Ar gelbėdami Olando Kepurės skardį jo nesunaikinsime?

Ar gelbėdami Olando Kepurės skardį jo nesunaikinsime?

Po 600 metų Olando Kepurės skardžio kraštas pasieks šiuo metu šalia jo įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir per Karklę besidriekiantį kelią. Žmonės sako bijantys, kad šis išskirtinis gamtos paminklas nyksta tiesiog akyse. Tačiau gamtininkai atkerta, kad baimintis reikėtų, jei skardis netikėtai nustotų irti.

Kartais galima girdėti klaipėdiečius, raginančius ką nors daryti dėl neva nykstančio Olando Kepurės skardžio. Galbūt galima kažkokiu būdu sustabdyti skardžio eroziją? "Juk tada skardis nebeirtų ir būtų išgelbėtas", - galvoja jie. Pasirodo, gamtos reiškiniai yra kiek kitokie.

Šiuo metu Baltijos jūros bangos skalauja nuo Olando Kepurės nutrupėjusias nuobiras.

"Bet įsivaizduokite, jei erozija sustotų ir nuobirų niekas nebepaimtų. Jos liktų, apaugtų augalais, susiformuotų neaiškus darinys", - apie tai, kad sustabdžius eroziją stataus skardžio neliktų, aiškino ekologas Erlandas Paplauskis. Jis pabrėžė, kad Olando Kepurės skardžio irimui kartu didžiausią įtaką daro ne jį skalaujančios bangos, o visai kitas dalykas.

"Skardžio gyvybės sąlyga - nuolatinė erozija"

"Skardžiai nenyksta. Jie gamtoje egzistuoja tol, kol gyvai eroduoja. Kai skardžio erozija nutrūksta, skardis nebeegzistuoja, jis apauga, jo nelieka. Skardžio gyvybės sąlyga - nuolatinė erozija", - dėstė E. Paplauskis.

Lietuvoje yra ne vienas skardis. Kai kurie jų - išties įspūdingi. Štai Pavilnių regioniniame parke galima pamatyti Pūčkorių atodangą, esančią dešiniajame Vilnios krante. Ji siekia bene 65 metrus aukščio ir yra net 260 metrų pločio. Atsiveriantys žemės sluoksniai liudija net 20 tūkst. metų senumo istoriją.

Kitas skardis yra kiek arčiau uostamiesčio - vakariniame Plungės rajono savivaldybės pakraštyje, Minijos kairiajame krante, esti Dyburių atodanga. Jos aukštis - 33 metrai, o ilgis - 30 metrai.

Baltijos jūros pakrantėje besidriekiantis Olando Kepurės skardis siekia 24,4 metro aukščio.

"Ir visų jų, taip pat - ir Olando Kepurės skardžio, savybė yra natūrali gamtinė erozija", - dar kartą pabrėžė ekologas.

Tai reiškia, kad čia nuolat ardomas skardžio dirvožemio sluoksnis, kuris dažniausiai nunešamas upių, bangų, vėjų. Tiesa, Olando Kepurės skardžio erozijai didžiausią įtaką daro vienas dalykas.

E. Paplauskis pasakojo, kad po juo yra požeminės vandens gyslos. "Yra požeminiai šaltiniai, kurie sunkiasi grunte ir dėl terminių procesų, ypač pavasario metu dėl daugybinių atšilimų ir atšalimų, kai vanduo virsta ledu ir atvirkščiai, ardo skardį", - paaiškino E. Paplauskis.

Skardis keliauja

O ar šis irimas yra greitas? Dažnas žmogus, kartą atvykęs prie skardžio, kito vizito metu jau pastebi tam tikrų pokyčių: štai palinkęs medis, štai įduba prie krašto, o štai kito medžio jau ir nebėra - šis nuslinkęs į apačią.

"Kaip vertinti, ar irimas vyksta greitai? Pagal dabartinį greitį iki Karklės kelio Olando Kepurės skardis nukeliaus per 600 metų. Ar tai galima vadinti sparčiai, tegul sprendžia žmonės. Per metus skardžio kraštas pasislenka per 50 centimetrų", - kokiu greičiu vyksta Olando Kepurės skardžio erozija, pasakojo ekologas.

Anot jo, erozija Olando Kepurės skardžio niekada nepasiglemš. "Tiesiog kinta kranto linija, kuri juda žemyno link. Skardis traukiasi į žemyno pusę", - kalbėjo ekologas.

Ar skardį reikia aptverti?

O ar būti ant šio skardžio saugu? Anot E. Paplauskio, skardis nėra status, labiau jį galima vadinti nuožulniu. Tad atitverti skardžio kraštą tvora, E. Paplauskio manymu, nereikia, nes žmonės ribojimų paprasčiausiai nepaisys. Jis dėstė, kad kažkada specialistai prie skardžio išdėliojo įspėjamuosius ženklus, tačiau į juos lankytojai tiesiog nekreipė dėmesio.

"Nėra buvę skaudžių atvejų. Nors kartą nutiko, kai žmogus, žiūrėjės į telefoną, nusirito nuo skardžio. Tačiau jo grėsmė minimali ir pats skardis nėra labai nestabilus, tad ramiai stovint prie krašto prasmegti nelabai pavyks", - patikino ekologas.

Jis kalbėjo, kad aptverti skardį būtų sudėtinga ir dėl jo slinkimosi procesų. "Arba reikia labai toli tverti, arba labai greitai. Jei aptversi kraštą - jis tiesiog bus nuardytas. Aptvėrimas išties sudėtingas, nes vyksta erozija, nelabai pavyksta padaryti tokių įrenginių", - konstatavo E. Paplauskis.

Anot jo, pavojus lankytojams egzistuotų šiek tiek kitomis gamtinėmis sąlygomis. E. Paplauskis pasakojo, kad Olando Kepurės skardis suyra labiau viršuje nei apačioje. "O jei jūra ardytų skardį, apačia būtų išgriauta labiau nei viršus, taigi, atsirastų griūties pavojus", - pasakojo ekologas.

Žmonės eroziją didina

Pasirodo, kad savo neatsakingais veiksmais žmonės kelia didesnį pavojų skardžiui nei šis jiems. Štai ekologas atkreipė dėmesį į tai, kad dalis skardžio lankytojų mėgsta juo palaipioti.

"Juo lengvai galima tiek įlipti, tiek nuo jo nulipti. Mes esame pakabinę stendus, kuriuos periodiškai atnaujiname. Esame nupaišę ir pačią eroziją. Taip atkreipiame dėmesį, kad jie tą eroziją net šiek tiek didina, bet žmonės reaguoja vangiai.

Kita vertus, taikyti kažkokias represijas, statyti policijos pareigūnus ir juos gaudyti... Manau, tai labiau remiasi į tų pačių žmonių sąmoningumą. Tačiau ir tikėtis, kad tas žmogus viską supras, yra sudėtinga. Deja, tokia šiandien visuomenė", - apgailestavo E. Paplauskis.

Ar įmanoma išsaugoti dabartinį vaizdą?

Išskirtinis gamtos paminklas ir vienas reikšmingiausių geologijos paminklų Lietuvoje - taip mokslininkų dažnai apibūdinamas Olando Kepurės skardis, nuo kurio atsiveria nepakartojamas vaizdas į jūrą. Ko gero, brangus jis ir ne vienam vietiniam gyventojui. Tad galbūt įmanoma sustabdyti šio skardžio irimą ir išsaugoti dabartinį vaizdą?

"Viskas įmanoma, jeigu negaila vieno kito milijardo eurų. Tai pinigų klausimas. Tokie dalykai, kaip nusausinti povandeninius šaltinius, tada betonuoti pakrantes, kainuoja. Be to, reikia suprasti, kad neužtenka sutvarkyti tą vietą. Juk erozija veiks gretimą teritoriją. Taigi, tada beliks betonuoti gretimą vietą. Jeigu mes kalbame apie drastiškas technines priemones, reikėtų pasiskaičiuoti", - sakė ekologas E. Paplauskis.

Tačiau kartu jis pabrėžė, kad krantotvarkininkai, kalbėdami apie Olando Kepurės skardį, yra aiškiai pasisakę, kad šis gamtos paminklas yra puošmena, jo natūralumą būtina išsaugoti. "Tiek Pūčkorių atodangos, tiek Olando Kepurės skardžio grožis yra jų natūralumas, tad milijonus ar net milijardus eurų kišti į abejotinos sėkmės projektus vargu ar verta. Reikėtų kone visą pajūrį betonuoti. Techninės invazijos vienareikšmiškai turi poveikį aplinkai", - sakė jis.

E. Paplauskis pabrėžė ir tai, kad pasaulyje tokių projektų sėkmės pavyzdžių rasti sunku.

Be to, anot ekologo, Olando Kepurės skardžio į jūrą nuplautos nuobiros "maitina" Palangos paplūdimius smėliu. "Tai vienas iš tų paplūdimio smėlio šaltinių. Mūsų krantų erozija susijusi su tuo, kad trūksta smėlio. Jeigu mes viską sutvirtinsime, jūra nebeturės kaip paimti smėlio, patys turėsime jį iš kažkur atvežti. Tą, beje, šiuo metu ir darome, nes jo jau dabar trūksta", - sakė E. Paplauskis.

Prižiūri ne tik skardį

Olando Kepurės skardis sulaukia didelio lankytojų srauto. Anksčiau čia vykdavo ir vestuvių ceremonijos, tačiau Pajūrio regioninio parko sprendimu jos čia nebeleidžiamos.

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius aiškino, kad nors oficialiai lankytojų skaičius nėra stebimas, tačiau, įvertinus automobilių skaičių, galima kalbėti apie 100 tūkst. žmonių apsilankymą per metus.

D. Nicius aiškino, kad kitais metais teritorijoje turėtų būti įrengti lankytojų skaitytuvai, leidžiantys tiksliau nustatyti poilsiautojų skaičių.

Akivaizdu, kad specialistams tenka stebėti ne tik patį Olandų Kepurės skardį ir jo būklę, tačiau ir tinkamai prižiūrėti apie skardį esančią aplinką, taip pat - ir infrastruktūrą: tvarkyti takus, laiptus, pažintinius kelius, įrengti suolus.

D. Nicius kalbėjo, kad tam, jog teritorija būtų sutvarkyta, prisideda net kelios institucijos.

Vien medinių takų, laiptų priežiūra, suolų atnaujinimas Pajūrio regioninio parko direkcijai atsieina apie 5 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerijos atstovai prakalbo ir apie sumas, kurios skiriamos krantams tvarkyti, kai stengiamasi užkirsti kelią žmonių poveikiui dėl skardžio erozijos, taip pat pasirūpinama smėlio danga.

"Aplinkos ministerija 2017 m. iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos Pajūrio regioninio parko projektui "Krantotvarkos darbai Pajūrio regioniniame parke" skyrė 20 tūkst. Eur, o 2018 m. ir 2019 m. buvo skiriama po 2 tūkst. Eur, 2018 m. parkui Klaipėdos r. savivaldybė skyrė apie 17 tūkst. Eur.

Lėšos Pajūrio regioniniam parkui tvarkyti skiriamos iš Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos, taip pat prisideda Klaipėdos r. savivaldybė, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys", - į dienraščio "Vakarų ekspresas" užklausą, kiek atsieina Pajūrio regioniame parke esančios teritorijos tvarkymas, atsakė Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė.

"Olando Kepurės skardis yra vienas lankomiausių visoje Lietuvoje. Aktualu žmones ne tik supažindinti su šio objekto informacija, tačiau ir įrengti pažintinius takus, nukreipti žmonių srautus", - pasakojo D. Nicius.

METAI. Skaičiuojama, kad po 600 metų Olando kepurės skardžio kraštas pasieks šiuo metu šalia jo įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir per Karklę besidriekiantį kelią. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder