Prezidentas ieškos lygybės

Prezidentas ieškos lygybės

Naujuoju Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentu tapo žmogus, pastaraisiais metais labiausiai garsinęs šalį neįgaliųjų sporto varžybose - Mindaugas Bilius. 35 metų šiaulietis žada siekti, kad sportininkai nebūtų rūšiuojami į sveikuosius ir neįgaliuosius. Parolimpinis čempionas nori tęsti ir lengvaatlečio karjerą, bet nėra įsitikinęs, kad ją pavyks suderinti su prezidento pareigomis.

Rimtos kovos rinkimuose nebuvo, nes į prezidento pareigas pretendavo tik M.Bilius. Anksčiau siekti posto planavo LPOK generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis ir viešosios įstaigos „Sveikas miestas“ vadovas Mantas Paulauskas, tačiau jie savo kandidatūras atsiėmė. „Truputį gaila, kad nebuvo konkurentų. Manau, ta banga, kuri atėjo iš federacijų, nešė naujoves, svajones ir tikslus. Žmonės matė manyje kandidatą, galintį tas svajones pildyti. Nežinau priežasčių, kodėl kiti kandidatai atsiėmė kandidatūras, bet manau, kad jie suvokė, jog turiu palaikymą neįgaliųjų pasaulyje“, - sakė M. Bilius. Apie tai, kad bus vienintelis kandidatas, jis teigė sužinojęs tik rinkimų išvakarėse.

Naujasis prezidentas buvo išrinktas vienbalsiai. M. Bilius pakeitė 21 metus komitetui vadovavusį Vytautą Kvietkauską, kuriam prieš rinkimus negailėjo kritikos. „Džiugu, kad mūsų klubai ir federacijos subrendo pokyčiams. Manau, ta nauja jėga, kuri dabar ateina ir kurios palaikymą aš turiu, pakylės neįgaliųjų sportą į didesnes aukštumas. Norisi, kad Lietuvos himnas skambėtų kuo dažniau, kad trispalvė būtų matoma visame pasaulyje. Kitas tikslas, kad neįgalieji sportininkai jaustųsi lygūs su sveikaisiais“, - po rinkimų teigė M.Bilius. Pernai Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse jis iškovojo auksą rutulio stūmimo ir sidabrą disko metimo rungtyse.

V. Kvietkauskas savo ataskaitoje priminė problemas, kurias iš jo paveldėjo M.Bilius. Tai ir trenerių rengimas, ir jaunųjų sportininkų paieška, ir neįgaliųjų sporto klubų finansavimas. Sveikieji atletai turi Lietuvos olimpinį sporto centrą, o neįgaliųjų sporte analogiškos už pasirengimą varžyboms atsakingos organizacijos nėra. V.Kvietkauskas tikino gavęs pažadą, kad šis klausimas bus išspręstas, tačiau pažadas darbais dar nevirto. „Problemos sprendžiamos, bet labai lėtai, evoliucijos būdu, o mums jau reikia revoliucijos“, - pripažino V. Kvietkauskas.

Artimiausiu metu naujasis prezidentas ketina aplankyti politikus. „Dabar Seime parengti Sporto įstatymo pakeitimai, ten daug neteisybės neįgaliųjų atžvilgiu. Reikės susitikti su Seimo nariais, kalbėti apie tai, kad taip neturi būti. Turime nustoti rūšiuoti žmones į sveikuosius ir neįgaliuosius. Mes visi esame vienodi. Kalbu ir apie rentas, ir apie premijas, ir apie stipendijas. Tai tikrai opus klausimas. Nors realiai tai padės turbūt tik keliems žmonėms, bet esmė ta, kad psichologiškai suvoktume, jog esame lygūs“, - akcentavo M. Bilius.

Visgi premijos ir rentos tėra ledkalnio viršūnė. M.Bilius sutinka su teiginiu, kad neįgalieji vaikai pernelyg mažai įtraukiami į kūno kultūros pamokas, bet konkrečių žingsnių problemai spręsti kol kas nėra numatęs. Prezidentas ne kartą akcentavo, kad dėl priemonių tarsis su vykdomuoju komitetu. Į jį išrinkti V. Kvietkauskas, Juozas Miliauskas, Vytautas Girnius, Remigijus Bagdonas, Ignas Mačiukas, Kęstutis Skučas ir Deimantas Jusys. Į generalinio sekretoriaus postą M.Bilius pasiūlė Paulių Kalvelį. Viceprezidentais tapo J. Miliauskas ir I. Mačiukas. V. Kvietkauskas liko Parolimpinio sporto rėmimo fondo vadovas.

Kalbėdamas apie jaunų sportininkų paiešką, M.Bilius teigė, kad tai yra visų pirma federacijų darbas: „Jos turi atvesti neįgalų sportininką į aukštesnį lygį. Tikiuosi, kad tiek aklųjų, tiek neįgaliųjų federacijose tai bus daroma. Yra šiek tiek jaunų, perspektyvių sportininkų. Juos reikia mylėti, gerbti ir tausoti, nes mes jų daug neturime.“

M. Bilius kiekvienais metais parveždavo į Lietuvą jei ne parolimpinių žaidynių, tai pasaulio ir Europos čempionatų medalius. Jis tikisi, kad parveš ir ateityje. „Svajonė, kad dalyvausiu varžybose, lieka, bet pamatysime, kaip bus su darbais. Mano suvokimu, laukia didelis darbas. Jei tai bus suderinama, ketinu dalyvauti varžybose. Jei nepavyks suderinti, teks su varžybomis atsisveikinti. Pavyzdžių yra, Indijoje prezidentas taip pat yra sportininkas. Manau, kad sportininko tapimas prezidentu yra ne minusas, o privalumas. Aš žinau, ko sportininkui reikia. Vienas iš tikslų - kad sportininkai turėtų geresnes treniruočių, pasirengimo sąlygas. Stengsimės tai padaryti“, - žadėjo Parolimpinio komiteto prezidentas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder