Sutrikusios žarnyno mikrofloros pasekmė – ne tik pilvo pūtimas, bet ir peršalimas ar gripas

Dažnai nesusimąstome, kad nuo mūsų virškinimo sistemos priklauso ir viso organizmo sveikata. Dažniau puolančios ligos, sustiprėję alergijų ar maistonetoleravimo simptomai gali būti sutrikusios žarnyno mikrofloros pasekmė. BENU vaistininkė Inga Norkienė pastebi, kad žarnyno mikroflora dažniausiai susirūpiname tik vartodami antibiotikus, sunaikinančius ir žarnyne esančias gerąsias bakterijas. Tačiau pravartu žinoti, kad tinkama žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra rūpintis reikia nuolat. Pakankamas gerųjų bakterijų kiekis žarnyne ne tik saugos nuo žarnyno infekcijų, bet ir šiuo metų laiku dažnai pasitaikančio peršalimo.

Žarnyne esantys apie 100 trilijonų gerųjų bakterijų saugo nuo patogenų patekimo į organizmą, pirmiausiai nuo rotovirusinių, norovirusinių žarnyno infekcijų. Įrodyta, kad sveika žarnyno mikroflora gali padėti apsisaugoti ir nuo kvėpavimo sistemos ligų, taip pat gripo.

„Žarnyne esantys naudingieji mikroorganizmai atlieka ir daug kitų svarbių funkcijų: skaido nesuvirškintas maisto liekanas, sintezuoja vitaminus ir padeda įsisavinti tam tikrus mikroelementus, palaiko sveiką žarnyno gleivinę, padeda šalinti tam tikrus toksinus, padeda formuotis imunitetui ir palaiko jo pusiausvyrą. Galima sakyti, kad nuo mūsų žarnyno būklės ir sveikatos priklauso ir viso organizmo sveikata, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą mikroorganizmų pusiausvyrą“, - pasakoja vaistininkė I. Norkienė.

Sutrikdyti žarnyno mikroflorą gali tokie veiksniai kaip stresas, įvairūs konservantai maiste, skaidulinių medžiagų trūkumas, persirgtos infekcinės žarnyno bei kitos ligos, maistinės alergijos, žinoma, antibiotikų vartojimas.

Probiotikai gali padėti sustiprinti imunitetą

Anot vaistininkės, teigiamą gerųjų bakterijų poveikį organizmo atsparumui galima paaiškinti tuo,jog imunitetas yra ne tik imuninės ląstelės, kurias organizmas pasigamina persirgus tam tikromis ligomis arba pasiskiepijus. Imuninei sistemai priklauso ir gleivės, stabdančios bakterijų ir virusų patekimą į organizmą, ir gerosios bakterijos, saugančios nuo blogųjų bakterijų, ir kraujotakos bei limfinė sistemos, kovojančios su kenksmingais mikroorganizmais.

„Kai organizme sutrinka mikroflora, t.y. mažėja gerųjų bakterijų, silpsta viso organizmo barjerai, saugantys nuo žalingų mikroorganizmų patekimo, – žarnynas, gleivinės. Gyvos gerosios bakterijos, arba probiotikai, padeda sutvirtinti šiuos barjerus ir taip apsaugoti organizmą. Į žarnyną patekę probiotikai padeda atkurti tinkamą mikroflorą ir sumažinti infekciją, padeda imunitetui tinkamai reaguoti į virusus. Tačiau reikia žinoti, kad probiotikai nepadarys stebuklo per dieną, imuniteto stiprinimas yra ilgalaikis procesas, todėl ir probiotikais organizmą aprūpinti reikėtų nuolatos“, - sako BENU vaistininkė.

Probiotikų nauda netoleruojantiems laktozės

Laktozės netoleravimasgyvenimą apsunkina dešimtims tūkstančių žmonių. Šių žmonių organizmas nepakankamai gamina laktazės – fermento, skaidančio karvės piene esančią laktozę. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti nuo gimimo arba atsirasti su amžiumi.

Kas vyksta, kai organizme nesuskaidoma laktozė? „Dažniausiai tai sukelia įvairius žarnyno veiklos sutrikimus – pilvo pūtimą, diskomfortą, viduriavimą. Jeigu šie simptomai ignoruojami ir viduriavimas užsitęsia, prarandamos svarbios medžiagos, kyla mitybos sutrikimai, maistinių medžiagų nepakankamumas. Vaikams gali sutrikti svorio augimas“, - paaiškina BENU vaistininkė I. Norkienė.

Žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, pirmiausiai reikia atidžiai stebėti savo mitybą ir vengti produktų, sukeliančių diskomfortą. Padėti sumažinti laktozės netoleravimo sukeltus žarnyno veiklos sutrikimus gali ir probiotikai. Nors fermento laktazės trūkumo jie nepakeičia, tačiau pagerina žarnyno mikroflorą ir veiklą, taip sumažindami nemalonius pojūčius žarnyne.

Kokius probiotikus ir kaip vartoti?

Siekiant turėti sveiką žarnyną, svarbu užtikrinti, kad gyvomis gerosiomis bakterijomis organizmą aprūpiname nuolat. Todėl į mitybą reikėtų įtraukti produktų, kuriuose būtų gausu gerųjų bakterijų. Tai ne tik dažniausiai minimas natūralus nesaldintas jogurtas ir kiti rauginti pieno produktai (netoleruojantieji laktozės jų vartoti negali arba turi labai riboti), bet ir raugintos daržovės, pvz., rauginti kopūstai ar agurkai, kurie žiemą lietuvių mityboje yra gana populiarūs.

„Gerai žarnyno mikroflorai palaikyti reikalinga gauti ir pakankamai skaidulinių medžiagų, todėl mityboje neturėtų trūkti ir šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų. Tiek probiotikų, tiek skaidulinių medžiagų gali būti naudinga vartoti papildomai, kai virškinimo sistemai reikia stipresnės pagalbos, mityba yra nepilnavertė ar, pvz., tenka riboti tam tikrus produktus dėl netoleravimo“, - pataria vaistininkė.

Yra daugybė gerųjų bakterijų rūšių, tik dar ne visų jų poveikis mūsų organizmui iki galo ištirtas. Probiotikų preparatuose dažiausiai sutinkamos dviejų grupių gerosios bakterijos – laktobakterijos (Lactobacillus acidophilus) ir bifidobakterijos (Bifidobacterium animalis). Renkantis probiotikus patariama atkreipti dėmesį į šių veikliųjų medžiagų kiekį.

Probiotikai vartojami valgio metu, dažniausiai kartą per dieną. Reikėtų atkreipti dėmesį į jų laikymo sąlygas – kai kuriuos probiotikus reikia laikyti šaldytuve. Tačiau jau galima rasti nemažai šiuolaikinių probiotikų preparatų, kurių laikyti šaldytuve nereikia, tad patogu juos visada turėti su savimi. Profilaktiniais tikslais probiotikus rekomenduojama vartoti apie dvi savaites.