Valdžia uždavė nekorektišką klausimą

Penktadienį už Klaipėdos sportą atsakingi valdžios vyrai sukvietė uostamiesčio klubų atstovus į diskusiją šiuo klausimu, mat pinigų dalybos sportininkams visada yra opus klausimas. Vienų iš jų rengimas finansuojamas visiškai, kiti tik gauna didesnę ar mažesnę paramą.

Šiemet savivaldybė sportui atseikėjo 3,5 proc. viso biudžeto sumos, tai sudaro 13-15 mln. litų. Didžioji dalis jų (apie 10 mln.) atitenka jaunimą iki 19 metų ugdančioms biudžetinėms įstaigoms, pagal naująją krepšelių sistemą paskirstyta 740 tūkts. litų, o apie 3 mln. litų išdalijama aukšto meistriškumo sportininkams - profesionalų klubams, tarp kurių yra ir reprezentacinės miesto komandos, tokios kaip "Neptūnas" ir "Fortūna" (abu - krepšinis), "Atlantas" ir "Klaipėdos granitas" (futbolas), "Dragūnas" (rankinis) ir t. t.

"O kurie iš jų yra privatūs? - vienas pirmųjų diskusijoje prabilo Tarybos narys, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius. - Ką mes iš viso laikome privačiu klubu, jeigu jau iškėlėme tokį klausimą?"

Diskusijos vedėjas vicemeras Vytautas Čepas samprotavo: ar kartais šios komandos nepriklauso kokiems "abramovičiams" - taip, kaip garsūs užsienio klubai priklauso vienam turtingam investuotojui.

"Prieš skelbiant apklausą reikia įsitikinti kas yra kas. Klausimas - netinkamas. Manau, reikėtų klausti, kaip paramą paskirstyti mėgėjiškam ir profesionaliam sportui", - sakė Tarybos Ugdymo ir jaunimo komiteto pirmininkas Saulius Budinas.

"Tas klausimas - užprogramuotas kiršinti visuomenę. Jeigu manęs to paklaustų gatvėje, žinoma sakyčiau, kad ne.

Mano manymu, visų pirma reikėtų įsigilinti, ką klubas sukūrė, pasiekė, ką jis duoda miestui, o privatus jis ar ne, tai jau antraeilis klausimas", - sakė "Neptūno" vadovas Osvaldas Kurauskas.

Beje, "Neptūnas" - joks klubas, o viešoji įstaiga, kurią remia savivaldybė ir įvairios organizacijos.

Pasisakė ir kitų sporto šakų treneriai.

"Mes orientuoti į rezultatą: manome, kad vienas iš mūsiškių turi realius šansus patekti į 2016 metų olimpines žaidynes. To ir siekiame, randame rėmėjų ir net nebandome pretenduoti į vaikams skirtus pinigus: tai būtų negražu, bereikalinga konkurencija. Susitvarkome patys", - sakė privačias graikų-romėnų imtynių treniruotes rengiantis Artūras Ševelkovas.

"Mūsų tikslas nėra čempionai, mums svarbiausia masiškumas - o gal iš tų tūkstančių vaikų išaugs vienas kitas garsus sportininkas.

Tačiau imtynių trenerio pavyzdys tik įrodo, jog daug kas priklauso nuo žmogaus iniciatyvos, jog užsibrėžtą tikslą tie, kurie labai nori, gali pasiekti ir be valdžios pagalbos", - sakė privačios karatė kiokušin mokyklos "Shodan" instruktorius Lukas Kubilius.

Diskusijoje dalyvavo ir privačios verslo struktūros atstovas.

"Pas mus ateina daugybė žmonių nuo 20 iki 80 metų, mes prisidedame prie to, kad gerėtų miestiečių sveikata. Tai kodėl mes nepretenduojame į miesto paramą?", - klausė sporto klubo "Apelsinas" vadovas Tomas Kesminas.

"O kodėl gi ne? Tik reikia savo prašymą pagrįsti paraiškomis. Nemanykite, kad minėtos komandos iš karto gauna pinigus vos tik paprašo. Jos irgi rengia paraiškas, jos yra vertinamos", - pastebėjo savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Mantas Bagočius.

Ir nors diskusijos dalyviai sutarė, jog klausimas yra nekorektiškas, jis iš apklausos nebus išbrauktas. Beje, jos dalyviai, į klausimą atsakę internetu, linkę nepritarti paramai privatiems klubams. Neigiamų atsakymų - dvigubai daugiau nei teigiamų.