„Brexit“ krizė: Th. May jau vadinama politine šmėkla, valdžia ruošiasi blogiausiam

Jungtinėje Karalystėje įstatymas nedraudžia pinigų lažybų politinėmis temomis. Daugiau negu 6 tūkst. britų lažybų kontorų darbuotojai mielai iš jūsų priims keletą, keliasdešimt ar net kelis šimtus svarų, jei tik sumanysite lažintis dėl netikėčiausių politinių įvykių.

Be to, prognozuoti pavienių politikų karjeros skrydžius ir nuopuolius ar spėlioti svarbių balsavimų Parlamente Vestminsteryje rezultatus galima ir neatsikeliant nuo sofos savo namuose – per išmaniųjų telefonų programėles.

Šią „Brexit“ politinės karštligės savaitę britų lažybų tarpininkai dirbo išsijuosę.

Tačiau nereikėjo būti orakulu, kad nuspėtum, kuo baigsis antradienį vykęs istorinis Bendruomenių Rūmų deputatų balsavimas dėl skyrybų susitarimo tarp Londono ir Europos Sąjungos.

„Miręs ančiukas“ (angl. „dead duck“) – tokiu tradiciniu anglišku posakiu jau nuo praėjusio lapkričio buvo apibūdinamas ministrės pirmininkės ir britų Konservatorių partijos lyderės 62 metų Th.May išsiderėtas paktas.

Dienraščiai Jungtinėje Karalystėje premjerei Th.May buvo negailestingi – vadino politine šmėkla, vaikščiojančiu zombiu, istorinio pralaimėjimo kaltininke.

Pakeitė analizės algoritmus

„Tokių vienpusiškų politinių lažybų aš senokai nemačiau. Net 98,5 proc. mūsų klientų savo pinigus investavo į Th.May susitarimo žlugimą. Vos pusantro procento optimistų ar drąsuolių drįso rizikuoti remdami premjerės „Brexit“ planą, – „Lietuvos rytui“ sakė Rupertas Adamsas, didžiausios Jungtinėje Karalystėje lažybų firmos „William Hill“ politikos analitikas. – Th.May šansai pralaimėti buvo tokie dideli, kad dauguma teisingai rezultatą išpranašavusių klientų ne tiek jau daug ir laimėjo: už investuotus 10 svarų gavo vos svarą pelno.“

R.Adamsas pasakojo, kad per 2016 metų „Brexit“ referendumą britų lažybų pramonė labai skaudžiai nusvilo nagus.

„Tada mes nenumatėme, kad tauta balsuos už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ir praradome milijonus. Dabar esame kur kas atsargesni, pakeitėme visus savo analizės algoritmus.

Tačiau dėl antradienio balsavimo buvo visiškai ramūs: pralaimėjimas buvo neišvengiamas. Buvo vienintelis nežinomas veiksnys – kokio dydžio bus šis Th.May fiasko?“ – teigė lažybų bendrovės „William Hill“ politikos analitikas.

Pralaimėjimo dydis nustebino net kietakakčius analitikus.

Th.May antradienio vakarą patyrė tokį triuškinamą smūgį, kokio amžius skaičiuojančioje Jungtinės Karalystės parlamentinėje istorijoje dar nebuvo.

Prie Parlamento rūmų Londone dar praėjusiais metais buvo atvežta senovinė karieta su variniu varpu, pagamintu pagal tikslų JAV Laisvės varpo modelį.

Susivienijo bendras priešas

Paradoksalu, tačiau antipatija Th.May paktui suvienijo, tiesa, labai trumpam, dviejų aršių politinių priešininkų stovyklas tiek Parlamento viduje, tiek jo prieigose.

Aistringi euroskeptikai ir karšti ES šalininkai vienodai neapkenčia premjerės išsiderėto kompromiso.

Pirmieji siekia vadinamojo kietojo „Brexit“ – išstojimo iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo.

Antrieji norėtų dar vieno referendumo, kariame tikėtųsi anuliuoti pirmojo plebiscito sprendimą ir pasilikti Europos Sąungos gretose.

Tad keista buvo stebėti, kai vos paskelbus rezultatą abiejų priešingų prie Parlamento besibūriuojančių stovyklų protestuotojai vienu balsu reiškė džiaugsmą.

„Parlamentarai labai aiškiai pasakė premjerei: „Ne!“ Jos planas nevertas nė skatiko. Jis – baisus, nes nepaisoma referendumo sprendimo.

Prieš dvejus su puse metų tautos dauguma, 52 procentai, pasakė: „Turime išstoti iš ES“, – „Lietuvos rytui“ sakė iš Šiaurės Rytų Anglijos į Londoną atvykęs kietojo „Brexit“ šalininkas Davidas Walkeris. – Tai ir privalome padaryti – būtina gerbti mūsų demokratinį sprendimą dėl laisvės ir suvereniteto atkūrimo.

Jei skyrybos bus be jokios sutarties, nieko blogo čia nematau. Kelerius metus bus šiek tiek sunkiau, tačiau išgyvensime. Netikiu jokiais ekonominio armagedono scenarijais.“

Šis nekilnojamojo turto specialistas kartu su grupe vienminčių prie Parlamento atsivežė senovinę karietą, kurioje sumontavo varpą, pagamintą pagal tikslų JAV Laisvės varpo modelį.

Nuo pat sausio pradžios D.Walkerio varpas be perstojo gaudė prie pat Bendruomenių Rūmų.

„Mažai kas žino, kad tas žymusis laisvės varpas nulietas ne kur kitur, o Rytų Londone.

Taigi dabar simboliška, kad jo kopija šiomis dienomis vėl skamba čia.

Turime atgauti tą laisvę, kurią savo rankomis taip neapdairiai atidavėme Briuseliui beveik prieš pusę amžiaus, – tvirtino D.Walkeris. – „Brexit“ man nėra ekonominis projektas. Tai – Jungtinės Karalystės nepriklausomybės atgavimo projektas.“

Narystės ES šalininkai tikisi, kad sumaištis apskritai sustabdys išstojimą.

Įžvelgia tik blogybę

Vos už keliolikos metrų mėlyna-geltona ES vėliava apsijuosęs 21 metų studentas Alexas Clarke’as taip pat neslėpė džiaugsmo.

„Th.May susitarimas – visiška šiukšlė. Politiškai šis paktas yra našlaitis. Jis netenkino nieko: nei „Brexit“ šalininkų, nei mūsų – norinčių tęsti narystę ES ar bent išlaikyti artimus ryšius su kaimynais europiečiais. Th.May dabar tėra politinė šmėkla“, – dėstė studentas.

Vyriausybė ir Parlamentas atsidūrė aklagatvyje. Kaip iš jo išeiti?

„Mano galva, antrasis referendumas būtų geriausias būdas.

Pirmojo referendumo metu rinkėjams buvo žadamas „pyragėlis danguje“: buvo sakoma, kad derybos su ES bus lengviausios pasaulio istorijoje, kad valstybinės ligoninės gaus papildomai 350 mln. svarų (397,4 mln. eurų) kas savaitę. Tai buvo melas, – širdo A.Clarke’as. – Daug kas tais tuščiais pažadais patikėjo.

O dabar jau visi žinome: jokių pyragėlių, o vien negatyvios „Brexit“ pasekmės. Jau dabar tai jaučiame savo kailiu.

Po balsavimo Parlamente manau, kad dar šįmet mes, britai, vėl balsuosime: arba naujame referendume, arba pirmalaikiuose rinkimuose. Juose bent kelios stambios partijos turės pažadėti antrąjį referendumą.“

Premjerės ir jos konservatorių vyriausybės planas buvo atmestas net 230 balsų dauguma. Vos 202 iš Bendruomenių Rūmuose išrinktų 650 parlamentarų parėmė Th.May „Brexit“ viziją.

Prieš balsavo net 432 įstatymų leidėjai. Net 118 iš jų – prieš savo lyderę sukilę konservatoriai.

Vėlų antradienio vakarą, kai Th.May vis dar laižėsi žaizdas po patirto pralaimėjimo, šių sukilėlių vadas, konservatorių parlamentaras Jacobas Reesas-Moggas savo namuose Vestminsteryje surengė šampano šventę.

Jo vadovaujama maždaug 80 narių neoficiali parlamentinė grupė „European Research Group“ (Europos tyrimų grupė, ERG) atvirai deklaruoja savo radikalius siekius.

Ji nori bekompromisio „Brexit“ – visiško išstojimo iš Europos Sąjungos ir bet kokių oficialių juridinių saitų nutraukimo su 27 valstybių klubu.

Jiems ministrės pirmininkės pasiūlytas planas neįtiko, nes esą siūlė „netikrą „Brexit“ dėl jame įtrauktos apsidraudimo sąlygos („backstop“): Jungtinė Karalystė ilgiems metams išliktų Europos Sąjungos ekonominiu vasalu, o Šiaurės Airijos regionas iš viso būtų įsiurbtas į ES orbitą.

Vadina politine zombe

Vargu ar Th.May svajojo apie tai, bet ji garantuotai pateks į savo valstybės parlamentinę istoriją pasiekusi antirekordą.

Iki šiol didžiausio vyriausybės fiasko Parlamente titulas priklausė XX amžiaus pradžioje valdžiusiam leiboristų premjerui Ramsay MacDonaldui: 1924 metais jis patyrė tris skambius parlamentinius pralaimėjimus iš eilės. Didžiausias jų – 166 balsų skirtumu.

Po antradienio vakaro kracho iškart kilo visa virtinė retorinių klausimų: ar tikrai Th.May naiviai tikėjosi, kad jos išsiderėta sutartis nebus taip negailestingai sumalta į miltus?

Kodėl per dvejus metus trukusias derybas ji nematė akivaizdžių perspėjančių signalų, kuriuos jai siuntė partijos kolegos konservatoriai.

Kodėl jos mažumos vyriausybė traktavo „Brexit“ kaip vidinį Konservatorių partijos reikalą ir atsisakė ieškoti susitarimo su opozicijos partijomis?

Trečiadienį vaikščiojančia politine zombe praminta Th.May vyriausybė sugebėjo atremti pirmąjį opozicijos bandymą iškeldinti ją iš Jungtinės Karalystės premjerų rezidencijos Dauningo gatvėje.

Per pasitikėjimo vyriausybe balsavimą, kurį inicijavo leiboristų lyderis Jeremy Corbynas, visi 315 jos partijos parlamentarų sutartinai parėmė Th.May.

Net ir 118 buvusių sukilėlių šįkart buvo lojalūs vadovei.

Tačiau jų balsų būtų nepakakę. Tad premjerę ir jos ministrus išgelbėjo 10 parlamentarų iš Šiaurės Airijos, atstovaujančių Demokratinei junionistų partijai (DUP).

Be jų paramos konservatoriai būtų vienu balsu pralaimėję opozicijai ir priversti kelti baltą vėliavą. Kaip ir buvo pranašauta dar prieš pusantrų metų, dabar dešimties šiaurės airių grupelė tapo ta žymiąja uodega, kuri vizgina visą šunį.

Primena virvės traukimą

Ilgai tokia padėtis tikrai nesitęs, įsitikinęs britų politikos veteranas, buvęs britų užsienio reikalų sekretorius lordas Davidas Owenas.

Anksčiau ar vėliau Th.May turės pripažinti, kad jos partijoje yra nesuderinamų skirtumų dėl „Brexit“. Jos partijos viduje de facto yra dvi skirtingos politinės jėgos, traukiančios partiją į dvi skirtingas puses.

„Th.May mėgino išsukinėti rankas savo parlamentarams euroskeptikams. Ji juos visaip gąsdino ir spaudė, tačiau net ir po tokio spaudimo jie vis vien balsavo prieš ją.

Taigi galbūt jau metas jai viską pavadinti savo vardais. Tie sukilėliai yra tarsi kitos partijos atstovai. Pataikavimas jiems atvedė šalį į aklagatvį“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino eurorealistu save vadinantis lordas D.Owenas.

Bet kaip iš šio aklagatvio išeiti?

„Manau, premjerė turėtų pakeisti požiūrį į savo pačios nusibrėžtas ribas, vadinamąsias raudonas linijas. Ji turėtų pagaliau pripažinti akivaizdų politinės aritmetikos faktą: jos planas miręs. Ir dar – Parlamente nėra daugumos, remiančios kietąjį „Brexit“.

Bet greičiausiai yra dauguma, kuri paremtų Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, bet pasisakytų už dalyvavimą Europos ekonominėje erdvėje (EEE), – svarstė lordas D.Owenas. – Mūsų šalis kūrė šią erdvę ir jai priklauso nuo pat 1994-ųjų.

Gal mes ten ir neturėtume užsibūti ilgą laiką, bet narystė šioje organizacijoje, kuriai priklauso Norvegija su Islandija, mums suteiktų labai gerą pagrindą išsaugoti visus dabar turimus ekonominius ryšius su ES.

O tada jau nuosekliai galėtume derėtis dėl supersutarties – panašios į tą, kurią ES yra pasirašiusi su Kanada.“

Šis politikas ne iš nuogirdų žino apie britų politinių partijų skilimą į dvi dalis.

Beveik prieš keturis dešimtmečius jis su grupe parlamentarų pasitraukė iš itin socialistine tapusios, netgi su SSRS komunistais flirtavusios Leiboristų partijos ir įkūrė savo Socialdemokratų partiją.

1988 metais ši politinė jėga tapo dabartinės proeuropietiškos Liberalų demokratų partijos sudedamąja dalimi.

Bent jau kol kas Th.May, garsėjanti užsispyrimu, siekia žūtbūt išsaugoti efemerišką torių partijos vienybę.

Tačiau ar kaina bus ne per didelė, jei dėl vidinių torių partijos rietenų visa valstybė po vos dešimties savaičių, kovo 29-ąją, bus įstumta į ekonominę ir politinę bedugnę?

Nuosaikiųjų – dauguma

Tokio išstojimo be sutarties varianto neleis nuosaikieji visų partijų įstatymų leidėjai Bendruomenių ir Lordų Rūmuose.

Atmetus kasdienius partinius nesutarimus, balsuojant kertiniais valstybinės svarbos klausimais tokių parlamentarų yra aiški dauguma – maždaug keturi su puse šimto.

Bent 200 pačių konservatorių parlamentarų priklauso šiems nuosaikiesiems ir neigiamai vertina sukilėlių J.Reeso-Moggo, Boriso Johnsono ar Davido Daviso antieuropietišką retoriką.

Jau šį sausį parlamentinė dauguma dukart išreiškė savo valią ir paaiškėjo, jog Bendruomenių Rūmai padarys viską, kad blogiausiam scenarijui – chaotiškam pasitraukimui iš ES – būtų užkirstas kelias.

Parlamentas įpareigojo premjerę vėliausiai sausio 21-ąją pristatyti alternatyvų Londono ir Briuselio skyrybų planą, vadinamąjį planą B.

Ketvirtadienį ji jau pradėjo plačias konsultacijas su visų parlamentinių partijų lyderiais ar įtakingais atstovais.

Tiesa, opozicijos lyderis J.Corbynas nesutinka sėsti prie derybų stalo tol, kol Th.May aiškiai nepasakys, kad jos vyriausybė atmeta pasitraukimo be sutarties variantą.

Bet įtakingi nuosaikesni J.Corbyno bendražygiai, tokie kaip parlamentinio „Brexit“ reikalų komiteto pirmininkas Hilary Bennas, jau sutiko derėtis su torių premjere.

Parlamentas savo arsenale turi visus reikiamus instrumentus, galinčius bent trims mėnesiams nukelti išstojimo iš Europos klubo terminą. Tai suteiktų Londono vyriausybei kur kas daugiau laiko naujai strategijai įgyvendinti.

Vis dėlto šis atidėjimas irgi turi savo trūkumų, mat gegužės mėnesį 27 Europos Sąjungos valstybėse įvyks rinkimai į Europos Parlamentą. Be abejo, Jungtinė Karalystė šiuose rinkimuose dalyvauti jau negalės.

Tikisi didesnio aiškumo

Artimiausi Th.May patarėjai tikina, kad premjerė per pastaruosius dvejus metus tikrai nešvaistė savo ir 27 ES lyderių laiko, nes 585 puslapių skyrybų sutartyje nėra jokių prieštaringų aspektų ir jie priimtini bemaž visiems Vestminsterio parlamentarams.

Politines aistras kelia tiktai 26 puslapių politinė lyderių deklaracija, kurioje kalbama apie ateities santykius tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

Jeigu Th.May sutiktų paaukoti vieną savo raudonų linijų, pavyzdžiui, sutiktų su Jungtinės Karalystės naryste Europos muitų sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, tuomet jau kitos savaitės viduryje ji galėtų apsilankyti Briuselyje ir išdėstyti naujas Londono gaires pagrindiniam ES derybininkui Micheliui Barnier.

Vestminsteryje jau numatyta data, kai Bendruomenių Rūmai balsuos dėl Th.May alternatyvaus plano B: antradienį, sausio 29-ąją.

Tikimasi, kad tas balsavimas kur kas aiškiau parodys, koks scenarijus priimtiniausias ir ko Parlamentas nori, nes šią savaitę Vestminsteryje labai garsiai visam pasauliui buvo ištarta, ko Parlamentas nenori.

„Niekas nesiginčija dėl akivaizdaus fakto: Jungtinė Karalystė turi vieną iš šešių didžiausių pasaulio ekonomikų, todėl nežinomybė dėl dalyvavimo bendroje ES rinkoje turi įtakos ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir visai Europai ir netgi pasauliui, – „Lietuvos rytui“ Londono finansų centre Sityje sakė Borge Brende, buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, dabar užimantis Pasaulinio ekonomikos forumo Davose prezidento postą. – Todėl aš, kaip ir daugelis žmonių verslo pasaulyje, tikiuosi, kad per ateinančias kelias savaites bus kur kas daugiau aiškumo dėl šios šalies ateities ir „Brexit“ kelio.

Net nesinori spekuliuoti dėl blogiausio scenarijaus – „Brexit“ be jokios sutarties.

Tačiau manau, kad sprendimas bus rastas, ir tikiuosi, kad šiam kompromisui rasti neprireiks itin daug laiko.“

Šią savaitę Sityje buvo nuogąstaujama, kad, vos Parlamentui atmetus Th.May „Brexit“ sutarties planą, nacionalinė britų valiuta smigs žemyn euro ir dolerio atžvilgiu. Tačiau rytą po istorinio balsavimo svaras ne tik neprarado savo vertės, bet net šiek tiek sustiprėjo pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu.

Sičio ekspertai dabar įsitikinę, kad nukraujavusi ir politiniu zombiu tapusi Th.May vyriausybė dabar bus labai priklausoma nuo Parlamento valios.

O abiejuose Vestminsterio rūmuose – tiek Lordų, tiek Bendruomenių – dauguma deputatų yra kategoriškai nusiteikę prieš „Brexit“ be sutarties variantą.

Dabar jau įmanoma

Galiausiai viena istorinio precedento neturinčio Th.May pralaimėjimo Parlamente pasekmių yra vis didėjanti antrojo referendumo dėl „Brexit“ galimybė.

„Vos prieš metus niekas iš ekspertų rimtai negalvojo apie antrąjį referendumą dėl išstojimo ar dėl pasilikimo ES. Tokio referendumo galimybę vertinome tiktai 2 procentais.

Dabar šie šansai yra pakilę net iki 40 procentų. Ir su kiekviena savaitę jie kyla į viršų.

Mes, lažybų kontoros, tiesiog reaguojame į visuomenės nuotaikas. Bent keletas apklausų šį sausį rodo, kad daugiau negu pusė šalies elektorato norėtų antrojo referendumo“, – „Lietuvos rytui“ sakė politikos analitikas R.Adamsas iš britų lažybų kompanijos „William Hill“.

Britų visuomenės apklausų kompanijos „YouGov“ įkūrėjas ir prezidentas Peteris Kellneris apskaičiavo, kad šis šeštadienis, sausio 19-oji, yra labai svarbus Jungtinei Karalystei demografiniu aspektu.

Gerai žinoma, kad už „Brexit“ 2016-ųjų birželį aktyviausiai balsavo tie britai, kuriems 60 metų ir daugiau, o jaunoji karta aktyviai rėmė narystę Europos bendrijoje.

Gamtos dėsniai negailestingi – vyresnio amžiaus žmonių gretos retėja, todėl, P.Kellnerio skaičiavimais, net jeigu nė vienas iš buvusiame referendume balsavusių bemaž 34 milijonų aktyvių balsuotojų nepakeitė savo nuomonės, per dvejus su puse metų mirė per milijoną senosios kartos rinkėjų.

Tuo pat metu bemaž milijonas jaunuolių, kurie dar negalėjo balsuoti, dabar jau turi šią teisę.

Pasak P.Kellnerio, būtent sausio 19-oji yra ta demografinio lūžio diena: Jungtinėje Karalystėje dabar yra daugiau rinkėjų, remiančių narystę ES.