Seimas savo nutarimu patvirtino 2011-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją.
Po devynerių metų Lietuvoje trys ketvirtadaliai gyventojų turėtų sportuoti ir mankštintis, kiekvienoje savivaldybėje bus įrengta po baseiną, 10 tūkst. gyventojų bus įrengta 40 sporto infrastruktūros objektų - šie ir kiti uždaviniai numatyti dokumente.
Už strategiją balsavo 90 Seimo narių, prieš balsavusiųjų ir susilaikiusiųjų nebuvo.
"Strategijos priėmimas ilgai lauktas ir svarbus įvykis visiems Lietuvos žmonėms. Tikiuosi, jog ją priėmus galėsime nedelsiant nuo kalbų apie sportą ir gyventojų sveikatinimą pagaliau pereiti ir prie realių darbų. Po strategijos priėmimo bus privalu Vyriausybei patvirtinti veiklos planus strategijoje išdėstytiems tikslams pasiekti ir atitinkamai šiuos veiklos planus finansuoti. Viliuosi, jog po strategijos priėmimo Seime, kuriai pritarė visi be išimties balsavime dalyvavę Seimo nariai, šiai ir būsimoms vyriausybėms sportas nebebus podukros vietoje", - sakė Žilvinas Šilgalis, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Strategijoje pateikiama esamos situacijos Lietuvos kūno kultūros ir sporto srityje analizė, apibrėžiamas strateginis tikslas - sportuojančių skaičiaus didėjimo, taip pat sergamumo ir mirtingumo dėl neužkrečiamų ligų mažėjimas, sveiko gyvenimo trukmės didėjimas, nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimas.
Strategijoje pagrindinis dėmesys skirtas sporto socialinei misijai (ne tiek paties sporto problemoms, kiek visuomenės problemų sprendimui per kūno kultūros ir sporto plėtrą). Todėl ši strategija siekia horizontaliai apimti ir su fizinio aktyvumo skatinimu susieti daugelį valdymo sričių, pasiekti, kad sporto sektorius daugiau pasitarnautų sportiško gyvenimo būdo diegimui visuomenėje ir tokiu būdu reikšmingai prisidėtų prie laisvalaikio, užimtumo, sveikatinimo, darbingumo ir kitų su gyvenimo kokybe susijusių siekių įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą