Saikingas gėrimas – mažesnė depresijos rizika
Ispanų mokslininkai 7 metus tyrė 2683 vyrų ir 2822 moterų mitybos ryšį su širdies bei kraujagyslių sistemos ligų rizika. Tiriamieji buvo nuo 55 iki 80 metų amžiaus, neturėjo depresijos požymių ar priklausomybės nuo alkoholio. Buvo vertinama, kiek tiriamieji vartojo alkoholio, kokia jų psichikos sveikata ir gyvenimo būdas.
Pastebėta, kad tie, kurie išgerdavo vidutinį kiekį alkoholio per dieną (5–15 g), rečiau skundėsi depresijos požymiais. Tie, kurie išgerdavo nuo dviejų iki septynių taurių per savaitę, turėjo mažesnę depresijos riziką. Rezultatai nesikeitė papildomai vertinant socialinį statusą, dietą, rūkymą ir kt.
Tačiau didinant išgeriamo vyno kiekį iki daugiau nei septynių taurių per savaitę depresijos rizika didėjo. Didesnio kiekio alkoholio vartojimas buvo labiau būdingas vyrams nei moterims.
Mokslininkai teigia, kad vidutinis alkoholio kiekio vartojimas sumažina ne tik depresijos riziką, bet ir susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių. Vienapoliarinė depresija ir kardiovaskuliniai susirgimai, panašu, turi bendrą patofiziologinį mechanizmą ir yra susiję.
Ryšys – ne priežastinis
Gydytojas psichiatras doc. dr. Aurelijus Veryga, paprašytas pakomentuoti tyrimo rezultatus, neabejojo: „Gal ir nustatė esant tokį ryšį, bet tai nereiškia, kad tai priežastinis ryšys, o greičiau koreliacinis. Ispanija – tokia šalis, kur abstinencija nėra mada. Ten absoliuti dauguma žmonių alkoholinius gėrimus vis dėlto vartoja. Paprastai tokiose šalyse kaip Ispanija, Lietuva, Prancūzija ir kt., saikingai išgeriantys žmonės yra labiau socialūs, turi daugiau draugų, didesnį socialinį palaikymą ir pan. Greičiausiai dėl to jie mažiau ir serga depresija, o ne dėl to, kad geria. Žmonės, kurie prasigėrę, geria intensyviai, turi daugiau problemų, o žmonės, kurie visai nevartoja, tokiose visuomenėse kaip mūsų yra izoliuojami ir pan.“.
Gydytojas sakė abejojantis ir tokių tyrimų, kuriuose neva nustatomas teigiamas alkoholio poveikis, skaidrumu – pvz., nežinia, kokie negeriantys žmonės įtraukiami į tyrimus. Būna, kad studijose dalyvauja nebegalintys gerti buvę alkoholikai, o paskui teigiama, esą jie turi didesnę riziką sirgti, nes negeria.
O kaip dėl resveratrolio?
Apie vyno naudą sveikatai yra pateikta ir daugiau duomenų. Pvz.: vienoje iš taip pat ispanų studijų nustatyta, kad cheminis junginys resveratrolis, randamas raudonajame vyne, gali būti taikomas vėžio prevencijai, o kai kurie vyno komponentai naudojami prieš sunkius nudegimus.
„Resveratrolis gal ir gali būti taikomas vėžio prevencijai, bet ne vynas, – šiuo teiginius atrėmė dr. A. Veryga. – Resveratrolio koncentracija vyne yra turbūt tūkstančius ar daugiau kartų mažesnė nei etilo alkoholyje, kuris pripažintas vėžį sukeliančiu. Tad išeina nelogiškai. Jei žmogui reikia resveratrolio, galima būtų jį išskirti iš vyno. Tai nėra didelė problema, chemikai, neabejoju, gali bet kurią medžiagą iš ten iškrapštyti, bet prapuls visas įdomumas. Nes žmonės paprastai ne vėžio profilaktikai vyną geria. Jo nereikėtų vertinti kaip vaisto ir priemonės, kuri gali būti vartojama profilaktikai. Medicina yra tokia šaka, kur paprastai privaloma pasverti naudos ir žalos santykį. Pvz., neabejoju, kad aluje irgi yra gerų mikroelementų, bet geriant alų sveikatos nepataisysi“.
Ar saikingai gerdamas netapsi alkoholiku?
Jei žmogus, vadovaudamasis ispanų tyrimų rezultatais, nuspręs kasdien išgerti po taurę vyno – ar po kiek laiko jis netaps priklausomas? „Žinoma, gali tapti priklausomas, – neabejoja psichiatras. – Studija to įvertinti neturėjo tikslo. Bet yra sąžininga pasakyti žmogui, kad saugaus kiekio, kuris galėtų garantuoti, kad neatsiras priklausomybė, nėra, negali būti, ypač geriant taurėmis. Taurė vyno – 200 ml, tai 20 mg gryno alkoholio per parą, labai daug. Moterims tai dvigubai daugiau nei saugi fiziologinė riba“.
Gydytojas apgailestauja, kad daugelis žmonių nemoka įvertinti panašių tyrimų metodikų ir, naudodamiesi pateiktais rezultatais, pateisina alkoholio vartojimą, manydami, kad gėrimas duoda naudos.
„Jei ta nauda tikrai bus ir ji padės išvengti sveikatos problemų, alkoholis bus registruotas kaip vaistas ir gydytojai galės jo paskirti savo pacientui. Bet neabejoju, jog taip nebus, nes pats alkoholis yra toksiškas ir sukelia vėžį“, – teigė A. Veryga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą