Auksiniai Kauno halės ir Prano Lubino laikai

 Taip buvo „pakrikštyta“ Kauno sporto halė, o vėliau paaiškėjo, kad pergalė prieš latvius garantavo Lietuvos komandai Europos čempionės titulą. 

Puikiausia Europoje

Sporto halės Lietuvai prireikė todėl, kad mūsų rinktinė sensacingai laimėjo 1937 m. Europos čempionatą.

Pagal tuometinę tradiciją teisė rengti pirmenybes atiteko čempionams, taigi 1939 m. geriausi žemyno krepšininkai turėjo susirinkti Lietuvoje. Tinkamos arenos, žinoma, nebuvo.

Ją pastatyti reikėjo labai greitai, tai ir buvo padaryta.

Architektas Anatolijus Rozenbliumas sukūrė halės projektą, o Povilo Dėdelės firma ėmėsi statybų.

Jos prasidėjo tik 1938 m. gruodžio 5 d. Per mažiau nei pusmetį sugebėta pastatyti areną, kuri Lietuvoje išliko svarbiausia iki XXI amžiaus. 1939 m. gegužės 15 d. halėje jau vyko treniruotės.

Statybos kainavo 400 tūkst. litų. „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“, - sakė Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William Jones).

Oficialus čempionato, kartu ir halės, atidarymas įvyko gegužės 21 d. 80-mečio šventimas turėjo vykti vakar, bet nevyko. Jokie renginiai ta proga nebuvo numatyti, halė šiuo metu uždaryta rekonstrukcijai. O 1939 m. gegužės 21 d. halę pašventino kanauninkas Feliksas Kapočius, joje susigrūdo net 11 tūkst. žiūrovų.

Jiems per atidarymo šventę prisistatė aštuonios čempionate dalyvavusios rinktinės: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos ir Suomijos. Įdomu tai, kad pirmosios halę išbandė moterys.

Atidarymo dieną surengtose draugiškose rungtynėse Kauno krepšininkės 29:28 įveikė Varšuvos rinktinę.

Treneris gelbėtojas

Gegužės 22 d. prasidėjo čempionato kovos. Lietuviai pirmenybėms ruošėsi Kauno kūno kultūros rūmuose. Visa komanda gyveno pensione Aukštojoje Panemunėje. Trenerio pareigas atliko Pranas Lubinas, 1936 m. su JAV rinktine tapęs olimpiniu čempionu. JAV lietuviai jau 1937 m. buvo didžiausia rinktinės jėga.

1939 m. komandoje jų buvo daugiau nei 1937 m. Be P.Lubino ir 1937 m. Europos čempiono Felikso Kriaučiūno, rinktinės garbę gynė dar trys JAV lietuviai - Mykolas Ruzgys, Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas.

Lietuviai jau pirmajame ture susitiko su 1935 m. Europos čempionais latviais. Tai buvo didžiausias išbandymas. Antroje rungtynių dalyje latviai turėjo 6 taškų persvarą, o tais laikais toks skirtumas atrodė labai didelis.

Šeimininkai pasivijo varžovus, laimėtojai paaiškėjo tik po paskutinės atakos, kurioje P.Lubinas pataisė M.Ruzgio metimą ir užfiksavo galutinį rezultatą - 37:36.

FIBA tinklalapyje galima rasti tų rungtynių protokolą. Jis ne toks išsamus kaip šiuolaikiniai, jame nepamatysite, kas ir kiek atkovojo kamuolių ar atliko rezultatyvių perdavimų.

Tačiau žinoma, kas prisidėjo prie pergalės taškais. 12 taškų pelnė M.Ruzgys, 10 - P.Lubinas, 6 - Zenonas Puzinauskas, 4 - F.Kriaučiūnas, po 2 - J.Jurgėla ir V.Budriūnas, 1 - Artūras Andrulis.

Laikrodžiai vietoj medalių

Gegužės 22 d. vykusios rungtynės buvo lemiamos, kitus varžovus lietuviai sutriuškino. Mače su Suomija pasiektas taškų skirtumas (112:9) iki šiol yra rekordinis Europos čempionatų istorijoje.

Pirmenybės baigėsi gegužės 28 d. Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės tapo čempione, antrąją vietą užėmė latviai, trečiąją - lenkai.

Latviai bandė kelti triukšmą ir apeliavo į dvimetrinio P.Lubino ūgį. Prieš tai diskutuota, ar čempionate gali žaisti aukštesni nei 190 cm krepšininkai. Ginčas pasibaigė kompromisu - Latvijos rinktinė paskelbta čempione tarp komandų, neturinčių aukštaūgių.

P.Lubinas buvo didelė jėga, jis su 96 pelnytais taškais užėmė trečiąją vietą tarp rezultatyviausių turnyro žaidėjų. M.Ruzgys su 77 taškais buvo penktas. Rezultatyviausiai rungtyniavo estas Heinas Veskila (Heino Veskila), surinkęs 116 taškų. Tais laikais nebuvo oficialiai renkamas naudingiausias čempionato žaidėjas.

Neoficialiai juo pripažintas M.Ruzgys, nes P.Lubinas buvo per aukšto ūgio.

Beje, M.Ruzgys po Antrojo pasaulinio karo žaidė krepšinį Ispanijoje ir netgi tapo šios šalies rinktinės treneriu.

Čempionato nugalėtojus pasveikino Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Medaliais tais laikais nebuvo teikiami, todėl krepšininkai iš prezidento rankų atsiėmė sidabrinę kraičio skrynią ir laikrodžius.

Susidomėjimas čempionatu buvo didelis. Halėje rungtynes stebėjo maždaug 85 tūkst. žiūrovų, varžybas aprašė 65 žurnalistai, dirbo 20 fotografų.

Gali būti, kad mūsų rinktinė, padedama JAV lietuvių, būtų ir toliau skynusi medalius Europos čempionatuose, bet tokia galimybė buvo prarasta dėl okupacijos. Į Europos pirmenybes Lietuvos komanda sugrįžo tik 1995 m., kai iškovojo sidabro medalius.

1939 m. Europos čempionai: Pranas Lubinas, Mykolas Ruzgys, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Pranas Mažeika, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Artūras Cenfeldas, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Leščinskas.