Lūkesčių našta
Šį sezoną abu Lietuvos krepšininkai savo ekipose atliko solidžius vaidmenis ir pasižymėjo panašiais statistiniais rodikliais, tačiau jų įvertinimai išsiskyrė. NBA reguliariajame sezone vidutiniškai per rungtynes po 12 taškų rinkęs ir po 8,7 kamuolio atkovojęs J.Valančiūnas buvo dažniau kritikuojamas nei giriamas, o sezono pabaigoje NBA „The Starters“ laidos vedėjai 22 metų vidurio puolėją įtraukė į labiausiai nuvylusių krepšininkų trejetuką. Savo akcijų Lietuvos krepšininkas nepagerino ir atkrintamosiose varžybose. Per 4 rungtynes jis vidutiniškai rinko po 11,3 taško ir atkovojo po 9,3 kamuolio, bet „Raptors“ sausai 0-4 pralaimėjo „Washington Wizards“ ekipai.
Nors D.Motiejūnas šį sezoną per rungtynes taip pat vidutiniškai pelnė po 12 taškų ir atkovojo po 5,9 kamuolio, bet jo žaidimas sulaukė teigiamo įvertinimo. Tos pačios „The Starters“ laidos vedėjai lietuvį įtraukė į labiausiai patobulėjusių NBA krepšininkų penketuką. Galime tik spėlioti, kokių oficialių įvertinimų būtų sulaukęs D.Motiejūnas, jei kovo pabaigoje jo nebūtų sustabdžiusi nugaros trauma. Balandžio 10 d. jam buvo atlikta nugaros operacija, oficialiai užbaigusi geriausią karjeros sezoną.
Iš pirmo žvilgsnio toks skirtingas Lietuvos krepšininkų vertinimas atrodo keistai. NBA lygoje 8 sezonus žaidusio Šarūno Marčiulionio teigimu, ieškant atsakymo derėtų pasidomėti, kokie lūkesčiai buvo siejami su krepšininkais prieš sezoną. „Jei kas nors tikėjosi, kad J.Valančiūnas bus dominuojantis vidurio puolėjas, tada jo pasirodymas turėjo nuvilti. O D.Motiejūnas du sezonus NBA lygoje kentėjo, bet šiais metais sulaukė savo šanso ir juo pasinaudojo. Tad nenuostabu, kad po dvejų blankių metų jo žaidimas buvo labai ryškus“, - samprotavo legendinis krepšininkas.
D.Motiejūno proveržis
Abu Lietuvos krepšininkai karjerą NBA lygoje pradėjo 2012 m. Penktuoju šaukimu naujokų biržoje pakviestas J.Valančiūnas iš karto tapo pagrindiniu „Toronto Raptors“ komandos vidurio puolėju ir per tris sezonus iš 223 rungtynių net 218 kartų žaidė starto penkete. Pirmais metais J.Valančiūnas NBA lygoje per rungtynes vidutiniškai rinko po 8,8 taško ir atkovojo po 6 kamuolius. 2013-2014 m. sezone jo rodikliai pagerėjo: 11,3 tšk. ir 8,8 atk. kam. Prieš trečią sezoną 22 metų krepšininkui buvo prognozuojamas dar vienas šuolis, bet taip nenutiko.
Deja, D.Motiejūno vaidmuo „Houston Rockets“ ekipoje buvo gerokai kuklesnis. 20-uoju šaukimu biržoje pakviestas krepšininkas iš pradžių trynė atsarginių žaidėjų suolelį, ne kartą buvo deleguotas ir į NBA „tobulėjimo“ lygą. Pirmais metais jis sužaidė 44 rungtynes ir vidutiniškai rinko po 5,7 tšk., antrais metais pelnomų taškų vidurkis šiek tiek sumažėjo - iki 5,5 tšk.
Nieko gero nežadėjo ir 2014-2015 m. sezono pradžia. Per pirmas ketverias „Rockets“ rungtynes D.Motiejūnas žaidė vidutiniškai po 17 min. ir rinko po 4 taškus. Tačiau pagrindinio „Rockets“ puolėjo Terenso Džounso (Terence Jones) trauma privertė komandos strategą Keviną Makcheilą (Kevin McHale) atsigręžti į lietuvį. Nuolatiniu startinio penketo žaidėju tapęs D.Motiejūnas lapkričio mėn. vidutiniškai pelnė po 8,8 taško, gruodį pelnomų taškų vidurkis išaugo iki 12,6 tšk., o sausį pasiekė piką (13,9 tšk. ir 6,4 atk. kam.). Net ir sugrįžęs T.Džounsas nesugebėjo nukonkuruoti įsibėgėjusio lietuvio. Kovo mėn. per 13 rungtynių Donatas vidutiniškai pelnė 13,8 tšk., atkovojo po 5,2 kamuolio ir atliko net po 2,8 rezultatyvaus perdavimo. Deja, sezono pabaigą apkartino nemaloni nugaros trauma.
„Šis sezonas jam tikrai buvo sėkmingas, gal tik jo pabaiga šiek tiek nuvylė, - konstatavo Š.Marčiulionis. - Kaip dažnai būna krepšinyje, jo proveržį lėmė kitų „Rockets“ komandos puolėjų bėdos. T.Džounsas ir Dvaitas Hovardas (Dwight Howard) dėl traumų praleido dalį sezono, tad Donatas tapo starto penketo žaidėju, gavo daug žaidimo minučių ir jomis tinkamai pasinaudojo. Jis žaidė labai brandžiai, efektyviai, o kartais net ir efektingai. Neabejoju, kad savo žaidimu jis gerokai pakėlė savo vertę ir turėtų sulaukti gerokai pelningesnių pasiūlymų.“
Trenerio šešėlyje
Nors J.Valančiūnas pagal statistinius rodiklius niekuo nenusileidžia, o kai kuriais aspektais net ir pranoksta D.Motiejūną, bet šio 22 metų vidurio puolėjo žaidimas sulaukė prieštaringų įvertinimų. Kritikai konstatavo, kad J.Valančiūnas netobulėja, jo veiksmai puolime yra lengvai prognozuojami, o gynyba - nepatikima. Krepšininkas buvo peikiamas ir dėl sumažėjusio greičio, staigumo ir netgi - entuziazmo stokos. Tačiau Š.Marčiulionis nesutinka su tokiais vertinimais. Buvusio NBA krepšininko teigimu, bene didžiausią įtaką J.Valančiūno žaidimui turėjo „Raptors“ stratego Dveino Keisio (Dwane Casey) sprendimai.
„Nors treneris su Jonu dirba visus trejus metus, bet iki galo taip ir nesuprato, kaip reikėtų tinkamai išnaudoti tokį vidurio puolėją. J.Valančiūnas yra mobilus centras, su juo galima žaisti ne tik „du prieš du“, bet ir kitokiais būdais įtraukti į puolimą. Dar keisčiau skambėdavo trenerio pasiteisinimai, kad Jonas nežaidžia ketvirtame kėlinyje dėl to, jog varžovai žaidžia žemu penketu. Sumanus treneris tikrai rastų būdą, kaip išnaudoti Jono ūgio persvarą prieš varžovus. Bet D.Keisis rinkosi paprasčiausią variantą - sodindavo Joną ant suolo ir leisdavo žemesnius krepšininkus. Jis taip ir nesuprato, kad Jonas gali būti grėsmingiausiu jo ginklu žaidžiant su žemesnėmis komandomis. Apskritai palyginti su praėjusiu sezonu, sumažėjo Jono aikštėje praleidžiamas laikas, bet statistika buvo šiek tiek geresnė. Tad galima daryti prielaidą, kad gavęs dar daugiau laiko Jonas būtų rinkęs geresnę statistiką“, - svarstė Š.Marčiulionis.
50-metis krepšinio specialistas akcentavo, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir „Raptors“ įžaidėjai bei atakuojantys gynėjai. „Krito į akis tai, kad kiti „Raptors“ žaidėjai labai nenoriai dalijosi kamuoliu su pagrindiniu vidurio puolėju. Jie dažniausiai mėgindavo patys užbaigti atakas, o Jonui likdavo trupiniai. Toks žaidimas iš dalies pasiteisino NBA reguliariajame sezone, bet atkrintamosiose varžybose „Raptors“ komanda buvo pasmerkta. „Wizards“ sumaniai išnaudojo varžovų žaidimo spragas ir pagrįstai laimėjo seriją 4-0. Tai rodo ne tik žaidėjų trūkumus, bet ir „Raptors“ trenerio primityvumą“, - konstatavo Š.Marčiulionis.
Vertindamas fizines J.Valančiūno savybes Š.Marčiulionis taip pat nesutiko su kritikų pastabomis. „Man tikrai nepasirodė, kad Jonas yra per sunkus, ar per lėtas, - teigė Š.Marčiulionis. - Paprasčiausiai joks vidurio puolėjas negali ilgai ir energingai bėgioti po aikštę negaudamas kamuolio. Žiūrint rungtynes dažnai susidarydavo įspūdis, kad po dar vieno tuščio pasibėgiojimo Jonas paprasčiausiai praranda viltį sulaukti perdavimo. O be kamuolio nėra ne tik taškų, bet nėra ir greičio, entuziazmo. Neabejoju, kad jei Jonas būtų dažniau įtraukiamas į komandinius puolimo veiksmus, niekam nekliūtų nei jo raumenys, nei svoris. Juo labiau kad tai yra ne tie raumenys, kurie stabdytų jo judėjimą aikštėje.“
Miglotos perspektyvos
Šią vasarą tiek J.Valančiūnas, tiek ir D.Motiejūnas turės galimybę derėtis su savo klubų vadovais dėl naujų sutarties sąlygų. Kol kas „Raptors“ ir „Rockets“ ekipų vadovai su lietuviais susijusių planų neatskleidė. Tačiau, pasak Š.Marčiulionio, bent jau J.Valančiūnui derėtų rimtai pamąstyti dėl savo tolesnio žaidimo Toronte. „Manau, kad Jonas kartu su savo agentu turėtų rimtai apsvarstyti, ar verta pasilikti Toronte. NBA lygoje yra komandų, kuriose jis gautų daugiau galimybių atsiskleisti. Jam reikia komandos, kurioje visi žaidėjai dalijasi kamuoliu, kad ne tik gynėjai, bet ir vidurio puolėjai dalyvauja kuriant atakas. Tada ir Jono žaidimas, ir statistika būtų kur kas geresni“, - samprotavo Š.Marčiulionis.
Regis, daugiau galimybių sulaukti pelningo pasiūlymo turi D.Motiejūnas. Tačiau, Š.Marčiulionio teigimu, tolesnės jo karjeros perspektyvos priklausys nuo to, kokį vaidmenį jam skirs treneriai. „Šį sezoną Donatas starto penketo žaidėju tapo tik dėl kitų krepšininkų traumų. Nenustebčiau, jei kitą sezoną jis vėl atsidurtų ant suolo. Aišku, tai nėra blogai, bent jau kol gauni pakankamai žaidimo laiko“, - konstatavo Š.Marčiulionis.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą