Kai antruoju bandymu pagrindiniai lietuvio varžovai Masonas Finley ir Danielis Stahlis numetė diską atitinkamai 68,03 ir 69,19 m, jis tarė sau: „O dabar parodysiu viską ką galiu“. Pavyko. 69,21 m buvo ta riba, kuri garantavo po 12 metų pertraukos aukso medalį lietuviui ne tik disko metimo sektoriuje, bet ir mūsų šalies lengvosios atletikos istorijoje.
„Pirmas geras metimas suteikė papildomus sparnus. Jei pirmas ir antras bandymai būtų nevykę, tuomet jau būtų papildomas blokas ant pečių. Psichologiškai Andrius susitvarkė. Jis parodė, kad yra ne tik fiziškai stiprus, bet ir turi plieninę valią“, – komentavo V. Kidykas.
Treneris neabejojo, kad kovotojo charakteriu pasižymintis A. Gudžius ir antroje finalo dalyje, esant reikalui, būtų „driokstelėjęs“: „Kiek stebiu nuo pirmų dienų, kai dar mėtė kilograminį diską, ne vieną kartą jis yra šeštu bandymu išplėšęs pergalę“.
Tai turėtų padėti ir dabar, kai Andriaus pečius užgulė čempiono šlovė ir teks dorotis su papildomu spaudimu. O juk pasaulio čempiono kelias į sporto viršūnę, kaip ir dera Lietuvoje, prasidėjo nuo krepšinio.
Vos du mėnesius krepšinio treniruotes lankęs A. Gudžius mokyklos koridoriuje susidūrė su talentų ieškančiais Kauno sporto mokyklos „Startas“ treneriu Albinu Miliausku ir V. Kidyku.
„Pro šalį ėjo Andrius, jam sakau – stok. Paklausiau, ką sportuoja. Nuo krepšinio sunku atkalbėti, bet pasiūlėme jam pabandyti lengvąją atletiką. Jis nežinojo, abejojo, bet kitą dieną atvažiavo į Kauną. Bandė stumdyti rutulį, bet tas jam buvo nelabai prie širdies. Daviau diską į rankas – šis patiko ir prilipo“, – prisiminė V. Kidykas.
A. Gudžius sparčiai progresavo. „Jis augo ir dėl to, kad gimęs ir augęs kaime, o tėvas nelepino darbais. Tai Andrius, kaip jo tėvas sako, ne vieną šakę yra sulaužęs. Atitinkamai užsiaugino raumenis. Tačiau jėga – ne viskas. Disko metime svarbiausia greitis, lankstumas, jėgos prieaugis ir galva. Visa tai jis turėjo nuo pirmų žingsnių“, – toliau pasakojo treneris.
V. Kidykui dirbti su jaunuoju talentu nebuvo sunku. Paprastai savo auklėtiniams jis rodydavo judesio imitacijas ne vieną kartą, tačiau Andriui užtekdavo ir karto. Jei rodydavo dukart – supykdavo.
„Jis ne tik žaibiškai viską perprasdavo, bet ir taisyklingai judesį padarydavo. Tai – Dievo dovana“, – kalbėjo treneris.
Dar vienas stebuklingas dalykas, kaip sakė treneris – diską A. Gudžius meta dešine ranka, o yra visiškas kairiarankis.
„Kai nuvažiavome į treniruočių stovyklą Palangoje, laisvalaikiu nuėjome pažaisti biliardą. Žiūriu, jis ima į kairę ranką lazdą. Sakau, Andriau, tu čia liaudiškai tariant forų duodi? Su kaire ranka nori mane aplošti? Tai nutiko jau mums kartu dirbant metus“, – juokėsi V. Kidykas, netikėtai sužinojęs apie stipriąją auklėtinio ranką.
„Diską laikai dešine ranka už nugaros, o kaire ranka turi atlikti sudėtingus ir tikslius judesius. Tai kairiarankiui mesti yra palankiau. Jis man sako: „Pradėjote mane mokyti mesti dešine, tai ir metu“. Toks įdomus likimo vingis“, – teigė treneris.
Daug kas A. Gudžių laiko Virgilijaus Aleknos įpėdiniu, tačiau panašumų disko metimo sektoriuje tarp jų yra nedaug. Kai Kaune profesorius Albertas Skurvydas atliko tyrimus, paaiškėjo, kad Andrius yra kitaip unikalus – pasirodo kad jis per trumpą milisekundę sugeba pajungti visus kūno raumenis, ypatingai daug raumeninių skaidulų, o tai disko metime labai svarbu. Kiek pasiekiama duomenų, Andrius pagal šį parametrą yra unikalus.
„V. Aleknos rankų ilgis yra 222 cm, o A. Gudžiaus – 205 cm. Disko metime prailgink rankų ilgį ir turėsi vos ne metro skirtumą. V. Alekna viską išlošdavo rankų ilgiu ir technika. Andriaus technika remiasi greičiu arba gumos principu“, – aiškino V. Kidykas.
Anot jo, 69,22 m olimpiniame stadione – fenomenalus rezultatas, bet treniruotėje be jokio vėjo A. Gudžius yra toliausiai metęs 70,12 m: „Tačiau tai treniruotės, kur Ąžuolyne paukšteliai čiulba, o čia 60 tūkst. švilpia. Džiaugiuosi, kad taip susitvarkė. 26 metai Andriui, gal turėsime puikų diskininką“.
Kiek patylėjęs treneris prakalbo ir apie auksinę Lietuvos disko metimo sektoriaus kalvę. „Kai Romas Ubartas tapo olimpiniu čempionu, klausėme, kiek reikės laukti, kol atsiras kitas žmogus. O čia V. Alekna – dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas. Kai jis išėjo, vėl galvojome, kiek reikės laukti kito žmogaus. Jis – čia“, – kalbėjo V. Kidykas.
Prieš 7 metus Kanadoje A. Gudžius tapo pasaulio jaunimo čempionu. Treneris atskleidė, kad jausmas panašus ir jau žinomas. „Tik Londone vyko graži kova iš paskutinių jėga iki pat pabaigos“, – šyptelėjo jis.
Įdomus istorinis sutapimas – lygiai prieš 25 metus, 1992 metų rugpjūčio 5-ą dieną, Romas Ubartas Barselonoje tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu. Jis tuomet diską švystelėjo 65,12 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą