Klaipėdoje trūksta šeimos gydytojų

Klaipėdoje trūksta šeimos gydytojų

Klaipėdos savivaldybėje gyventojų skaičius per 16 metų sumažėjo 22 proc., o štai pagyvenusių žmonių skaičiaus augimas mieste yra labai didelis - net 76 proc. Tad vis aktualesnės tampa dantų protezavimo, slaugos lovų trūkumo ir kitos problemos. Mieste padaugėjo privačių sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau juntamas šeimos gydytojų stygius. Klaipėdos savivaldybė svarsto galimybę statyti naują modernią polikliniką.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus atstovas Gediminas Jankus neseniai vykusiame Klaipėdos trišalės tarybos posėdyje teigė, kad mieste jau tvyro didelė įtampa, nes trūksta šeimos gydytojų. Anot jo, gydymo įstaigų administracijų atstovai skundžiasi nerandantys šių specialistų - per metus ateina tik keli paruošti šeimos gydytojai. Ne paslaptis, juos pavilioja kitos šalys. Kiek konkrečiai trūksta tokių gydytojų, TLK atstovai negalėjo pasakyti.

Pasak Klaipėdos TLK direktoriaus pavaduotojos Vilmos Stasiulienės, norint gerinti medikų teikiamas paslaugas planuojama didinti šeimos gydytojų skaičių uostamiestyje, papildyti šeimos gydytojo komandą socialiniais darbuotojais, didinti slaugytojų skaičių, tobulinti šeimos gydytojo bendradarbiavimą su kitais specialistais ir t. t.

Miesto vicemerės Juditos Simonavičiūtės teigimu, Klaipėdos savivaldybė atliko studiją ir laikėsi politikos, kad kuo daugiau pirminio sveikatos priežiūros lygio paslaugų būtų perkelta į privačias sveikatos priežiūros įstaigas. Anksčiau ši kreivė ėjo aukštyn, žmonės įsivaizdavo, kad privačios įstaigos geriau dirba, dabar santykis stabilizavosi - maždaug po 50 proc. Anot vicemerės, vadinasi, nei privatus sektorius itin pagerino paslaugų kokybę, nei savivalda jas labai sumenkino.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad turi būti gerinama ne tik medicinos paslaugų kokybė, bet ir aplinka, kurioje jos teikiamos. Nemažai privačių sveikatos įstaigų yra įsikūrusios tiesiog butuose.

"Savivaldybė siekia, kad poliklinikų lygis tenkintų gyventojus. Norime statyti naują modernią polikliniką, kurioje būtų telkiamos tiek pirminės, tiek antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, kad vienoje vietoje žmogus gautų kompleksinį paslaugų kiekį. Siekiame, kad medicininės paslaugos žmonėms ir gerėtų, ir būtų prieinamos", - sakė J. Simonavičiūtė.

Didelės lėšos prevencijai

Pasak V. Stasiulėnės, Klaipėdos TLK labai daug lėšų skiria profilaktikai stiprinti. Šių paslaugų teikimas apmokamos 100 proc., o įstaigos skatinamos tai daryti. Šiuo metu finansuojamos 5 prevencinės programos. Keturios iš jų skirtos pasitikrinti dėl vėžio (krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos, storosios žarnos) ir viena - širdies kraujagyslių ligų prevencinė programa. Deja, tomis nemokamomis programomis pasinaudoja tik apie 50 proc. gyventojų ir net mažiau.

Šiuo metu ieškoma priemonių prevencijai skirtus pinigus panaudoti taip, kad 80 proc. gyventojų laiku pasitikrintų sveikatą. Dviejose Savivaldybės viešosiose medicinos įstaigose šis rodiklis nepasiekia net Lietuvos vidurkio. Manoma, kad taip yra todėl, kad žmonės tiesiog nežino, jog šios paslaugos (prevencinio patikrinimo) teikiamos nemokamai, kad visose įstaigose jas finansuoja TLK.

Beje, kai kurie gyventojai būna prisirašę biudžetinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, o lankosi pas privačius specialistus ir neretai privačiose įstaigose pasidaro tyrimus. Tokie pacientai niekur nepriskaičiuojami. Tiesa, pasak V. Stasiulienės, paklaida, atsirandanti dėl šios priežasties, nėra didelė.

Pažymėta, jog pasigendama pačių įstaigų politikos siekiant kuo daugiau pritraukti žmonių pasitikrinti sveikatą. Pasak G. Jankaus, TLK pastaraisiais metais ypatingą dėmesį skiria tam, kad visose įstaigose būtų pristatomos minėtos programos. Šiuo metu sutartyse su TLK yra įrašyta, kad jeigu tokios informacijos pasigendama gydymo įstaigose, jų vadovams gali būti skiriama bauda. Reikalaujama, kad informaciniai plakatai kabotų pacientams prieinamoje vietoje.

Beje, sveikatos ministro įsakymu, dabar dar ketinama informuoti žmones apie šias paslaugas ir telefoninėmis priemonėmis.

Kodėl dantų protezavimas mokamas?

V. Stasiulienės teigimu, įsakymu numatyta, kad dantų protezavimas kompensuojamas vaikams iki 18 metų, jiems eilėje nereikia laukti, pensinio amžiaus asmenims, kuriems kompensuojama maždaug per 4 metus, ir negalią turintiems žmonėms. Pasak medikės, tokia nustatyta tvarka, nes valstybė negali kompensuoti dantų protezavimo visiems asmenims 100 proc.

"Žmogus savo lėšomis gali protezuoti dantis, pateikti mums sąskaitą, ir kai ateis jo eilė protezuoti dantis, mes jam grąžiname į jo sąskaitą tas lėšas", - aiškino V. Stasiulienė. Į klausimą, ar uostamiesčio odontologai būtų pajėgūs 100 proc. atlikti protezavimo paslaugą visiems, kuriems jos reikia, nebuvo atsakyta.

J. Simonavičiūtės teigimu, Savivaldybė skiria lėšų dantų protezavimui kasmet, tačiau šis procesas finansuojamas nepakankamai, kad seni žmonės galėtų bent per metus gauti kompensaciją. Pasirodo, norinčiųjų imtis dantų protezavimo už valstybės pinigus nėra daug.

Anot V. Stasiulienės, labai didelė problema buvo iškilusi dėl ortodontinių dantų plokštelių. Pernai Klaipėdos savivaldybėje TLK neturėjo nė vieno jų tiekėjo, klaipėdiečiai turėjo važiuoti arba į Plungę, arba į Kauną. Šiemet yra du privatūs tiekėjai, tačiau, pasak V. Stasiulienės, dviem įstaigoms užtikrinti tokį poreikį sunku. Plungei skirta papildomų lėšų, kad galėtų priimti klaipėdiečius.

Trūksta slaugos lovų

Pasak G. Jankaus, finansavimas ligoniams, kuriems reikalinga slauga, nuolatos didinamas, skiriama lėšų apmokėti slaugytojams, kurie juos lanko. Per metus tokių apsilankymų gali būti iki 12 kartų.

Kol kas šeimos gydytojo institucijoje socialinių darbuotojų dar nėra integruota. Žmonėms, turintiems negalią, teikiamos ir palaikymo, ir operatyvios pagalbos paslaugos, ir ambulatorinės, ir stacionare.

Paliatyvią slaugą Klaipėdoje teikia trys įstaigos, tačiau visų poreikių patenkinti jos negali.

Uostamiesčio Savivaldybėje problemų kyla dėl slaugos lovų - jų labai trūksta. V. Stasiulienės teigimu, šias paslaugas klaipėdiečiams teikia Jūrininkų ligoninės filialas Palangoje. J. Simonavičiūtės manymu, tai nėra blogai.

"Tą problemą mes vertiname regiono mastu. Kretingos, Gargždų slaugos ligoninės iš principo galėtų persiorientuoti ir teikti tokias paslaugas, kurios reikalingos visam regionui. Nemanau, kad būtų sunku nuvažiuoti į Gargždus aplankyti artimą žmogų", - sakė vicemerė.

Pasak G. Jankaus, tam lėšos skiriamos pagal kiekvienoje savivaldybėje esantį gyventojų skaičių.

Palaikomojo gydymo slaugos paslaugų TLK apmoka tik 120 dienų per metus. Klaipėdos savivaldybė neskiria pinigų vadinamosioms globos lovoms stacionariose gydymo įstaigose. Susidaro sunki situacija, kai baigiasi 120 dienų finansavimas, ir paskui tokiam žmogui nėra kur dėtis, jeigu jis pats negali susimokėti už likusias dienas. Anksčiau finansavimą jam tęsdavo savivaldybės.

Anot G. Jankaus, jeigu Savivaldybė skirtų lėšų slaugos lovoms, problema būtų amortizuota. J. Simonavičiūtės teigimu, Vokietijoje lygiai tokia pati situacija - valstybė moka už du mėnesius, o vėliau žmogus turi pats apsimokėti. Pasak jos, situacija šioje srityje nėra labai bloga.

Ką byloja skaičiai

Per 16 metų Klaipėdoje pagyvenusių žmonių santykio su vaikų iki 15 metų amžiaus augimas buvo labai didelis - 76 proc. Pasak V. Stasiulienės, dabar padėtis stabilizuojasi - šis rodiklis per pastaruosius trejus metus jau neauga.

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų per 10 metų Klaipėdoje išaugo dvigubai: 2007-aisiais jų buvo 9, o šiemet jau yra 19.

Šeimos gydytojų skaičius Klaipėdos viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose per 7 metus nepakito - jų 57. Privačiose įstaigose 2010 metais buvo 58 šeimos gydytojai, o šiemet yra jau 86. Taigi privačiame sektoriuje daugiau ir prie šeimos gydytojų prirašytų gyventojų.

Per 10 metų laikotarpį gyventojų, prirašytų prie gydymo įstaigų Klaipėdos savivaldybėje, sumažėjo 15 proc.

Prie šeimos gydytojų 2007 m. buvo prisirašę 78 proc. gyventojų, o šiemet - iki 83 proc. Tai atitinka Lietuvos vidurkį.

Informacija

Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet pradeda vykdyti gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų rėmimą iš savo biudžeto. Savivaldybė dantų protezavimo paslaugų išlaidas kompensacijoms padengti (asmeniui pačiam susimokėjus už jam suteiktas paslaugas) skiria tik išimties tvarka Klaipėdos miesto gyventojams, neturintiems dantų bei negalintiems atlikti kramtymo funkcijos ir sergantiems kita sunkia liga (onkologinės III-IV stadijos ligos; kitos lėtinės ligos, dėl kurių asmenims nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis).
Besikreipiantis asmuo privalo būti laukiančiųjų gauti išlaidų kompensaciją už dantų protezavimą, pačiam susimokėjus už šias paslaugas, sąraše, kurį tvarko Klaipėdos teritorinė ligonių kasa.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder