Sportuoti sveika, bet...

Todėl ir medikai, ir sporto treneriai pataria bet kokius sporto užsiėmimus vertinti rimtai ir prieš pradedant sportuoti atlikti namų darbus.

Ne pirmas atvejis

Klaipėdos baseino atstovai vasario 1 d. apgailestaudami informavo, kad apie 6.15 val. ryte 64 metų vyrui, medikų teigimu, sustojo širdis.

"Į pagalbą jam suskubo baseine dirbęs gelbėtojas ir kitas baseine plaukęs lankytojas. Gelbėtojas ir mediko išsilavinimą turintis lankytojas gaivino sąmonę praradusį vyrą, kol atvyko medikai. Deja, jo gyvybės išgelbėti nepavyko", - rašoma Klaipėdos baseino išplatintame pranešime.

Panaši nelaimė nutiko ir praėjusių metų rugsėjį Klaipėdos sveikatingumo ir sporto klube "Impuls". Su bičiulių kompanija baseiną reguliariai lankydavęs šešiasdešimtmetis vyriškis tą kartą baseine plaukiojo apie 20 minučių. Po to priplaukęs prie baseino krašto atsistojo, staiga susmukęs panėrė po vandeniu.

Nors kiti šalia buvę žmonės - jo bičiulis (gydytojas chirurgas) ir baseino prižiūrėtoja, nedelsdami sureagavo, ištraukė jį iš vandens ir gaivino tol, kol atvyko greitoji, vyro išgelbėti nepavyko. Pagal "Impuls" turimą informaciją, jis turėjo rimtų širdies problemų jau anksčiau, buvo patyręs širdies operaciją.

Fizinis krūvis išryškina ligas

Ar tai tik sutapimai, ar sportas kartais gali sukelti staigią mirtį, pasiteiravome Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjos, biomedicinos mokslų daktarės, gydytojos kardiologės Dalios Jarašūnienės.

"Atrodytų žmonės į baseiną ar sporto klubą eina kaip tik sveikatos pasisemti. Bet dažnai pamirštama, kad fizinis krūvis išryškina širdies ligas. Jei ramybės būsenoje jiems viskas yra gerai, dar nereiškia, kad ir fizinio krūvio metu bus taip pat", - pradėjo pasakoti medikė.

PROTINGAI. Akcentuojama, kad pasirinkus bet kokį sportą reikėtų įvertinti savo galimybes ir nepersistengti. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Ji priminė, kad, esant fiziniam krūviui, padidėja krūvis ir širdžiai.

"Pakyla kraujospūdis, pulsas. Žmogus gali pradėti jausti skausmą krūtinėje, sutrinka širdies ritmas. Kartais širdies ritmo ar laidumo sutrikimai gali būti pavojingi ir gyvybei. Tai gali išprovokuoti bet koks fizinis krūvis, nebūtinai tik sportas, bet ir sunkesnis fizinis darbas, kuris yra netinkamas to žmogaus sveikatai", - pasakojo D. Jarašūnienė.

Pasak gydytojos, jei laiku suteikiama pagalba, paprastai įvykus klinikinei mirčiai 12 proc. žmonių dar gali pavykti išgelbėti.

"Norėtųsi, kad bent jau tie, kurie turi didesnę riziką - jų artimieji: tėvai, broliai seserys iki 65-erių metų sirgo širdies ligomis, turėjo ūmių infarktų, insultų, prieš pradėdami sportuoti ateitų pas kardiologą pasitikrinti. Tada galėtume kalbėti apie saugesnį sportą.

Rizika nustatoma labai paprastai, nereikia didelių ir sudėtingų tyrimų. Pakanka pamatuoti kraujospūdį, ištirti, koks cholesterolio kiekis kraujuje, išsiaiškinti, kokius rizikos veiksnius turi pacientas, pavyzdžiui, ar rūko, vartoja alkoholį. Kartais reikia ir papildomų tyrimų", - pasakojo D. Jarašūnienė.

Medikė neslėpė, kartais ir pati nustembanti, kai pamato, kaip neatsakingai sporto klube sportuoja jos pacientai.

"Atėjus į sporto klubą, būdavo baisu stebėti, kad širdies problemų turintys pacientai sportuoja, kaip liaudyje mėgstama sakyti "iki nukritimo". Juk aš žinau, kokios yra jų kraujagyslės ir, kad toks krūvis jiems visiškai netinka, o jie, matyt, galvoja, kad šitaip jie valo savo kraujagysles. Taip elgdamasis nepabėgsi nuo infarkto. Gali tik iki jo nubėgti", - medikė pabrėžė, kad daugelis žmonių kartais pervertina savo galimybes ir elgiasi neapdairiai.

D. Jarašūnienė akcentavo, kad ypač atsargiai pradėti sportuoti reikėtų sulaukus vyresnio amžiaus.

"Jei nuo mažų dienų žmogus gyvena aktyviai, sveikai maitinasi, jis tikrai gali atitolinti ligas. Bet, deja, dažnai žmonės sveikata susirūpina tik sulaukę 60-ies, kai jau serga ir galvoja, kad staiga gali viską pakeisti", - atsiduso gydytoja.

Mato daugiau problemų

"Manau, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti ir apie kitą svarbią problemą - žmonėms neretai sudėtinga patekti pas gydytojus, ilgai tenka laukti eilėje, tad, nejausdami rimtų sveikatos sutrikimų, daugelis ir nesivargina", - svarsto "Big Z" Žydrūno Savicko sporto klubo vadovas Klaipėdoje Tadas Vilkas.

Be to, jis sakė pasigendantis prevencinių seminarų, kuriuos, jo nuomone, galėtų organizuoti visuomenės sveikatos biuras.

"Sporto klubai neturi tokių pajėgumų, kad galėtų nemokamai testuoti ar konsultuoti kiekvieną klientą", - minėjo T. Vilkas.

Jis sakė taip pat pastebintis tendenciją, kad kartais sporto klubų lankytojai neįvertina savo galimybių. Kartais atrodo, jog žmonės tikisi, kad per vieną dieną taps sveiki.

"Stengiamės, kad klientas rastų bendrą kalbą su treneriu, kad šis nustatytų kliento fizinį pajėgumą, parinktų jam tinkamą sporto grafiką, bet, žinote kaip būna, daugelis įsivaizduoja, kad ir taip viską gerai žino", - kalbėjo T. Vilkas.

Jo nuomone, dažna klaida, kurią daro baseiną lankantys klientai - į vandenį šoka vos tik išėję iš pirties.

"Mūsų klube yra buvęs toks atvejis, kai tiesiai iš pirties į vandenį įšokęs žmogus kiek paplaukęs nualpo. Laimei, viskas gerai baigėsi. Ištraukėme ir atgaivinome", - pasakojo sporto klubo vadovas.

"Klientai tampa sąmoningesni"

"Nusipirkti sporto klubo abonementą - dar ne viskas", - pabrėžia sveikatingumo klubo "Apelsinas" įkūrėjas, vadovas Tomas Kesminas.

Jis pasidžiaugė, kad vis daugiau klientų labai atsakingai vertina tokią sveikatinimosi formą - neimprovizuoja sporto salėje, o samdo asmeninį trenerį.

"Bent mūsų klube klientai tiesiog graibsto asmeninius trenerius. Dar prieš trejus metus nieko panašaus nebuvo. Tekdavo patiems klientus įkalbinėti, kad sportuoti su trenerio priežiūra yra kur kas saugiau. O dabar tai tarsi manija. Girdžiu merginas sakant, kad jos geriau neįsigis prabangios kosmetikos, bet pasisamdys asmeninį trenerį. Smagu, kad žmonės tampa sąmoningesni. Asmeninis treneris ne tik motyvuoja, bet ir prižiūri, kad visi pratimai būtų atlikti taisyklingai ir saugiai", - pasakojo T. Kesminas.

Tačiau, suprantama, kad norint sportuoti su asmeniniu treneriu reikia papildomai mokėti. Tie, kurie neturi tokios galimybės, pasak T. Kesmino, irgi nepaliekami likimo valiai.

"Salėje visada yra budintis treneris, kuris stebi visus sportuojančius, pataria", - minėjo sveikatingumo klubo vadovas.

Pasiteiravus, kokius namų darbus žmonės turėtų padaryti prieš pradėdami lankyti sporto klubą, T. Kesminas sakė, kad visuomet klientams rekomenduoja pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

"Mes, kaip ir dauguma kitų sporto klubų, apsidraudžiame, mūsų vidaus taisyklėse numatyta, kad klientai patys prisiima visą riziką už savo sveikatą. Bet vistiek naujokams patikriname pulsą, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį, nustatome vadinamuosius širdies ritmo koridorius. Jei klientas turi riziką, rekomenduojame įsigyti kardiomonitorius, kurie padeda stebėti širdies veiklą", - pasakojo klubo vadovas.

"Svarbu nepersistengti"

Klaipėdos sveikatingumo klubo "Impuls" vadovė Eglė Vaupšaitė sakė pastebinti, kad klientai dažnai nori greitų rezultatų per kuo trumpesnį laiko tarpą.

"Kiekvieno žmogaus galimybės pradedant sportuoti yra skirtingos, tad ir krūvis turėtų būti parenkamas individualiai. Optimalu pradėti nuo 2 - 3 kartų per savaitę po 45 - 60 min. trunkančias treniruotes.

Visuomet sakome ir rekomenduojame klientams neskubėti, išsikelti realų tikslą, kuris būtų susijęs ne tik su numestų kilogramų skaičiumi, bet daug svarbiau - pagerėjusia fizine ir psichologine savijauta", - sako E. Vaupšaitė.

Ji taip pat minėjo, kad klientams, ypač pradedantiesiems, visada rekomenduojama kreiptis pagalbos į asmeninį trenerį, kuris ne tik sudėliotų sporto programą, bet svarbiausia - parodytų, kaip taisyklingai atlikti pratimus, išmokytų taisyklingai kvėpuoti, papasakotų apie mitybą.

"Stebėdami savo klientų įpročius matome, kad didžioji dalis visgi yra linkę sportuoti savarankiškai. Tačiau toks pasirinkimas nėra pats geriausias pradedančiajam. Tik pradėjus sportuoti svarbu yra nepersistengti, nes net jei ir pavyksta išvengti traumų, per didelis krūvis anksčiau ar vėliau mažina motyvaciją, žmogus "perdega". Beje, analizuodami savo klientų įpročius pastebėjome, kad ne tik pradedantiesiems, bet ir ilgiau sportuojantiems kartais trūksta žinių", - pasakojo E. Vaupšaitė.

Staigi mirtis užklumpa ir profesionalus

Deja, netikėtos mirtys, kai sportuojantis žmogus staiga sukniumba be gyvybės ženklų, gana dažnai sukrečia ir sportininkų bendruomenes.

2004-aisiais Lietuvos sportą sukrėtė liūdna žinia - per Lietuvos krepšinio lygos rungtynes Kaune staiga mirė žinomas krepšininkas Tauras Stumbrys. Tuomet buvo skelbiama, kad Lietuvoje tai pirmas atvejis, kad profesionalus krepšininkas mirtų per varžybas. Krepšininką aikštelėje pakirto staigus širdies veiklos sutrikimas. Nelaimės priežastis - širdies kraujagyslių pakitimas.

Panašių nelaimių sporto pasaulyje būta ir daugiau. 2010-aisiais per Nidos aerodrome vykusį Baltijos šalių "Blokart" vėjaračių čempionatą netikėtai sustojo vieno varžybų lyderių esto Ormo Valtsono širdis.

2016-aisiais Klaipėdoje vykusių "Gintarinės jūrmylės" bėgimo varžybų metu staiga mirė lengvosios atletikos treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Romas Beržinskas. Trenerį ištiko širdies smūgis.

Tais pačiais metais varžybų metu aikštelėje sukniubo futbolininkas Kęstutis Ivaškevičius. Sustojus širdžiai jį ištiko klinikinė mirtis. Laimei, šį sykį sportininką pavyko išgelbėti.

2018-aisiais dar viena skaudi netektis - varžybose JAV mirė 19-metis Lietuvos sportininkas Aurimas Klemas. Jis buvo geriausias šalyje kovos meno tekvondo sportininkas. Aurimui sustojo širdis.

Pernai Lietuvos futbolą sukrėtė dar viena skaudi nelaimė, nutraukusi 3-iosios lygos Klaipėdos regiono futbolo pirmenybių rungtynes. Jų metu tiesiog aikštėje susmuko dėl kraujo išsiliejimo į smegenis sąmonę praradęs buvęs sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" šokėjas Vilius Ignatavičius. Deja, jo išgelbėti nepavyko.

Taip elgdamasis nepabėgsi nuo infarkto. Gali tik iki jo nubėgti.

Dalia JARAŠŪNIENĖ, gydytoja kardiologė

Bent mūsų klube klientai tiesiog graibsto asmeninius trenerius. Dar prieš trejus metus nieko panašaus nebuvo.

Tomas Kesminas, sveikatingumo klubo "Apelsinas" vadovas

"Svarbu įvertinti savo galimybes"

Tomas Žemaitis, plaukimo treneris, Klaipėdos plaukimo klubo narys
Ar pradėjus lankyti baiseną būtina kreiptis pagalbos į trenerį? Viskas priklauso nuo to, kokie žmogaus tikslai. Jei į baseiną jis ateina tik atsipalaiduoti ir paplaukioti savo malonumui - treneris nereikalingas, bet, jei, pavyzdžiui, sugalvojo dalyvauti plaukimo varžybose, trenerio pagalbos reikėtų.
Prieš lipant į baseiną, rekomenduojama 5-10 min atlikti apšilimą, kad paruoštų kūną ir širdį treniruotei. Tiesa, reikėtų įvertinti, kad baseino patalpose yra slidu. Pirmuosius 100 metrų rekomenduojama plaukti ramiau, kad apšilimas vyktų ir vandenyje. O svarbiausia, kad prieš lipdamas į baseiną kiekvienas įvertintų savo galimybes. Jei savijauta nekokia, geriau tą dieną praleisti treniruotę. Toks pasakymas: Blogai jaučiuosi, einu "išsportuosiu" ligą - nėra tinkamas. Visur reikia jausti saiką ir įvertinti savo galimybes.

Kaip elgtis sporto klube, kad išvengti netikėtų sveikatos sutrikimų?

Pataria Klaipėdos sveikatingumo klubo "Impuls" vadovė Eglė Vaupšaitė
Svarbu pasirinkti savo kūno poreikius atitinkančius fizinius pratimus ir krūvį, nepersistengti ir nesirinkti intensyvių treniruočių po iškrovos dienų, atostogų ar ilgų nesportavimo pertraukų.
Apsaugoti širdį nuo per didelio krūvio padeda širdies ritmo matuokliai ir fizinį aktyvumą rodantys išmanieji laikrodžiai, kurie padeda stebėti savo pulsą.
Vyresniems klientams rekomenduojame nepiktnaudžiauti pirties malonumais, taip ne tik alinama širdis, bet ir netenkama elektrolitų bei mineralų.
Rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, nes jų metu galite sužinoti kokių vitaminų trūksta.