"Patirtis - geriau už bet kokius pinigus"

"Eurobasket 2011" savanoriai - itin nuoširdūs, energingi, malonūs ir labai šilti žmonės. Su jais bendraujant neišgirsi žodžių pinigai ar materialinis atlygis, tačiau jie akimirksniu atveria širdis bei atskleidžia savo pasaulio gerąsias savybes ir dvasines vertybes.

"Neapsakomas malonumas padėti kitiems ir neprašyti jokio atlygio. Gera jausti, kai prisidedi prie šventės kūrimo, gerų darbų. Žmonių šypsenos, nuoširdus ačiū, šalia esantis bendraminčių būrys ir nepakartojama patirtis - geriau už bet kokius pinigus", - lyg susitarę panašius žodžius kartojo "Eurobasket 2011" Klaipėdos savanorių štabo nariai.

Klaipėdoje Europos krepšinio čempionato metu "Švyturio" arenoje ir už jos ribų darbavosi net 200 savanorių.

Jų amžius svyravo nuo 17 iki 65 metų. Vieni savanoriai darbavosi VIP ir žiniasklaidos zonose, kiti - arenos užkulisiuose, treti - prižiūrėjo šalia "Švyturio" arenos esančias sirgalių zonas, ketvirti - talkino komandoms komunikavimo ir dienotvarkės organizavimo klausimais, kiti - rūpinosi sandėliavimo darbais, tiekė komandoms vandenį, rūpinosi rankšluosčiais ir kitomis būtinomis priemonėmis.

"Visi savanoriai buvo itin aktyvūs, jiems svarbiausia buvo gerai atlikti darbus, o tik vėliau pajusti čempionato atmosferą. Jų entuziazmas ir nuoširdus darbas pranoko net mūsų pačių lūkesčius", - teigė "Eurobasket 2011" Klaipėdos savanorių štabo vadas Mindaugas Rukavičius.

Anot savanorės Gedos Stonkutės, kuri talkino ir vertėjavo belgų komandai, savanorystė - tai itin įdomi veikla, palikusi jos gyvenime vienus geriausių įspūdžių.

"Žmogus gyveni ir vieną dieną supranti, jog reikia nebeimti, o kažką duoti. Darbe susiorganizavau atostogas ir iš širdies pasinėriau į savanorišką veiklą. Kai nori, viską įmanoma susiorganizuoti, - pabrėžė ji. - Be to, susiradau draugų, pažįstamų. Su kai kuriais belgais internetu bendrauju iki šiol."

Pasak kitos "Eurobasket 2011" Klaipėdos savanorių štabo narės Emilijos Rentauskaitės, kuri buvo atsakinga už salės aptarnavimą, pavyko ne tik pajusti dvasinį savanorystės džiaugsmą, bet ir čempionato aistras iš vidaus.

"Susipažinome su čempionato virtuve, pamatėme tikrai daugiau nei per televiziją. Tai itin reikšminga patirtis. Vakarais po visų varžybų rengdavome susirinkimus, kalbėdavome, kas pavyko, kas - ne. Kaskart per susirinkimus organizatoriai pateikdavo komplimentų, sakydavo, kad yra nustebę mūsų kokybišku darbu ir atsidavimu. Tai dar labiau paskatindavo stengtis", - pripažino savanorė E. Rentauskaitė.