Rimantas Cibauskas: "Emigraciją galime stabdyti tik rodydami galimybes"

Rimantas Cibauskas: "Emigraciją galime stabdyti tik rodydami galimybes"

Kaune vykusioje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ataskaitos konferencijoje netrūko klaipėdietiškų akcentų: garbės ženklu "Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui" apdovanotas Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas Rimantas Cibauskas, pastarosios lygos rėmimo fondo direktorius Algimantas Vaišnora, o į LFK Garbės tarybos narių gretas įtrauktas Saulius Vilkas.

"Džiugu, kad federacija įvertino studentų lygos darbus. Mes daug dirbome, daug stengėmės, kad būtų sustabdyta jaunųjų talentų emigracija į užsienio šalis. Rezultatai akivaizdūs: kuomet kitų sričių atstovai masiškai vyko ir vyksta į kitas šalis, mums krepšininkus pavyko sustabdyti, įrodžius, kad ir Lietuvoje yra sudarytos geros sąlygos studijuoti, siekti krepšinio aukštumų", - džiaugėsi klaipėdietis R. Cibauskas.

Tarp pavyzdžių, kurie iš užatlantės galėjo išvažiuoti studijuoti arba grįžo studijuoti į savo šalį galima būtų paminėti Lietuvos sporto universiteto žaidėją Almą Lekevičiūtę ir perspektyvų Vilniaus "Lietuvos ryto" žaidėją Eimantą Bendžių.

"Pastarasis žaidėjas dėl krepšinio atsisakė gyvenimo Amerikoje ir galbūt galimybės rungtyniauti NCAA, o dėl būsimų pergalių ne vieneriems metams buvo priverstas išsiskirti su savo šeima. Prieš kelerius metus Eimantas Bendžius turėjo priimti vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime - likti Lietuvoje ir toliau tobulėti lietuviškoje krepšinio mokykloje bei studijuoti Mykolo Romerio universitete ar rinktis gyvenimą su šeima JAV. Visgi jis pasirinko Lietuvą. Tokių pavyzdžių turime ir daugiau. Juk studijos Vytauto Didžiojo universitete ir galimybė Lietuvoje tobulėti sulaikė tokius talentus, kaip Lietuvos rinktinės žaidėjus Mantą Kalnietį, Joną Mačiulį, Paulių Jankūną ir kitus. Juk beveik visi kandidatai į šalies nacionalines vyrų ir moterų rinktines žaidė studentų pirmenybėse", - sakė LSKL prezidentas. [CITATA]

Iki išvykimo į NBA "Toronto Raptors" aukštaūgis lietuvis Jonas Valančiūnas studijavo Mykolo Romerio universitete (MRU). Ar jis tęsia šias studijas?

Taip, jis yra MRU studentas. Šiuo metu - akademinėse atostogose.

Šie metai Jonui Valančiūnui - adaptacijos metai NBA. Jam dabar nėra lengva, per pirmus metus jis apsipras JAV, o kitąmet jau galėtų tęsti studijas MRU.

Aš pats asmeniškai kalbėjausi su MRU rektoriumi profesoriumi Alvydu Pumpučiu dėl Jono Valančiūno galimybės studijuoti nuotoliniu būdu. Aš manau, kad Jonas pasirinks tokią galimybę, ir jam tai bus dar viena gyvenimo galimybė ir sykiu bus MRU ir visos Lietuvos universitetų reklama Amerikoje.

KOLEGOS. Rimantas Cibauskas LKF dirba kartu su legendiniu Lietuvos krepšininku Arvydu Saboniu (antras iš dešinės). Pastarasis - vienintelis lietuvis, patekęs NBA "Šlovės muziejų". "Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus net yra minėjęs, jog patekti į NBA "Šlovės muziejų" Amerikoje yra net svarbiau, nei tapti šios šalies prezidentu. Tai daug ką pasako", - pabrėžė R. Cibauskas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Nors nuotolinių studijų sistema ir de jure veikia, jos potencialas toli gražu neišnaudotas, matome dideles perspektyvas. Jono Valančiūno pavyzdys parodytų, kad net išvykus iš Lietuvos galima studijuoti Lietuvoje, palaikant ryšį su savo Tėvyne.

Dabar daugiausiai rūpesčių kelia lietuvių emigracija dėl ekonominių priežasčių. Kaip jums pavyko sustabdyti jaunųjų krepšininkų išvykimą į užsienio šalis?

Emigraciją galime sustabdyti tik parodydami galimybes. LSKL pasiekė aukšto lygio krepšinį, o studijos universitete suderintos su sportiniu režimu. Sustabdyti krepšininkų emigraciją pavyko iš esmės pakeitus požiūrį į aukštąjį mokslą.

LSKL ir universitetams kartu gerinant sąlygas tobulėti ir kartu siekti sportinių aukštumų, jaunuosius krepšininkus pavyko įtikinti pasilikti Lietuvoje. Jie suprato, kad reikia studijuoti, įgyti profesiją, nes žais krepšinį ne amžinai. Juk be diplomo, pasibaigus sportinei karjerai, galimybės ieškant darbo yra labai ribotos.

Talentingi sportininkai suprato, kad ir žaisdami aukštu lygiu mūsų šalyje gali įgyti išsilavinimą. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunieji talentai šiuo metu lieka Lietuvoje.


LSKL įsteigė stipendijas geriausiai besimokantiems sportininkams. Taip parodoma, kad mokslas yra vertybė, kurią turime branginti. Taip pat džiugu, jog universitetai yra suinteresuoti turėti kuo geresnes krepšinio komandas, todėl geriems žaidėjams patys stengiasi sudaryti sąlygas sportuoti. Krepšininkams mažinamas mokestis už mokslą arba visai nereikia mokėti, suteikiama kitų lengvatų.

Lietuvoje yra studentų, kurie skundžiasi aukštojo mokslo kokybe. Ką apie tai manote?

Galiu pasakyti, kad Lietuvoje aukštasis mokslas - aukšto lygio.

Lietuvos universitetai vykdo įvairius projektus, bendradarbiauja su užsienio šalių universitetais, dalyvauja mainų programose. Kiek pačiam teko girdėti, Lietuvos universitetai gerai vertinami ir užsienio šalyse. Jau ir dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitete mokosi labai daug užsieniečių. Taip pat kitų šalių atstovus vis labiau vilioja ir kiti mūsų šalies universitetai. Lietuvos aukštasis mokslas įgauna tarptautiškumo.

Sudarant Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą, Lietuvoje aukštasis mokslas iš visų sričių buvo įvertintas aukščiausia - 26 vieta. Tai daug ką pasako apie mūsų aukštojo mokslo lygį. Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje tesiekia 5,8 proc. Jungtinėje Karalystėje, kurios universitetai laikomi geriausiais Europoje, - 5,1 proc.

Tarp neišsilavinusių žmonių nedarbo lygis siekia daugiau nei 20 proc.

2012 metų metinės išlaidos vienam studentui, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą (eurais), palyginus su Švedija (15 557), Norvegija (14 817), Nyderlandais (13 512), JAV (12 257), Lietuvoje (4823) skiriasi 3-4 kartus. Lietuvoje išlaidos vienam studentui, vertinant pagal perkamosios galios paritetą, yra dukart mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis.

Kita vertus, Estijoje vienam studentui tenkančios lėšos yra dar mažesnės nei Lietuvoje, bet Tartu universitetas patenka tarp keturių šimtų geriausių Europos universitetų. LSKL lyga bendradarbiauja su Estijos universitetais, jiems esame kaip geras pavyzdys krepšinio srityje.

Balandžio 27-28 dienomis būtent Estijoje, Talino mieste, vyks tarptautinės studentų krepšinio lygos finalai. Į šią šventę esame pakviesti ir mes, tad turėsime galimybių vėl susitikti ir, aptarti įvairius klausimus.

Pažangai ribų nėra. LSKL ir Lietuvos universitetai nuolatos ieško tobulesnių formų sujunngiant išsilavinimą ir sportą. Vienbalsiai sutinkame, kad Lietuvos jaunųjų krepšininkų ugdymo sistema yra viena geriausių ir pažangiausių Europoje.

Jei pavyktų labiau išvystyti nuotolinį mokymąsi, galėtume į Lietuvos universitetus pritraukti dar daugiau užsieniečių. Krepšinis galėtų tapti kaip rinkodaros priemonė, pritraukianti į Lietuvą užsienio studentus.

Kiek man teko girdėti, krepšinis buvo išrastas studentams. Ar tai tiesa?

Taip, tai buvo 1891 metais JAV mieste Springfilde prieš šv. Kalėdas. Springfildo koledžo dėstytojas Džeimsas Naismitas savo 18 studentų teismui pateikė naują žaidimą. Studentai išklausė dėstytojo nurodymų ir pasidalijo po 9 studentus į dvi komandas. Tada Dž. Naismitas su kamuoliu išėjo į aikštės vidurį ir pakvietė po vieną žaidėją iš abiejų komandų. Jis pamėtėjo tarp jų kamuolį, ir nuo tos lemiamos sekundės prasidėjo krepšinio kelias per pasaulį. Tuomet studentai mėtė kamuolį į pakabintą persikų krepšį.

Simboliška, kad krepšinis gimė tarp studentų ir po to visais laikais jis buvo, yra ir liks vienas iš ryškesnių jaunimo pažangos variklių. Šis žaidimas tapo antrąja Lietuvos religija. Kažkada tai buvo tiesiog neįtikėtinas, o šiandien - jau įvykęs ir daug kartų pasitvirtinęs faktas.

Krepšinio tėvu įvardijamas kanadietis Džeimsas Naismitas neatsitiktinai minėtame Springfilde, kur ir buvo pradėtas žaisti krepšinis, įsteigė NBA "Šlovės muziejų". 2011 metais Springfilde Arvydo Sabonio vardas visiems laikams įrašytas į NBA Šlovės muziejų. Jis išrinktas ir oficialiai pagerbtas kartu su garsiausiais praeityje NBA krepšininkais, tarp kurių Maiklas Džordanas, Krisas Mulinas, Medžikas Džonsonas ir kitos NBA superžvaigždės. Tokios didžiulės garbės kol kas yra nusipelnęs tik vienas lietuvis.

Tai - istorinis įvykis Lietuvai, kurios visų trijų milijonų gyventojų širdys pulsuoja vienu - krepšinio - ritmu. Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus net yra minėjęs, jog patekti į NBA "Šlovės muziejų" Amerikoje yra net svarbiau, nei tapti šios šalies prezidentu. Tai daug ką pasako.

Aš labai džiaugiuosi, kad man tenka garbė Lietuvos krepšinio federacijoje dirbti kartu su Arvydu Saboniu. Tai išties iškili asmenybė. Kartu sprendžiame jaunimo užimtumo klausimus, vykdome įvairius socialinius projektus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder