Linas Kleiza: aš esu už Kemzūrą

Linas Kleiza: aš esu už Kemzūrą

Paskutines dienas Lietuvoje leidžiantis Toronto „Raptors“ ekipos puolėjas Linas Kleiza netrukus išvyks už Atlanto rengtis artėjančiam NBA sezonui. Kartu su juo Kanados klubo treniruotėse kiek vėliau nei už dviejų savaičių į darbą kibs ir Lietuvos krepšinio viltis Jonas Valančiūnas. [CITATA]

Prieš išvykdamas į JAV L. Kleiza bendravo su "BasketNews.lt radijo" laidos klausytojais. Krepšininkas papasakojo apie labdaringą savo įkurto paramos fondo veiklą, svarstė apie Kęstučio Kemzūros galimybes likti prie Lietuvos rinktinės vairo bei išsakė savo nuomonę apie duobėtas Kauno miesto gatves.

Linai, būdamas Lietuvoje, kartu su savo paramos fondu ir toliau padedate likimo nuskriaustiems vaikams. Ką jums pačiam reiškia ši veikla?

Žinote, padėti vaikams ir matyti jų šypsenas yra didžiausias malonumas. Padedu tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Ar turite daug kolegų krepšininkų, kurie užsiima panašia veikla?

Yra tikrai daug krepšininkų, kurie padeda vaikams. Kai kurie iš jų netgi nėra įkūrę paramos fondų ir remia vaikus tyliau.

Kada kilo mintis remti vaikų globos namus?

Aš visada norėjau tą padaryti, o dabar atsirado ir galimybių. Kai tau yra daug duodama ir esi geroje situacijoje, privalai padėti tiems, kurie yra blogesnėje padėtyje, bet vis tiek bando kažką pasiekti gyvenime. Tai yra vaikai, kurie dar neturėjo šanso ir tokioje situacijoje atsidūrė ne dėl savo kaltės. Kol galėsiu, tol jiems padėsiu.

Ko jūsų klausinėja vaikai, kai atvykstate jų aplankyti?

Pasitaiko įvairiausių klausimų, bet daugiausia – vaikiškų. Pamato vaikai mano automobilį – ir jie tokio užsinori. Tai vaikiški norai.

Gal vaikus pavežiojate savo mašina?

(Juokiasi, – Red.) Ne, nėra galimybių visus vaikus pavėžinti.

Kiek vaikų namų vidutiniškai aplankote per metus?

Priklauso nuo to, kiek leidžia galimybės. Pernai turėjome laisvesnę vasarą ir nuveikėme žymiai daugiau darbų. Šiemet vasara buvo labai užimta ir sudėtinga, visą dėmesį teko skirti rinktinei, todėl aplankėme mažiau vaikų. Kartu sudėjus esame tikrai prisidėję prie daugybės vaikų namų gerbūvio.

Kaip leidžiate dienas Lietuvoje ir kada išvykstate į Torontą?

Išskrisiu greitu metu. Dabar atostogavau, neseniai grįžau į Lietuvą. Ruošiuosi, po truputėlį sportuoju ir stengiuosi susitvarkyti visus reikalus prieš skrydį. Reikalų visada yra daug.

Galbūt į Torontą skrisite kartu su Jonu Valančiūnu?

Ne, kartu neskrisime, nes aš pirmiausiai ketinu aplankyti tėvus. Su Jonu susitiksime jau Toronte. „Raptors“ komandos treniruočių stovykla prasidės spalio 1-ąją.

J. Valančiūnui už Atlanto jau teko dalyvauti seminare, kuriame buvo pasakojama apie NBA žaidėjų tykančias grėsmes: kaip atskirti tikrus draugus nuo netikrų, kaip protingai elgtis su pinigais ir t.t. Ar jums tekę dalyvauti tokiuose mokymuose?

NBA lygoje tai yra privalomi mokymai kiekvienam naujokui. Aš irgi juose esu buvęs. Tuomet seminare dalyvavau dar ir su Šarūnu Jasikevičiumi. Negaliu jo vadinti naujoku, bet Šarui irgi teko išklausyti šio seminaro paskaitas (juokiasi, – Red.). Tai normali praktika. NBA stengiasi apsaugoti savo žaidėjus. Tai yra tokios situacijos, kurias patirti pats. Žinote, ne visuomet mokaisi iš svetimų klaidų, bet dažniausiai pasimokai iš savųjų.

Ar tokie NBA mokymai buvo naudingi?

Žinoma, kad naudingi. Kaip gali būti kitaip? Reikia apie tai kalbėti ir šviesti pradedančiuosius. Į mokymus atvyksta vyresnių žaidėjų, jie dalijasi savo patirtimi. Manau, kad tai tikrai padeda, nes gauni daug informacijos. Pradėjęs naują gyvenimą ir gavęs didelį kiekį pinigų, pradedi mąstyti visiškai kitaip. Tuomet atsiranda daug žmonių, kurie yra pasiruošę tave išnaudoti. Sulauki daugybės įvairiausių pasiūlymų ir turi labai gerai viską apgalvoti.

Ar jaunąjį Valančiūną asmeniškai perspėjote, kad sunkūs išbandymai jo laukia ne tik krepšinio aikštelėje?

Žinote, aš nemanau, kad tai sunkūs išbandymai. Geriau jau turėti tokių problemų, nei jų neturėti (juokiasi, – Red.). Žinoma, kad savo patirtimi pasidalinu. Jis yra protingas vyras ir manau, kad be problemų susitvarkys. Man irgi teko padaryti klaidų, bet aš turėjau, kas mane mokė ir, ačiū Dievui, tos klaidos nebuvo didelės ar tokios skaudžios, kaip būna kitiems. Klaidų visi padarome arba kažkada padarysime. Tai normalu, bet visi tie mokymai ir yra reikalingi tam, kad klaidos nebūtų labai didelės ir daug nulemiančios.

Linai, jūs pažįstate visą „Raptors“ treniruočių sistemą. Ar galite preliminariai įsivaizduoti, kokie krūviai NBA laukia J. Valančiūno ir kiek trenerių su juo dirbs?

NBA visiems krepšininkams yra skiriamas didelis dėmesys. Jeigu tik turi noro ir dirbi, ten visada rasi žmonių kurie tau padės tobulėti. Jonas yra labai jaunas, iš jo daug tikimąsi ir į jį daug investuota. Jis yra „Raptors“ ateities planuose. Jonas NBA tikrai sulauks dėmesio, iš jo stengsis padaryti gerą krepšininką ir tik nuo jo paties viskas priklausys.

Ar pats esate patenkintas, kad NBA komandoje turėsite partnerį lietuvį?

Žinoma (Juokiasi, – Red.). Visada smagu, kai komandoje yra lietuvių. Kuo daugiau – tuo geriau. Būsime dviese, todėl ir jam, ir man bus lengiau.

Ką manote apie Turkijos rinktinės trenerio Bogdano Tanjevičiaus komentarą, kad NBA lygoje dirba kvailiai treneriai, išskyrus kelis specialistus?

Tai yra visiška propoganda ir nesąmonė. Kiek man teko susidurti, Europoje gerų trenerių tikrai yra nedaug, o NBA yra daug gerų ir savo darbą išmanančių strategų. Žinoma, NBA žaidžiamas kitoks krepšinis. Ten didžiulis dėmesys skiriamas individualiam pasiruošimui ir tobulėjimui. NBA krepšinis yra paremtas žaidimu vienas prieš vieną. Skaičiau Tanjevičiaus komentarą ir manau, kad jis galėjo būti ištrauktas iš konteksto, nes protingas ir geras treneris gyvenime sau neleistų taip pasisakyti.

Ką esate pasiryžę šiemet nuveikti NBA su „Raptors“ komanda?

Mūsų tikslas yra atkrintamosios varžybos.

Kaip pats jaučiatės po sunkios vasaros?

Po truputėlį įsivažiuoju. Nėra taip, kad būčiau visiškai atsigavęs. Mėginu išsigydyti traumas. Po tokios ilgos vasaros jų visuomet pasitaiko, bet manau, kad sezonui būsiu pasiruošęs.

Pastaruoju metu daug diskusijų kelia trenerio Kęstučio Kemzūros ateitis. Ką jūs manote apie jo kandidatūrą, tęsti darbą rinktinėje, ir apie pasirodžiusias naujų kandidatų pavardes?

Žinote, aš su šiuo dalyku nesu susijęs. Su treneriu Kemzūra mes dirbame jau trejus metus. Jis yra labai geras specialistas ir gerai atliko savo darbą. Mums paprasčiausiai nepasisekė. Aš jį tikrai gerbiu, bet mano darbas yra žaisti, o ne – rinkti trenerius. Tai yra federacijos ir atsakingų žmonių pareiga. Aš ir kiti žaidėjai tikrai bus patenkinti, nesvarbu, kas dirbs treneriu. Kritikos sulaukiame visi, tokia yra mūsų duona. Kai laimi – viskas gerai, o kai nepasiseka – visi sulaukiame priekaištų. Nuo jų šiame darbe niekas nesislepia. Kemzūra yra labai geras treneris. Kuo jis skiriasi nuo pasaulio čempionato prieš trejus metus ir dabar? Tai yra tas pats treneris. Visi nori smerkti Kemzūrą, bet aš esu už jį.

Linai, pabaigai klausimas ne apie krepšinį. Teko girdėti, kad Kaune, neseniai įsigytu „Bentley“ automobiliu, teko įvažiuoti į nuo šio miesto neatskiriamą atributą – duobę. Gal turite linkėjimų Kauno keliams?

Ai duobės..(juokiasi). Tai nutiko jau seniai – vasaros pradžioje. Ką čia tie linkėjimai... Aš manau, kad kiekvienas kaunietis yra nusivylęs miesto keliais. Jie tragiški. Žinote, jeigu nesutvarkė kelių, tai bent jau turėtų visiems žmonėms atlyginti nuostolius už padangas ir išleistus pinigus. Aš manau, kad tokiame mieste kelių būklė turėtų būti kitokia.

Ar labai didelė duobė pasitaikė?

Manyčiau. Įsivaizduokite, jeigu man reikėjo keisti ratlankį ir padangą. Duobė buvo tikrai gera. Ji netgi nebuvo pažymėta! Pasakykite, kur ir kokie darbai čia yra daromi?!

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder