ti­ko?

- Tai yra aukš­to­jo moks­lo re­for­mos, ku­rią įvyk­dė anuo­me­tis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, pa­sek­mė. Tiks­liau ta­riant, tai įvy­ko pa­kei­tus pri­ėmi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las, šiuo at­ve­ju - KU, tai­syk­les.

Taip jau yra, kad ge­rai šo­kan­tis moks­lei­vis ne­la­bai ge­rai mo­ko­si, jam tie­siog ne­už­ten­ka lai­ko ir moks­lams, ir tre­ni­ruo­tėms. Ir prieš­in­gai - ge­rai be­si­mo­kan­tie­ji yra tik vi­du­ti­niai šo­kė­jai. Anks­čiau į KU Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­rą „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jai įsto­da­vo leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis ir ga­lė­jo da­ly­vau­ti an­samb­lio veik­lo­je jau kaip pa­grin­di­nės ko­man­dos na­riai. Sto­ji­mo tai­syk­lės ne­bu­vo to­kios griež­tos.

Da­bar tie, ku­rie la­bai ge­rai šo­ka ir yra pers­pek­ty­vūs, dėl pa­si­kei­tu­sių są­ly­gų po re­for­mos tie­siog ne­beįs­to­ja į KU. Tie, ku­rie la­bai ge­rai iš­lai­ko vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus mo­kyk­lo­se ir įsto­ja, de­ja, yra pra­di­nio ly­gio šo­kė­jai. Tam, kad jie ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie pa­grin­di­nio ko­lek­ty­vo, pa­pil­do­mai rei­kia dirb­ti 3-4 me­tus.

O mo­kė­ti kas­met po 11 tūkst. li­tų ir stu­di­juo­ti vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se daug kam yra tie­siog per bran­gu. Taip pra­ran­da­me ta­len­tin­giau­sius šo­kė­jus. Kai ku­rie tie­siog ma­no, jog, bū­da­mi la­bai ge­ri šo­kė­jai, leng­vai įstos, ir ne­pa­gal­vo­ja, kad si­tua­ci­ja jau pa­si­kei­tu­si - rei­kia ir aukš­tų ba­lų, vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų, ku­rių jie ne­lai­ko.

Ta pa­ti prob­le­ma - ko­ne vi­so­se me­nų spe­cia­ly­bė­se. Nuo pen­ke­rių me­tų vai­kai mo­ko­si mu­zi­kos, jai ati­duo­da vi­są sa­vo vai­kys­tę, pa­aug­lys­tę, ta­čiau jų pa­žy­miai mo­kyk­lo­se daž­niau­siai bū­na pra­stes­ni. Jie ne­įs­to­ja į Me­nų fa­kul­te­tą, kad ir ko­kie ga­būs ir darbš­tūs bū­tų sa­vo me­ni­nė­je sri­ty­je.

- Gal šo­kan­tys jau­nuo­liai la­biau ėmė rink­tis ki­tus moks­lus?

- At­vi­rai kal­bant, šo­kė­jai nie­kur ne­beįs­to­ja. Jie ati­duo­da vi­sas jė­gas šo­kiams, bet, de­ja, dėl re­for­mos vė­liau ne­be­ga­li tęs­ti sa­vo ke­lio­nės su mū­sų an­samb­liu jau kaip KU stu­den­tai. Dau­gu­ma ir be moks­lų to­liau tre­ni­ruo­ja­si. Ta­čiau dėl to ken­čia „Žu­vėd­ros“ pa­pil­dy­mas stu­den­tais. Da­bar yra tik 30 an­samb­lio na­rių, mer­gi­nų - dau­giau, vai­ki­nų - ma­žiau. Ir dar 10 jų la­biau šo­ka po­ro­se. Teo­riš­kai ga­li­ma bū­tų su­lip­dy­ti ko­man­dą, bet jo­kioms var­žy­boms su ja ne­be­pa­si­reng­si. Ne­be­vyks­ta kar­tų kai­ta.

Anks­čiau (iki G.Ste­po­na­vi­čiaus re­for­mos) ge­riau­sius šo­kė­jus pri­im­da­vo pats KU, vis­ką spręs­da­vo Me­nų fa­kul­te­to Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­ra. Da­bar to ne­be­ga­li­me da­ry­ti. Kiek ži­no­me, tą si­tua­ci­ją lyg ir ban­do­ma tai­sy­ti.

Rei­kė­tų stipendijų

- Ar ga­li bū­ti, kad šiais me­tais „Žu­vėd­ra“ ne­be­da­ly­vaus jo­kiuo­se pres­ti­žiš­kiau­siuo­se čem­pio­na­tuo­se?

- De­ja, taip. Jau ga­vo­me kvie­ti­mą da­ly­vau­ti ge­gu­žės mė­ne­sį Vo­kie­ti­jos Diu­re­no mies­te vyk­sian­čio­se Eu­ro­pos pir­me­ny­bė­se, ta­čiau mū­sų at­sa­ky­mas - ne­igia­mas. Tas pats ir su pa­sau­lio čem­pio­na­tu, ku­ris vyks gruo­dį. Jei­gu ir įstos nau­jų ge­rų šo­kė­jų, per pus­me­tį bus ne­įma­no­ma tin­ka­mai jų par­eng­ti var­žy­boms.

- Ko­kios at­ei­ties prog­no­zės?

- Si­tua­ci­ja pa­si­keis ne­bent tuo at­ve­ju, jei­gu įsto­ti į KU ga­lės ge­ri šo­kė­jai. Ta­da ki­tą­met gal ir pra­dė­si­me vėl da­ly­vau­ti čem­pio­na­tuo­se. O šie­met teks pa­da­ry­ti per­trau­ką. Va­žiuo­ti ir užim­ti try­lik­tą ar ke­tu­rio­lik­tą vie­tą „Žu­vėd­rai“ yra ne­priim­ti­na. Tu­ri keis­tis sto­ji­mo į aukš­tų­jų mo­kyk­lų me­ni­nes spe­cia­ly­bes tvar­ka.

- Ar ju­du su žmo­na dar ne­no­ri­te poil­sio, tu­ri­te jė­gų, svei­ka­tos tre­ni­ruo­ti šo­kė­jus?

- Yra ir jė­gų, ir no­ro, tik nė­ra su kuo dirb­ti. Ži­no­ma, ir bai­gu­sie­ji moks­lus KU ga­lė­tų lik­ti ko­lek­ty­ve, to­liau šok­ti bei gar­sin­ti Lie­tu­vą. Ta­čiau tam rei­kia, jog ko­lek­ty­vas tap­tų pu­siau pro­fe­sio­na­lus, kad šo­kė­jai gau­tų sti­pen­di­jas. Juk bai­gę moks­lus jie ku­ria sa­vo gy­ve­ni­mą, jiems rei­kia iš­lai­ky­ti šei­mas. Iš rė­mė­jų gau­da­vo­me šio­kį to­kį fi­nan­sa­vi­mą, bet jis siek­da­vo iki 500 li­tų per mė­ne­sį žmo­gui, o šo­kė­jams tai yra la­bai ma­žai. Daug ge­riau­sių mū­sų šo­kė­jų, bai­gu­sių KU, mie­lai bū­tų li­kę ko­lek­ty­ve ir šo­kę to­liau, jei­gu bū­tų ga­vę nor­ma­lias sti­pen­di­jas.

Gau­na­me fi­nan­sa­vi­mą tik ke­lio­nėms į čem­pio­na­tus ir rū­bams. Dau­giau jo­kio fi­nan­sa­vi­mo nė­ra. Mu­du su žmo­na „Žu­vėd­ro­je“ dir­ba­me vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais.

Smū­gis autoritetui

- Ar šie­met aps­kri­tai vie­šuo­se ren­gi­niuo­se bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti šo­kan­čią pa­grin­di­nės su­dė­ties "Žu­vėd­rą", sky­nu­sią lau­rus pa­sku­ti­niuo­se čem­pio­na­tuo­se?

- Jei yra koks nors ne­di­de­lis pa­si­ro­dy­mas, šo­kė­jus dar su­ren­ka­me. Par­epe­tuo­ja­me ir va­žiuo­ja­me kon­cer­tuo­ti. Ta­čiau da­ly­vau­ti di­de­liuo­se ren­gi­niuo­se var­gu ar ga­lė­tu­me, nes pa­vyks­ta su­rink­ti tik gru­pe­lę šo­kė­jų, o ne vi­są ko­lek­ty­vą. Di­de­liems ren­gi­niams rei­kia kruopš­čiai ir il­gai reng­tis, o dau­gu­ma bu­vu­sių čem­pio­nų yra dir­ban­tys žmo­nės, ne­be­pa­vyks­ta su­de­rin­ti, kad bū­tų vi­siems tin­ka­mas re­pe­ti­ci­jų lai­kas.

- Kaip „Žu­vėd­rai“ ga­li at­si­liep­ti me­tai be eu­ro­pi­nės ir pa­sau­li­nės are­nos, čem­pio­na­tų?

- Tai mums ir ke­lia ne­ri­mą. Šie­met jo­kios prog­ra­mos ne­kur­si­me, šo­kė­jai ren­gia­si tik tech­niš­kai. Ne­da­ly­va­vi­mas čem­pio­na­tuo­se ge­ro­kai pa­kenk mū­sų an­samb­lio au­to­ri­te­tui. Pra­lei­di čem­pio­na­tą - ir jau ki­tais me­tais į ta­ve vi­si vėl žiū­ri kaip į nau­jo­ką. Juk įvaiz­dis, pres­ti­žas, au­to­ri­te­tas yra ypač svar­būs spor­ti­niuo­se šo­kiuo­se, kai per čem­pio­na­tus ba­lus ski­ria tei­sė­jai.

Pra­ra­dus ge­rą var­dą, ko­lek­ty­vui ga­li bū­ti la­bai su­nku vėl įti­kin­ti tei­sė­jus, pa­de­mons­truo­ti aukš­čiau­sią ly­gį, o mums, tre­ne­riams, - "įsi­va­žiuo­ti" į di­džiu­lį tem­pą. Prieš čem­pio­na­tus re­pe­tuo­ja­me po ke­tu­rias va­lan­das kas­dien.

- Jei ko­lek­ty­vas šie­met ne­da­ly­vaus kon­kur­suo­se ir čem­pio­na­tuo­se, gal­būt pui­kiai pa­si­ro­dys „Žu­vėd­ros“ po­ros?

- Vis­ko ga­li bū­ti, ta­čiau pa­tys pers­pek­ty­viau­sie­ji yra dar la­bai jau­ni, jiems - po 13-14 me­tų. Abi­tu­rien­tai tei­kia pir­me­ny­bę ti­krai ne šo­kiams, o Eu­ro­pos čem­pio­na­tas kaip tik vyks­ta pra­si­dė­jus eg­za­mi­nams. Šo­kė­jų nie­kas ne­at­lei­džia nuo eg­za­mi­nų, ta­da ir pra­si­de­da prob­le­mos. Bet pers­pek­ty­vių po­rų ti­krai yra.