Dauno sindromo diena pasaulyje buvo minima jau 11 kartą. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos drauge su Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra, Lietuvos žmogaus genetikos draugija, Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija bei Lietuvos jūrų muziejumi pakvietė iš arčiau susipažinti su sindromu, su kuriuo susiję labai daug neigiamų visuomenėje sklandančių stereotipų.
Santariškių klinikose dirbanti gydytoja Aušra Matulevičienė teigė, kad pirmasis Pasaulinės Dauno sindromo dienos minėjimas Lietuvoje vyko Vilniuje ir buvo skirtas specialistams, dirbantiems su šį sindromą turinčiais žmonėmis, antrasis - pedagogams ir tėveliams. Šiemet dėmesys skirtas gyvūnų terapijai - šunų, delfinų terapijai, jos poveikiui.
"Norime atkreipti dėmesį į žmones, turinčius šį sindromą, į šeimas, auginančias tokius vaikus, jų problemas, integraciją į visuomenę. Kiekvienas žmogus yra asmenybė, kurią privalome gerbti ir priimti į visuomenę", - kalbėjo A. Matulevičienė.
Pasak klaipėdietės, VšĮ "Socialinių inovacijų studija" atstovės Skaidrės Račkauskienės, viena didžiausių problemų, kurias pabrėžia Dauno sindromą turinčius vaikus auginantys tėvai, yra ugdymas.
"Šioje srityje susiduriama su dilemine problema. Teoriškai visa bazė yra gerai parengta ir išvystyta, yra parengti dokumentai, kurie lyg ir funkcionuoja. Tačiau realybėje susiduriame su paradoksais. Dažniausiai vaikas su Dauno sindromu yra nuvertinamas vien pasižiūrėjus į jo fizinę išvaizdą", - pabrėžė S. Račkauskienė.
Pašnekovės teigimu, tokių vaikų tėvai susiduria su problemomis registruodami vaikus į mokyklas.
"Turime labai daug pavyzdžių, kai tėvai yra atkalbinėjami nuo vaikų registracijos į bendrojo ugdymo mokyklas. Tėvams įteigiamos nepagrįstos mintys, kad jų vaikai bus įžeidinėjami, skaudinami, netoleruojami. Pavasarį Klaipėdoje buvo atliktas eksperimentas - socialinio projekto "Aš esu čia" rengėjai skambino į mokyklas ir bandė užregistruoti Dauno sindromą turintį berniuką į pirmą klasę. Iš didelės dalies Klaipėdos mokyklų buvo tik viena - Prano Mašioto progimnazija, kuri sutiko, kad vaikas būtų registruotas ir lankytų šią mokyklą. Kitose mokyklose išgirdome begalę klausimų, atsikalbinėjimų, rekomendacijų, kaip turėtume elgtis", - kalbėjo S. Račkauskienė ir akcentavo, kad integracija yra abipusis procesas, tad visuomenei reikia išmokti priimti sindromo paliestus vaikus.
Kadangi dauguma tokių vaikų tėvų susiduria su informacijos trūkumu, šiemet išleista ir konferencijoje pristatyta knyga "Dauno sindromas: patarimai tėvams ir specialistams", kurioje aprašomas pats sindromas, jį turinčio vaiko vystymosi ypatumai bei dalinamasi sindromą turinčius vaikus auginančių tėvų patirtimi.
Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro vedėja dr. Brigita Kreivinienė teigė, kad centre yra daug įvairių veiklų, skirtų įvairias negalias turintiems vaikams bei suaugusiems, jų artimiesiems.
"Labai didžiuojamės, kad centre turime ir pirmąjį suaugusį savanorį su Dauno sindromu. Jam galime pavesti ir gana sudėtingas užduotis, kurias jis puikiai atlieka", - realiai vykstančia integracija džiaugėsi B. Kreivinienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą