Rugpjūčio 9-10 dienomis Priekulėje, vadinamoje sportinių žirgų Meka, jau devintąjį kartą vyko Edmundo Klimovo taurės jojimo konkūrų varžybos, skirtos šio vieno talentingiausių visų laikų Lietuvos konkūrinio jojimo meistrų atminimui.
E. Klimovas ne tik stebindavo puikiais startais, bet ir uždegė visą šalies tuometinę konkūrų komandą (dabar jos dalyviai vadinami legendiniais), daug metų skynusią pergales TSSR čempionatuose ir Tautų spartakiadose, kurios tuo metu buvo aukščiausio rango varžybos po olimpinių žaidynių bei pasaulio ir Europos čempionatų.
Pirmąją dieną Priekulės Vingio parke prie Minijos upės vyko Atidarymo konkūras, priklausęs nuo aikštės dizainerių ir kliūčių statytojų išradingumo bei fantazijos. Iškilmingu paradu atidaryta jaunųjų šaulių stovykla, vyko jaunų žirgų, jaunučių ir senjorų konkūras. Vėliau minia aistruolių gėrėjosi akrobatiniais pratimais ant žirgo. Antrąją dieną jaunučiai ir suaugę raiteliai šokinėjo per įvairias kliūtis. Įvykus pagrindiniam konkūrui Edmundo Klimovo taurei laimėti, paskelbti bei apdovanoti nugalėtojai: Irutė Živicaitė (Marijampolė), Ovidijus Janavičius (privatus), Andrius Petrovas (L. Džiužas), Zigmantas Šarka (Marijampolė), Ovidijus Janavičius (privatus), Valdas Urbonas (Lankupiai), Sonata Baršketytė (s/k Lyderis). Jų vardus ir skandavo gausi žiūrovų minia.
Kylanti Lietuvos žirgininkystė
Lietuvos žirginio sporto sąjungos prezidentas, beje, priekuliškis, Romualdas Žemgulys sakė, jog jam itin didelė garbė yra dalyvauti E. Klimovo vardo konkūruose, nes dar vaikas būdamas stebėjęs varžybas tribūnoje su rašytoja Eve Simonaityte ir supratęs šio renginio galybę. "Tuomet lietuviams tai buvo kaip Europos čempionatas. Šiame slėnyje vyko ir Lietuvos trikovės čemapionatai, būdavo itin sudėtingų maršrutų; net šuoliai per statmenas kliūtis tiesiai į Miniją. Tie žmonės, kurie čia susirenka, geriausiai išmano žirgų sportą. Be abejo, kad mes turim perspektyvių priekuliškių. Ne taip seniai Vilniaus Vingio parke per Pasaulio taurės etapą mūsų veteranas Z. Šarka tarp 8-ių pasaulio valstybių sportininkų laimėjo pagrindinį atrankinį konkūrą, už tai gavom labai daug taškų tolesniuose taurės etapuose. Tikrai šiandie Lietuvoje yra didelių šio sporto entuziastų, kai žirgų kainos šoktelėjo iki šimtų tūkstančių dolerių. Praeis 5-6 metai, ir vienas kitas raitelis galės startuoti ir Europos, ir Pasaulio taurės čempionatuose.
Praėjusiais metais Pasaulio taurės etapą itin sėkmingai surengėms Vilniaus "Žalgirio" centriniame futbolo stadione. Ruošiamės Pasaulio taurės etapui uždarose patalpose, tai rodoma per "Eurosportą". Tie prestižiniai renginiai kainuoja maždaug pusę milijono litų, ir Lietuvos žirginio sporto sąjunga šiandie jau yra tam pasiruošusi".
Žodis nugalėtojams
Neseniai Pasaulio lietuvių žaidynėse šuolio į aukštį rungtyje laimėjęs I vietą (Hanoverio veislės žirgu Sirseliut peršoko 2 m 9 cm) Z. Šarka sakė: "Tai pomėgis ir gyvenimo būdas. Žirgas - stiprus, laisvas padaras, su kuriuo reikia susitart, prisitaikyt, kad išgautum iš jo viską, ką gali, ir susiliet į "kentaurą", - juokėsi šuolio virtuozas. - Čempiono savybės yra įgimtos, svarbu žirgo eksterjeras, ūgis, galimybės; ir kuo stipresnis žirgas, tuo individualesnis jo charakteris. Negali būti jam viršininkas, tik geras draugas. Žirgeliai - mano likimas. Kad paruoštum gerą raitelį, reikia kantrybės, principingumo ir atsakomybės. Rizika suteikia adrenalino, gyvenimo skrydžio džiaugsmo. Jūs klausiat apie mano gyvenimo žirgą. Buvo Priekulėj toks Dagoras, mes jį pravardžiavom Profesorium. Sirgo reumatu ir pečiai jam skaudėjo, bet varžybose jis buvo tikras kovotojas - darė viską, kad būtų pirmas", - prisiminė Zigmantas Šarka, kurį kolegos praminė Paukščiu.
E. Klimovo taurės jojimo konkūrų varžybų aikštės dizaineris, žinomas Vilniaus rajono Lengvo šuolio sporto klubo treneris V. Paznanskis, komentavęs šias varžybas, didžiavosi kylančiomis jojikėmis, stipriomis savo dvasia. Pagrindinės - E. Klimovo taurės laimėtoja tapusi Irutė Živicaitę, nuo vaikystės pajutusi potraukį žirgų sportui, pripažįsta, jog sunku lenktyniauti su vyrais. "Reikia turėti valios jėgą, nes tarp tavęs ir žirgo nuolat vyksta kova. Žirgas niekada neišduos. Su žirgu Rūru dirbu jau dešimt metų; buvome išsiskyrę, kai stažavausi Vokietijoje, kur daug išmokau iš trenerio Mario Stevens. Šlovė irgi svarbu: kai įsisuki į tą verpetą, matai perspektyvą, sieki didesnių pergalių. Būtų smagu, jei lietuviai sportininkai startuotų užsienyje, pasaulio olimpiadose", - sakė Irutė, po sėkmingiausių varžybų savąjį Rūrą vaišinusi jo mėgstamomis morkomis.
Vienas šuolio galingumo rugties nugalėtojų jojimo veteranas Ovidijus Janavičius pamėgo gražiuosius Budiono veislės žirgus, kurie yra itin energingi, karštakraujai, išdykę: "Yra tikrai bjaurių, žmogui nelabai pasiduodančių budionų. Tie budionai yra anglų grynakraujai jojamieji; gal jų giminėj ir buvo kokia "probobutė", Dono stepėmis laksčiusi. Jie nervingi, jautrūs, bet ypač darbštūs. Be abejo, kaip kiekvienas gyvas padaras, žirgas turi savo ypatumų, tad jojikas turi būti ir filosofas, ir akrobatas. Atėjęs į tvartą, turiu parodyti, kad turi būti šitaip, ir ne kitaip, nes jei keisi savo reikalavimus žirgui ir nuolaidžiausi, nesuformuosi gerų sąlyginių refleksų. Be abejo, mane anksčiau ar vėliau pralenks jauni, bet kiekvienais metais kyli spirale aukštyn: pernai galvojau, kad teisinga tai, ką dariau, o šiais metais tuo abejoju. Ieškai harmonijos su gyvuliu, gamta ir savimi. Yra daug niuansų, kurių pašalinis nemato. Kai šoki per kliūtį, negali tabaluotis žirgui ant kupros kaip nepririštas maišas. Turi būti su žirgu tarsi vienas kūnas. Gyveni su jais, pažįsti, ir tampa tavo šeimos nariais. Užkampyje, kur gyvenu, nedaug randu mokinių; įdomu, jog merginos tam sportui labiau pasišventusios, ne tokios plevėsos kaip vaikinai, kurių man reikia eiti ieškoti. Geras jojikas - ne asketas, o fanatas, atsidavęs tam tikslui. Kai pirmąkart Vilniuje pamačiau tarptautinėse varžybose arklį, ėjau 10 kilometrų jam iš paskos, ieškodamas, kur yra klubas. Taigi visas gyvenimas "parduotas" tiems arkliams"...
"Žirgininkas - tai diagnozė"
Jojimo sporto klubo "Žemaičiai", kurio jojikai čia dalyvavo šuolio į tolį konkūre, pirmininkas E. Mickus sakė, jog be raitelių gudrumo, sugebėjimų ir rimto darbo, gero varžybų žirgo paruošimui bei išlaikymui per metus reikia pakloti per 10 000 litų. 2000-aisiais metais, kai klubas priklausė respublikinei komandai, Pasaulio jauno žirgo čempionate tarp 100 valstybių sporto komandų "Žemaičiai" buvo trisdešimti. "Malonu čia dalyvauti, nes Priekulės ir Lietuvos žirgų sporto tradicijos yra vienos giliausių Rytų Europoje. Lietuvos komanda daug metų buvusios Sąjungos čempionatuose darė stebuklus. Priekulės rajone dabar perspektyvių jojikų, trenerių ir žirgų augintojų - apie pusę šimto", - sakė E. Mickus.
Legendinio E. Klimovo brolio Vytauto Klimovo dukra Laura - viena perspektyviausių raitelių. Jos mama Klimovienė kalbėjo: "Visi raiteliai sako, jog niekur kitur nerastum tokių žiūrovų - tikrų šio sporto žinovų, kaip Priekulėje. Ir šiandie čia susirinko geriausi šalies raiteliai. Žirgininkystė - tai diagnozė. Mūsų šeimoje šio sporto fanatikė yra dukra Laura, svajojanti apie jojimo čempionės ateitį. Pasak jojimo veteranų, ji net ant pačios iš kumeliuko užsiauginto žirgo Koketės sėdi panašiai kaip jos garsusis dėdė".
Iš Plungės stebėti konkūrų atvykęs Vidmantas Gendvilas augina žemaitukų veislės arklius. "Aniems karo žirgams yra pusantro tūkstančio metų. 1863 metais kunigaikštis Oginskis ir Bogdanas atgaivino jų auginimo tradicijas, Plungės rajone buvo sukergta gal 360 kumelių. I pasaulinio karo metu daugybę arkliukų išvaryta į Vokietiją arba sunaikinta. Aš be žemaitukų neapseinu; jie man kaip tautinio atgimimo simbolis. Nuostabūs arkliai kaimo turizmui: žmonės gamtoje negali atsistebėt šių manevringumu, energija ir geru būdu. Pakinkius du žemaitukus, anie tau nutrauks sunkiausią arklį, o ėda du mažiau nei vienas didelis. Jei galiu juo, sverdamas 110 kg, nujoti 40 kilometrų, tai jau daug ką pasako"...
Priekulės seniūnas Valerijus Velkas sakė, jog nuo 1962-ųjų metų kiekvieno čionykščio vaiko troškimas buvo tapti raiteliu. Žirgas ir lašiša yra Priekulės miesto herbo simbolis. Pats seniūnas jaunystėje dalyvavo konkūruose ir trikovėje, vėliau, priaugęs svorio, pasirinko graikų-romėnų imtynes. Jam dalyvavimas E. Klimovo taurės varžybose - garbės reikalas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą