Lietuvos krepšinio federacija šią savaitę išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog vis daugėja atvejų, kai jaunosios krepšininkės atsisako dalyvauti treniruočių stovyklose ir ginti šalies garbę Europos čempionatuose ar kituose tarptautiniuose turnyruose.
Krepšinį žaidžiančių merginų skaičius ir taip yra nedidelis, o didėjant atsisakymų skaičiui artimiausiu metu bus sudėtinga surinkti net 10 pajėgių žaidėjų.
„Negaliu net ramiai kalbėti apie tokį dalyką, kaip atsisakymą atstovauti savo šaliai. Pateisinimų tokiam elgesiui nėra. Taip, turime apsisprendimo teisę, turime žodžio laisvę, turime teisę norėti dėmesio, reikalauti kokybiškos, gražios ir kuo gausesnės ekipuotės, reikalauti puikių sąlygų stovykloms, reabilitacijai.
Bet ar kas nors susimąsto apie tai, kokias turime pareigas? Būti pašauktai į rinktinę, kai tau yra 16-18 metų - kažkas unikalaus! Pagalvokite, ką jums davė krepšinis. Ir dabar pagalvokite, ką jūs galite jam grąžinti, - teigė Europos čempionė, LKF moterų krepšinio projektų vadovė Lina Brazdeikytė. - Rinktinė atveria visai kitą pasaulį - aukščiausio sportinio meistriškumo pasaulį.
Neužtrenkite durų pačios. Neatimkite iš savęs galimybės tapti kažkuo daugiau.“
Šią vasarą visos Lietuvos merginų jaunimo krepšinio rinktinės kausis Europos čempionatų A divizionuose. 16-metės Makedonijoje kovas pradės A grupėje ir žais su Prancūzijos, Danijos bei Vokietijos rinktinėmis. 18-metės vyks į Bosniją ir Hercegoviną, Senojo žemyno pirmenybes pradės dvikovomis D grupėje su aikštės šeimininkėmis bei Latvijos ir Lenkijos rinktinėmis.
20-metės Čekijoje čempionatą pradės B grupėje ir išmėgins jėgas su Belgijos, Baltarusijos ir Vengrijos komandomis. Visoms Lietuvos rinktinėms LKF vykdomasis komitetas iškėlė tikslą užimti 5-12 vietas ir išlikti A divizione.
- Ar jums buvo anksčiau žinoma situacija, jog jaunosios krepšininkės atsisako atstovauti šaliai? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio Manto Šerniaus.
- Į mano pagrindinę rinktinę atvyksta visos žaidėjos, nė viena nepasakė „ne“. O kalbant apie jaunas krepšininkes, reikia kelti klausimą, kodėl šios mažos problemytės nėra vaikinų rinktinėse? Įsivaizduokite trenerį, kuris mergaites treniruoja nuo mažų dienų. Jis už minimalią algą atiduoda nervus, sveikatą ir siekia, kad tos mergaitės patektų į rinktines.
Kiekvienam treneriui garbė, kai jo krepšininkės atstovauja Lietuvai. Taigi tokiu elgesiu jos paveda savo pirmuosius trenerius. Tokia yra mano nuomonė. Tiesiog tai parodo kiekvieno žmogaus vertybes. Turbūt užaugo karta, kuri nematė karų, nematė, kaip ateina svetimi ir atima tavo namus. Daug vertybių susideda. Ir, kai ateina laikas, kada turi atiduoti tam tikrą duoklę, tu žengi tą žingsnį arba ne. Tai yra kiekvienos žaidėjos reikalas.
- Kaip reikėtų, būtų įmanoma motyvuoti jaunąsias krepšininkes?
- Sunku pasakyti. Manau, čia susideda didelė visuma - mokykla, tėvai, bendraamžiai, draugai. Viskas priklauso nuo to, kaip nuo pat mažens, pirmų metų, vaikui skiepijamos vertybės. Yra valstybių, kuriose šios problemos nėra, krepšininkės tiesiog verkia, kai jų nepakviečia į rinktines. Taigi tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimas.
- Tačiau, jei mergaitė pasirenka krepšinį, ji turi turėti kažkokį galutinį tikslą, svajonę, siekiamybę, kas tai, jei ne rinktinė?
- Kiekviename amžiaus tarpsnyje yra tam tikri probleminiai, psichologiniai dalykai. Visi mes turėjome paauglystę ir visus kitus etapus. Manau, čia turi įsikišti ne tik tos amžiaus grupės rinktinės treneris, federacija, bet ir tėvai, mokytojai. Turbūt tai amžius, kai berniukai labiau pradeda rūpėti nei krepšinis. Tai kiekvienos merginos gyvenimo tarpsnis, galbūt nulemsiantis, ką ji vėliau gyvenime veiks.
- Užsiminėte, jog į moterų rinktinę atvyksta visos žaidėjos. Manote, taip yra dėl skirtingų kartų?
- Iš tiesų, manau, jog ir moterų rinktinėje anksčiau tokių dalykų būdavo. Tiesiog seniau niekas neišeidavo į viešumą, būdavo tyliai ramiai. Žinau ne vieną situaciją, kai nevažiavo krepšininkė į rinktinę, nes, pavyzdžiui, treneris nepatiko, mama išvažiavo į JAV ir norėjo kartu praleisti vasarą ir pan. Tiesiog kalbėdavosi žaidėja ir treneris, viešai neskelbdavo. Dabar viskas išėjo į viešumą, nes Lietuvos krepšinio federacija šioje situacijoje jau mato tendenciją. Tai signalas, kad turime didesnį dėmesį kreipti į kiekvienos krepšininkės vertybių ugdymą.
- Ar nebaugina tai, jog veteranėms atsisveikinus su moterų rinktine, gali nebelikti iš ko rinktis žaidėjas?
- Yra pajėgių krepšininkių, tad dėl to tikrai nesibaiminu. Žinoma, visada norėtųsi daugiau, bet čia yra Lietuva. Čia yra 2,5 mln. gyventojų. Taigi turime būti savo rėmuose.
- Dirbti į Lietuvos moterų rinktinę grįžote 2016 m., o 2017 m. išbandėte jėgas ir prie mūsų šalies moterų krepšinio lygos klubo vairo. Ar per šį neilgą laikotarpį matote nors kažkokį pagerėjimą mūsų moterų krepšinyje?
- Viskas, ir tas pagerėjimas, priklausys nuo to, kiek ateis naujų trenerių. Daug analizavau, kur yra moterų rinktinės problemos, kur yra apskritai moterų krepšinio problemos. Viskas susiveda į trenerį. Jeigu treneris yra charizmatiškas, pas jį grupė yra pilna. Yra ne vienas pavyzdys, kur pas merginų krepšinio trenerį tiesiog netelpa norinčios treniruotis. Tačiau yra ir trenerių, kurie skundžiasi, kad pas juos neina krepšininkės.
Taigi klausimas, kur yra problema? Turime išugdyti naujus trenerius, kurie ateitų dirbti su merginomis, kurie būtų charizmatiški ir sugebėtų joms parodyti kelią.
Tačiau tas kelias susijęs ne tik su tobulėjimu, tapus profesionale. Laimėjimai ir pralaimėjimai padės įveikti sunkius etapus ir gyvenime. Tuomet taps lengviau ir šeimoje. Daug lengviau įveikti gyvenimo duobes toms krepšininkėms, kurios sportuoja, kurios per savo karjeras patyrė ir pergales, ir nesėkmes.
- Kokią matote Lietuvos moterų krepšinio ateitį?
- Vėlgi ir ateitis priklausys nuo to, kiek ateis naujų, ambicingų, jaunų trenerių. Svarbu, kad jie norėtų didinti mūsų merginų krepšinyje būrį. Pamažu jie ateina. Moterų krepšinio lygoje yra tikrai perspektyvių trenerių. Rajonuose taip pat atsiranda po vieną kitą gerą trenerį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą