Drąsuolė Bilevičiūtė – viena iš „Žalgirio“ aistruolių, kurie 2009 metus pamena kaip sudėtingiausius legendinio klubo istorijoje.
„Tais laikais aš irgi dėjau savo pinigus, stengiausi važiuoti į visas rungtynes išvykose, kad palaikyčiau „Žalgirio“ dvasią, – LRT televizijos laidai „Pergalės kaina“ sakė moteris. – Esu laiminga, kad „Žalgiris“ išliko, nes „Žalgiris“ buvo, bus ir privalo būti. „Žalgiris“ – tai Lietuvos simbolis.“
„Žalgiriui“ anuomet gerbėjai aukojo dešimtis ar šimtus litų. Šeštą dešimtmetį metų skaičiuojančios ir futbolą pagrindine savo meile vadinančios moters indėlis buvo kur kas didesnis.
„Jiems reikėjo tada išlikti. Aš taupau kelionėms, o kadangi kelionių nebuvo, tai viską, ką susitaupiau, atidaviau „Žalgiriui“. Maždaug apie 6 tūkst. litų paaukojau“, – teigė D. Bilevičiūtė.
Nuo 1977-ųjų į visas „Žalgirio“ namų rungtynes einanti aistruolė iki šiol gali mėgautis legendinės futbolo ekipos rungtynėmis. Ji pasiima laisvadienius, kai „Žalgiris“ namų rungtynes žaidžia darbo valandomis. Į išvykas moteris vyksta rečiau – dabar ją stabdo sunkiai sergantis tėtis, kuris ją, sulaukus vos trejų metukų, pirmą kartą atvedė į „Žalgirio“ stadioną.
Padėkoti ištikimiausiems aistruoliams niekada nepamiršta ir „Žalgirio“ futbolininkai.
„Mes turime savo darbu džiuginti juos kiekvieną dieną, – sakė vienas geriausių Lietuvos gynėjų Andrius Skerla. – Tie žmonės sunkiu metu padėjo komandai, atsakomybė turi būti pas visus komandoje.“
Reportažą apie „Žalgirio“ gerbėją išvydęs sporto mecenatas Antanas Guoga liko sužavėtas.
„Patį sudomino nueiti pažiūrėti, kaip tie sirgaliai atrodo. Reikės apsilankyti“, – LRT televizijos laidoje „Pergalės kaina“ sakė A. Guoga.
Atvykęs į „Žalgirio“ rungtynes, sporto mecenatas išvys būrį žmonių, kuriems žodis „Žalgiris“ reiškia daugiau nei komandos pavadinimą.
„Man „Žalgiris“ reiškia Lietuvą, mano šalį, man „Žalgiris“ reiškia meilę. „Žalgiris“ yra „Žalgiris“. Tai – meilė tėvynei“, – tikino D. Bilevičiūtė.
Rašyti komentarą