Sudėtingą paiešką A. Sabonis išgyveno ne vienas: permainos drebino ir konkurentus

Po pasaulio čempionato trenerį pakeitė ne vien lietuviai – permainos įvyko keturiose iš dvylikos Kinijoje rungtyniavusių komandų. Naujus trenerius jau pristatė Lietuvos, Serbijos ir Graikijos krepšinio federacijos, o Juodkalnijos krepšinio vadovai dar nenusprendė, kas vadovaus rinktinei.

Pakvietė Europos čempioną

Vertinant pagal pasaulio čempionato rezultatus, labiausiai turėjo nustebinti permainos penktąją vietą užėmusioje Serbijos rinktinėje. Vis dėlto serbų apetitas buvo daug didesnis – prieš čempionatą jie nuolat kalbėjo apie medalius, ir ne apie bet kokius, o auksinius.

Be to, kai kurie trenerio Aleksandaro Džordževičiaus sprendimai buvo labai prieštaringai vertinami vos tik jis paskelbė kandidatų sąrašą.

Kita vertus, nepatenkinamas rezultatas ir tautiečių požiūris galbūt net neturėjo įtakos A.Džordževičiaus sprendimui. Bent pasak paties trenerio, jis dar prieš pasaulio čempionatą buvo nusprendęs, kad nepratęs sutarties, kuri galiojo iki 2019 metų rudens.

„Kaip žmogus ir treneris, suprantu, kada ateina laikas žengti svarbų žingsnį. Jaučiu, kad man atėjo laikas baigti darbą Serbijos rinktinėje, – po paskutiniųjų paasulio čempionato rungtynių sakė A.Džordževičius.

– Noriu vasarą skirti šeimai, kuriai esu daug skolingas“. A.Džordževičius šalies rinktinės trenerio pareigas ėjo nuo 2013 metų rudens ir padėjo serbams iškovoti po vieną sidabro medalių komplektą Europos ir pasaulio pirmenybėse bei olimpinėse žaidynėse.

Vos nuskambėjus A.Džordževičiaus pareiškimui, kaip pagrindinis kandidatas tapti naujuoju Serbijos rinktinės treneriu buvo minimas daug metų NBA klubuose trenerio padėjėju dirbęs Igoras Kokoškovas (jis šį sezoną yra „Sacramento Kings“ trenerio padėjėjas).

I.Kokoškovas anksčiau sėkmingai treniravo Gruzijos rinktinę, 2017 metais iškovojo Europos pirmenybių aukso medalį su Slovėnijos rinktine ir ne kartą buvo užsiminęs, kad neatsisakytų vadovauti gimtosios šalies rinktinei.

Buvo ir atsarginių variantų, tačiau jų nereikėjo – lapkričio viduryje Serbijos krepšinio federacija paskelbė, kad nuvesti „erelius“ į olimpines žaidynes bandys I.Kokoškovas. 13 nuotr.I.Kokoškovas. „Mano sprendimą nulėmė didelis noras pagaliau grįžti ten, kur viską pradėjau.

Du dešimtmečius dirbu NBA, keliolika metų treniravau kitų šalių rinktines, bet Serbijos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų negalima lyginti su jokiu kitu darbu. Nekėliau nacionalinei federacijai jokių sąlygų, man svarbiausia buvo ne sutarties detalės, bet galimybė treniruoti rinktinę“, – sakė I.Kokoškovas.

Trenerį rado už Atlanto

Trenerio problema ilgai smaugė Graikijos krepšinio federaciją. Nors šioje šalyje yra daug aukšto lygio krepšininkų, rinktinė pastaraisiais metais vis nuvildavo, o Graikijos krepšinio vadovams nepavykdavo rasti didelį autoritetą turinčio stratego.

Per 2017 metų Europos čempionatą graikus treniravo Kostas Misas, per 2019 metų pasaulio čempionatą – Thanasis Skourtopoulos.

Nei vienas, nei kitas nėra dirbę stipriausiuose Graikijos ar kitų šalių klubuose ir visą karjerą vadovavo komandoms, kurios nacionalinėje lygoje nekelia didelių tikslų.

Galbūt kvalifikuoto specialisto problemą išspręs amerikietis Rickas Pitino, kuris praėjusį sezoną apsiprato Graikijoje dirbdamas Atėnų „Panathinaikos“ klubo treneriu, o lapkričio viduryje buvo paskirtas Graikijos rinktinės treneriu.

R.Pitino šį mėnesį pasirašė dar vieną sutartį – jis po kelių mėnesių pertraukos grįžo prie „Panathinaikos“ klubo vairo. „Nuo šiol esu ne amerikietis ir ne italas. Nuo šiol esu graikas ir šiam darbui atiduosiu visas jėgas“, – tapęs Graikijos rinktinės treneriu sakė italų kilmės amerikietis R.Pitino.

Per pasaulio čempionatą krepšininkams vadovavęs Th.Skourtopoulos taip pat turėtų likti rinktinėje. Numatoma, kad jis bus R.Pitino padėjėjas ir perims vyriausiojo trenerio pareigas per Europos čempionato atrankos rungtynes, kurios vyks klubų sezono metu.

Apie permainas net negalvojo

Per pasaulio čempionatą tiesioginius kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovojo medalius laimėjusios Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės. Čempionais tapusius ispanus nuo 2015 metų treniruoja „Toronto Raptors“ štabe dirbantis italas Sergio Scariolo, bronzos medalius laimėjusiems prancūzams nuo 2009 metų vadovauja ilgametis Strasbūro SIG strategas Vincent‘as Collet.

Nors abu rinktinių treneriai turi kitus darbus, apie kokias nors permainas likus vos metams iki olimpinių žaidynių negalėjo būti nė kalbos, tad pasaulio čempionato prizininkus Tokijuje vesti į pergales bandys tie patys krepšinio specialistai. 13 nuotr.Darius Maskoliūnas.

Beje, S.Scariolo sėkmingai suderino abu darbus ir atvykdavo į rinktinę net per atrankos rungtynes, kurios rengiamos klubų sezono metu. Pasaulio čempionate savo sirgalius džiugino į istorines aukštumas pakilusios Čekijos ir Lenkijos rinktinės. Čekai užėmė šeštąją vietą, lenkai – aštuntąją.

Suprantama, abiejų šalių krepšinio vadovai buvo visiškai patenkinti trenerių Roneno Ginzburgo bei Mike‘o Tayloro darbo vaisiais ir jų keisti neketino. Vis dėlto Čekijos ir Lenkijos krepšinio federacijos atsidūrė skirtingoje padėtyje.

Jei čekams dėl jokiame klube nedirbančio izraeliečio R.Ginzburgo nekilo jokių keblumų, tai lenkus treniruojantis amerikietis M.Tayloras pernai pradėjo dirbti Hamburgo „Towers“ klube ir šiais metais su juo pateko į Vokietijos pirmąją bundeslygą.

Nedidelės abejonės buvo išsklaidytos lapkričio pradžioje. Kadangi abi pusės norėjo tęsti bendradarbiavimą, o „Towers“ neiškėlė neįvykdomų sąlygų, prieš kelias savaites Lenkijos krepšinio federacija paskelbė, kad sudarė su M.Tayloru naują sutartį, kuri galios iki 2021 metų gruodžio.

„Neįsivaizduoju, kad rinktinę galėtų treniruoti kitas žmogus. Lenkijos krepšinis ilgai laukė tokio žmogaus, kaip Mike‘as. Jis myli vaikinus ir jiems yra pavyzdys“, – paskelbęs apie naują sutartį, pagyrimus M.Taylorui žarstė Lenkijos krepšinio federacijos prezidentas Radoslawas Plesiewiczius.

Liko tie patys treneriai

Vokietijos ir Turkijos rinktinės iškovojo kelialapius į olimpinį atrankos turnyrą, bet šių šalių krepšinio vadovai pasaulio čempionate tikėjosi daug geresnių rezultatų. Vokiečiai ir turkai iš kovos dėl medalių pasitraukė jau po pirmojo etapo ir kovojo tik dėl 17-32 vietų.

Nors čempionato baigtis nenudžiugino, abiejų rinktinių treneriams buvo leista pasitaisyti: kitais metais per olimpinį atrankos turnyrą vokiečiams toliau vadovaus jokiame klube nedirbantis Henrikas Rödlis, turkams – šiais metais į Izmyro „Karşıyaka“ klubą grįžęs Ufukas Sarica.

Beje, U.Sarica dirbdamas didelio biudžeto neturinčiuose klubuose nuolat pasiekia puikių rezultatų. Prieš keletą metų jis su „Karşıyaka“ jau tapo Turkijos čempionu ir iškovojo šalies taurę, o šiuo metu jo vadovaujami Izmyro krepšininkai vėl pirmauja Turkijos lygoje.

Didelių svarstymų nebuvo Italijos bei Rusijos krepšinio federacijose. Šių šalių rinktinės pasaulio čempionate pasirodė taip pat, kaip Lietuvos ir Graikijos komandos – pateko į antrąjį etapą, bet neprasibrovė į ketvirtfinalį ir galutinėje lentelėje išsirikiavo nuo devintosios iki dvyliktosios vietos.

Italai trenerio pareigose paliko Romeo Sacchetti, rusai – Sergejų Bazarevičių. Nuo 2017 metų Italijos rinktinę treniruojantis R.Sacchetti taip pat yra Kremonos „Vanoli“ klubo treneris, o nuo 2016 metų Rusijos komandai vadovaujantis S.Bazarevičius jau porą metų klubuose nedirba.

Juodkalniečiai dar galvoja

Vienintelė pasaulio čempionate dalyvavusi, bet į olimpinę atranką nepatekusi Europos komanda buvo Juodkalnija. Juodkalniečius, kurie laimėjo 1 iš 5 rungtynių ir užėmė 25-ąją vietą, treniravo Zvezdanas Mitrovičius, kuris taip pat dirba šį sezoną į Eurolygą grįžusiame Vilerbano ASVEL klube.

Po pasaulio čempionato Z.Mitrovičius atsistatydino iš rinktinės trenerio pareigų, bet sprendimą priėmė ne dėl rezultato, kuris Juodkalnijoje net nebuvo laikomas blogu, o dėl didelio užimtumo.

„Vien tai, kad iškovojome kelialapį į pasaulio čempionatą, buvo sensacingas laimėjimas, – tvirtino Z.Mitrovičius. – Esame didžiausią pažangą per pastaruosius porą metų padariusi komanda. Mano sutartis su Juodkalnijos krepšinio federacija baigėsi, o dabar turiu vykdyti įsipareigojimus ASVEL klubui“.

Kas perims rinktinės vairą iš Z.Mitrovičiaus, Juodkalnijos krepšinio vadovai dar nenusprendė.

Po fiasko – skirtingi sprendimai

Olimpiniame atrankos turnyre dalyvaus dvi Europos komandos, nepatekusios į pasaulio pirmenybes. Dėl FIBA reitinge užimamų aukštų vietų į olimpinę atranką buvo pakviestos pasaulio pirmenybių atrankoje fiasko patyrusios Slovėnijos ir Kroatijos rinktinės. Slovėnijos rinktinėje treneris pasikeitė iškart po auksinio 2017-ųjų Europos čempionato. NBA dirbantis I.Kokoškovas klubų sezono metu negalėjo atvykti į pasaulio čempionato atrankos varžybas, todėl slovėnams teko ieškoti kito trenerio.

Toli ieškoti nereikėjo – į vyriausiojo kėdę persėdo iki tol I.Kokoškovui talkinęs Rado Trifunovičius. Jis liko vyriausiojo trenerio pareigose net ir slovėnams neiškovojus kelialapio į pasaulio čempionatą. (Beje, tapęs Serbijos rinktinės treneriu I.Kokoškovas pažadėjo, kad vadovaus komandai ir per kito Europos čempionato atrankos rungtynes, kurios bus žaidžiamos 2020 metų vasarį.)

Kroatijos rinktinėje treneriai po 2017 metų Europos čempionato pasikeitė net kelis kartus.

Per žemyno čempionatą komandą treniravo Aleksandaras Petrovičius (jis šiuo metu yra Brazilijos rinktinės treneris ir per olimpinį atrankos turnyrą grįš į tėvynę, nes brazilai pateko į grupę, kurios varžybos vyks Kroatijoje), pasaulio pirmenybių atrankos turnyro pradžioje – Ivica Skelinas, atrankos turnyro antrojoje dalyje – Draženas Anzulovičius.

Tačiau Kroatijos komandos rezultatai negerėjo, todėl pasibaigus pasaulio čempionato atrankos turnyrui šalies krepšinio federacija vėl ėmėsi permainų ir šių metų gegužės mėnesį rinktinės treneriu paskyrė buvusį Kauno „Žalgirio“ žaidėją Veljko Mršičių.

Treniruoja buvę LKL žaidėjai

Po nesėkmės pasaulio čempionato atrankoje rinktinės trenerį pakeitė ir Latvijos krepšinio federacija. Latviai nepratęsė sutarties su Arniu Vecvagaru ir šių metų rugpjūtį paskelbė, kad dėl kelialapio į 2021 metų Europos pirmenybes komanda kovos vadovaujant buvusiam Vilniaus „Ryto“ žaidėjui Robertui Štelmaheriui. Jis šį sezoną dirba ir Talino „Kalev-Cramo“ klubo treneriu.

Tuo tarpu buvęs ilgametis Latvijos rinktinės treneris (šias pareigas ėjo 2010-2017 m.) ir buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas bei treneris Ainaras Bagatskis šių metų liepą tapo Ukrainos rinktinės treneriu.

A.Bagatskis nuo šio sezono taip pat treniruoja ir „Kyjiv“ klubą.

Rinktinės treneriu neseniai tapo dar vienas buvęs „Ryto“ žaidėjas Vedranas Bosničius. Jis praėjusių metų lapkritį buvo paskirtas Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės treneriu. Bosniai trenerį pakeitė dar nesibaigus pasaulio čempionato atrankos turnyrui, bet jau paaiškėjus, kad jų rinktinė nebeturi galimybės iškovoti kelialapį į Kiniją.

Europos pirmenybių atrankos turnyrui rengiasi dar vienas LKL sirgaliams gerai pažįstamas žmogus. Buvęs „Žalgirio“ treneris graikas Ilias Zouros nuo 2016 metų vadovauja Gruzijos rinktinei. I.Zouros nuo šių metų darbą Gruzijos rinktinėje derina su Atėnų „Peristeri“ klubo trenerio pareigomis.