Ar ateityje pietinė miesto dalis ne tik smirdės, bet ir dulkės?

"Labai nesmagu girdėti kalbant, kad jeigu krovinys netinka miesto centrui, tai tiks pietinei daliai. Mes ir taip jau gyvename oazėje, nors gal labiau tiktų sakyti gete, nes esame uosto krovos viduryje.

Jeigu jau kenčia miesto centras, tai mes degame pragare. Nesu šalininkas šūkio, kad uostas Klaipėdai nereikalingas, nors gyvendami šalia jo mes kenčiame. Paprasčiausia reikia sutvarkyti taip, kad nereikėtų kentėti", - sako Smeltės individualių namų savininkų bendruomenės, esančios šalia uosto tvoros pietinėje dalyje, pirmininkas Vigilijus Lisauskas.

"Gyventojams nėra ko bijoti. Krova tikrai nevyks šalia jų namų", - ramina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Jo teigimu, pietinėje uosto dalyje, išskyrus du karštus taškus, gyventojai yra kur kas toliau nuo uosto nei šiaurinėje ar centrinėje miesto dalyse.

"Niekur dulkėti nebeturi"

V. Grubliauskas teigia, kad socialiniuose tinkluose ne taip interpretuojami jo pasakyti žodžiai. "Visų pirma sakiau, kad šito krovinio (geležies rūdos, - aut. past.) apskritai Klaipėdoje nebus. Tai patvirtino ir bendrovės "Klasco" vadovai, tai žinoma ir Uosto direkcijos vadovybei.

Įvardyta 80-90 proc. tikimybė, kad to krovinio, kurio atvira krova netoleruotina, Klaipėdos uoste neliks. Jeigu jis vis dėlto liktų, panašu, kad "Klasco" pasirengusi jį kelti į terminalus pietinėje dalyje.

Ne meras nusprendė ir meta krovinius iš šiaurės į pietus, bet jis turi užtikrinti, kad tokios atviros šios produkcijos krovos pasekmės už tvoros nebūtų toleruojamos niekur: nei Klaipėdos šiaurėje, nei pietuose, nei rytuose, nei vakaruose.

KENČIA. Smeltės individualių namų gyventojai kenčia uosto kaimynystę.

Tai griežta nuostata, kurią patvirtino ir aplinkos ministras, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros žmonės. Čia tikrai ne tas variantas, kad krovinys bus perkeltas į pietus ir dabar dulkės ten. Niekur dulkėti nebeturi. Nuo gegužės 1 d. įsigalioja griežtas reglamentas dėl taršos už tvoros", - kalbėjo meras.

Nemato galimybės krovinį iškelti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas patvirtino, kad AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") atstovai prasitarė apie ketinimus tą krovinį iškelti į pietinę dalį. Tačiau komentuoti, kaip ir kurioje vietoje bendrovė tai padarytų, A. Latakas nesiėmė. Jos generalinis direktorius Vytautas Štumbergas kompanijos planų nekomentuoja, į telefono skambučius neatsiliepia.

"Klasco" savo krovinius iškels ten, kur turės leidimą ir galimybę tai padaryti.

Vertindamas iš ekspertų pozicijos, šiandien nematyčiau galimybės tokį krovinį ten iškelti.

Pirmiausia, tai susiję su infrastruktūra, iškyla geležinkelių klausimas. Tas krovinys yra didelės masės, jam atvežti vienu metu reikia daug vagonų.

Kitas dalykas, šitas krovinys išgabenamas dideliais laivais. Šiandien galimybės pietinėje dalyje pakrauti didelius laivus nėra. Tolimoje perspektyvoje galbūt tai bus galima daryti, bet dabar tuo labai abejočiau.

Šį krovinį "Klasco" norėjo perkelti iš 8 krantinės į 10-11 krantines, dar arčiau miesto centro. Jai nurodyta atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nėra taip paprasta krovinį perkelti", - tikino Uosto direkcijos vadovas.

Paklaustas, ar iš tikrųjų to krovinio Klaipėdos uoste gali nelikti, A. Latakas atsakė: "Geriausia būtų, kad tai komentuotų "Klasco" vadovybė. Taip kalbama kone apie visus tranzitinius krovinius, kurie gabenami per Klaipėdos uostą. Matome, kokia yra geopolitinė situacija, kai Rusija stengiasi visus krovinius nukreipti į savo uostus, per kokį trumpą laiką atsirado Ust-Lugos uostas, dabar kraunantis daugiau kaip 100 mln. tonų krovinių per metus. Tad tokios kalbos turi racijos."

Uosto direkcijos vadovas atkreipė dėmesį į "Klasco" pastangas suvaldyti taršą. Jis patikino, kad nuo birželio Uosto direkcija nėra gavusi jokio pranešimo apie kokį nors taršos atvejį.

Tos pastangos bendrovei brangiai kainuoja. "Pati įmonė turi spręsti, ar jai apsimoka į tai investuoti, ar iškelti krovinį, ar apskritai jo atsisakyti. Ji komunikuoja su bendruomene, įsileidžia jos atstovus, parodo, ką daro. Kaip Uosto direkcijos vadovas turiu pasakyti, kad mums uoste kiekvienas krovinys brangus. Kitas dalykas, mes turime padaryti viską, kad jis nekenktų aplinkai, žmonėms ir gamtai", - teigė A. Latakas.

PROBLEMOS. Apie gyvenimo šalia geležinkelio problemas galima rašyti siaubo romanus. Redakcijos archyvo nuotr.

"Mes juk nieko nežinome"

Teritorija šalia Smeltės gyvenamojo kvartalo yra išnuomota uosto krovos bendrovėms, kurios ir dabar krauna birius krovinius. "Žinoma, kad mūsų žmonėms girdint kalbas apie papildomų krovinių atkėlimą darosi neramu. Mes juk nieko nežinome, ką ketinama daryti. Visų pirma neaišku, kas tą krovinį krautų mūsų kaimynystėje. Šiuo metu kalbama apie geležies rūdą, kurią krauna "Klasco". Variantų yra ne vienas. Arba "Klasco" iš viso to krovinio nekraus, arba kraus, tik kitoje vietoje, t. y. Smeltės pusiasalyje, kuris yra šiek tiek toliau nuo mūsų gyvenamosios aplinkos. O galbūt tą krovinį perims kita krovos bendrovė, pavyzdžiui "Vakarų krova", kuri yra visai šalia mūsų. Būtų galima eiti į mitingus, organizuoti viešas nepaklusnumo akcijas, bet dabar karantinas", - svarstė V. Lisauskas.

"Nenoriu, kad Klaipėda būtų Didieji Žygaičiai"

"Kas bus, jeigu pradėsime taip galvoti, kad Girulių miškas šventas, centras šventas, o pietinė miesto dalis tegu smirda, tegu dulka? Tikrai nemanau, kad uostamiestyje neturi būti pramonės. Nenoriu, kad Klaipėda būtų Didieji Žygaičiai, bet nemanau, kad ji gali tapti Druskininkais. Jeigu uostamiestyje nebus pramonės, vargu ar atsiras labai daug norinčiųjų žiūrėti į Kuršių marias ir atvirą jūrą.

Kad galėtum žiūrėti, prieš tai reikia užsidirbti. Klaipėda yra, buvo ir turėtų būti uostas. Lietuva ne Norvegija, ne Danija, netgi ne Latvija. Turime vieną uostą. Galime jį išgrūsti į Būtingę, bet paskui visi važinėsime iš Klaipėdos ten dirbti.

Kodėl uostas ir krova pasidarė sinonimais? Uostas - tai juk ir gamyklos, ir laivų statyklos, ir vėjo jėgainių surinkimo vieta. Manau, kad krova yra primityviausias uosto išnaudojimo būdas. Tai vienintelis atsilikusių valstybių užsiėmimas. Kai uostui reikės ne krovėjų, o inžinierių, tada jis visiems bus ir brangus, ir švarus", - kalbėjo V. Lisauskas ir pridūrė, kad tai jo asmeninė nuomonė.

Arti gyventojų krovinių nebūtų

Savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis mano, kad "Klasco" kroviniai iš centrinės miesto dalies į pietinę galėtų keliauti tik tada, kai ten būtų "Klasco" įrengtos atitinkamos krantinės.

O tam tikrai reikės laiko. Pasak jo, toje vietoje aplinkui gyventojų nėra. Kroviniai būtų ne per 300 ar 500 metrų nuo jų, o per 2-3 ar net daugiau kilometrų. Gyvenamosios, komercinės paskirties pastatų ten nėra daug ir jie bus saugiu atstumu nuo uosto krovos.

G. Neniškio teigimu, miestas neatsisako planuojamos rekreacinės zonos pietinėje dalyje. Ji bus kiek į šoną nuo tos vietos, kurioje uostas numatė savo plėtrą, atstumas nuo krovos bus gana didelis. "Derinant uosto bendrąjį planą, be abejo, vyko ir karštų diskusijų, bet kompromisą vis dėlto pavyko rasti. Tiek mūsų specialistai, tiek uosto įmonių vadovai sutarė, kad vertinant uosto ir miesto planus numatytas gana didelis atstumas, tad kokių nors didesnių problemų ir konfliktų neturėtų būti", - tikino Savivaldybės administracijos direktorius.

"Kadangi uosto ir gyventojų santykiai nėra labai geri, dabar jis kelia sąlygas, kad artimiausi gyventojai įsikurtų saugiu atstumu nuo uosto vykdomos veiklos. Miestas netgi norėjo vystyti gyvenamųjų namų statybą arčiau, bet uostas buvo gana kategoriškas", - sakė G. Neniškis.

Savivaldybės administracijos direktorius mano, kad šiuo metu pietinėje dalyje viskas planuojama kur kas geriau, nei tai buvo daroma anksčiau centrinėje miesto dalyje. Juk kažkada vietoje "Klasco" teritorijos buvo valčių prieplauka, o paskui išaugo uostas.

"Tiek nauji krovos kompanijų sprendiniai, tiek pietinis molas, tiek tas formuojamas pusiasalis - viskas daroma įvertinus plėtrą ir atstumus. Bus išanalizuotos visos galimos konfliktinės situacijos", - sakė jis.

NEŽINIA. Kol kas nežinia, ką iš tikrųjų bendrovė "Klasco" planuoja daryti su šiais dulkančiais kroviniais. O pasvarstymų yra įvairių.

Įstrigę šalia krovos zonos

Paklaustas, ar kada nors Smeltės kvartalo gyventojams pagerės gyvenimo sąlygos, Savivaldybės administracijos direktorius atsakė: "Ten užstrigo ir uostas, ir gyventojai su tokia kaimynyste.

Kažkada ten buvo uosto rezervinė teritorija, planuota gyventojus iškraustyti, tačiau vėliau sprendiniai pasikeitė. Uostas tokios intensyvios plėtros, kokią planavo, toje vietoje nenumato. Jis juda šiek tiek į šoną nuo to gyvenamojo kvartalo. Bet optimistiškai tikėtis, kad ten krova sumažėtų, nereikėtų.

Tiesiog krovos kompanijos turės užtikrinti, kad būtų laikomasi taršos ir triukšmo neviršijimo reikalavimų. Ten ir dabar būna konfliktinių situacijų. Yra numatyti papildomi reikalavimai, kuriuos viena uosto krovos kompanija turės įgyvendinti tam, kad nebūtų konfliktų su keliais gyvenamaisiais namais.

Ten situacija tokia: nei uosto plėtra, nei gyventojų iškėlimas neplanuojami. Nebent pačios uosto krovos kompanijos susitartų su gyventojais ir nupirktų jų turtą. Būna ir tokių atvejų, kad kompanijos išperka turtą, jeigu jis per arti stovi, ir baigiasi visos konfliktinės situacijos.

Kai kas nors naujai planuojama, galima tai daryti protingiau, taikyti geriausias praktikas, aplinkosaugos reikalavimus. O kadangi viskas sovietiniais laikais ar dar seniau vyko spontaniškai, atsirado uostas, išaugo krova, šalia išdygo ir gyvenamieji namai, todėl dabar turime didžiules konfliktines situacijas."

Kai kam triukšmas netrukdo

Kita konfliktinė situacija pietinėje miesto dalyje - liūdnai pagarsėję gyvenamieji namai Nemuno g. 113 ir 133, esantys visai šalia geležinkelio. Irgi žadėta dėl uosto plėtros žmones iškeldinti, bet jie įstrigo ilgam. Ne vienerius metus buvo bandoma spręsti tą problemą ir vis nepavykdavo.

"Padedant uosto kompanijoms Savivaldybė jau išpirko dalį butų. Tačiau kai kuriems gyventojams ten gyventi gera ir jie niekur nenori kraustytis. Ką mes turime daryti? Palikti jų ten negalime, nes leistina triukšmo norma viename name gerokai viršijama.

Ten gyvenimo sąlygos neatitinka sveikatos reikalavimų. Jeigu atsiras kokių nors ligų, kurias būtų galima sieti su tuo, kad jie gyvena tokiomis sunkiomis sąlygomis, tikriausiai su gydymu susijusias išlaidas ir visas kitas tektų atlyginti mums kartu su uosto kompanijomis, AB "Lietuvos geležinkeliai". Tad geriau tokių dalykų neturėti.

Kadangi su gyventojais gražiuoju susitarti nepavyko, Savivaldybei teks pradėti iškeldinimo procedūrą. Tai, žinoma, ilgas kelias. Procesas gali trukti dvejus trejus metus. Jau vyksta žemės paėmimo procedūra, nes tie abu namai yra suplanuoti griauti", - teigė G. Neniškis.

Ir vis dėlto, G. Neniškio teigimu, pietinėje miesto dalyje situacija kur kas geresnė nei centrinėje miesto dalyje ar šiaurinėje, išskyrus Smeltės kvartalą ir tą nedidelį gabaliuką nuo Minijos g. į uosto pusę. O visi kiti gyvenamieji namai yra saugiu atstumu nuo uosto. Žinoma, uosto krovos triukšmas girdisi, bet poveikio žmonių sveikatai jis nedaro. Pietinėje dalyje bent jau nejuntama naftos kvapo, nemalonūs kvapai ateina tik iš Dumpių pusės.

Dėl kvapų Savivaldybės administracijos direktorius situacijos nedramatizuoja. Ėmusis tam tikrų priemonių, pradėjus juos valdyti naudojant chemikalus, kvapų toje miesto dalyje sumažėjo.

Šiaurinėje miesto dalyje situacija susiklosčiusi istoriškai. Kadangi yra senamiestis, gyvenamieji kvartalai statyti seniai, tad uosto ir gyventojų kaimynystė gerokai artimesnė, todėl ir juntamas didesnis diskomfortas.

"Kad ir kaip būtų, turime suprasti, kad Klaipėda yra uostas, pramoninis miestas, jame vis tiek bus šiek tiek daugiau triukšmo ir kvapų nei Palangoje ar Nidoje. Turi būti ir kurortų, ir pramonės miestų", - sakė G. Neniškis.

Nerimą kelia Stariškių kvartalas

Uosto direkcijos vadovui A. Latakui nerimą kelia tai, kad miesto bendrajame plane yra numatytas Stariškių kvartalas, rekreacijos, komercinės, visuomeninės paskirties ir netgi daugiabučių namų zonos.

"Matyt, Savivaldybės žmonės turi argumentų, kad tokioje vietoje, visiškai šalia dabartinio uosto, turi atsirasti visuomeninis gyvenamasis rajonas. Jeigu, žiūrint iš mūsų pusės, turėtume plyno lauko investiciją, statytume gamyklą ir šalia jos gyvenamuosius namus, galėčiau suprasti.

Nieko keisto, kai šalia fabriko atsiranda gyvenamieji rajonai, bet vėliau atsiranda problemų. Gyvenamuosiuose rajonuose keičiasi kartos, dalis žmonių nebedirba, iškyla diskomforto problema.

Kairių gatve transportas važiuoja į Smeltės pusiasalį, šalia dirba nemažai uosto terminalų. Be abejo, kad toje vietoje, šalia pramoninio centro, atsiradus gyventojams įtampos bus, nors ir nebūtų viršijamos triukšmo normos ir pan. Nematau argumentų, kodėl miestas planuoja ten įrengti tokią zoną", - kalbėjo Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Kodėl šiandien reikėtų eiti artyn uosto ir ateityje užprogramuoti tokią įtampą?" - klausia A. Latakas. Pasak jo, pietinėje uosto dalyje numatyta įrengti pramoginių ir mažųjų laivų uostelį, yra gražus Stariškių miškas, vieta gera, galbūt todėl miestas ten ir planuoja rekreacines zonas.

Laukiama projektinių pasiūlymų

Kokių nemalonumų pietinės miesto dalies gyventojai patirs dėl planuojamos uosto plėtros toje dalyje? "Jau paskelbėme konkursą projektiniams pasiūlymams, kaip reikėtų plėtoti uosto pietinę dalį, tuoj skelbsime jo nugalėtoją. Kol kas mes tik aiškinamės, kokie ten galėtų būti kraunami kroviniai, ir pan.

Bus vertinama viskas: ir komercinės galimybės, ir poveikis aplinkai, ir kt. Bus parengtos 4 koncepcijos ir parinktas geriausias tos teritorijos vystymo variantas", - tikina A. Latakas.

Pietinėje uosto dalyje ties Kiaulės Nugara numatyta įsisavinti apie 80 ha naujai vandenyje formuojamos teritorijos, kuri bus skirta krovai. A. Latako teigimu, ta naujai formuojama teritorija bus gerokai nutolusi nuo gyvenamųjų rajonų, išskyrus planuojamą Stariškių kvartalą.

Numatyta įrengti pietinius uosto vartus. Uosto direkcijos vadovo teigimu, jiems atsiradus susiformuos nedidelė akvatorija, kuri bus skirta mažųjų laivų uosteliui.

Paklaustas, ar pietinėje dalyje ateityje bus kraunami kokie nors smirdantys kroviniai, A. Latakas atsakė: "Negalėčiau dabar sugalvoti kokių nors kitokių krovinių, nei kraunama dabar. Ten turime ir birių krovinių, ir konteinerių, ir durpių, ir metalo laužo, ir grūdų. Kraunami beveik tokie patys kroviniai, kurie kraunami ir centrinėje uosto dalyje, galbūt išskyrus konteinerius ir naftos produktus."

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, teritorija pietinėje uosto dalyje, kurioje planuojama plėtra, yra labai jautri, nes ribojasi su Natura 2000, t. y. saugoma teritorija, kurioje negali būti jokios veiklos. Be to, ji ribojasi su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, UNESCO saugoma teritorija.

"Galite įsivaizduoti, kiek reikia atitikti įvairių reikalavimų, kad ten būtų galima vykdyti ūkinę veiklą. Pietinių uosto vartų, t. y. specialios dambos, kuri projektuojama dėl gilinimo darbų uoste, poveikio aplinkai vertinimas jau yra atliktas.

O dėl teritorijos, kurią mes ten planuojame išvystyti, reikės atlikti daugybę tyrimų, poveikio aplinkai vertinimą ir t. t. Tai labai jautri teritorija. Mes privalome saugoti gyventojus, aplinką, įdiegti visas apsaugos priemones.

Šiandien taisyklės labai griežtos, o Lietuva yra ta šalis, kurioje jų reikia laikytis", - sakė A. Latakas ir pridūrė, kad visos baimės kyla dėl nežinojimo.