Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad tarp besirūpinančių buriavimo sporto mokyklos reikalais žmonių yra tokių, kurie kelia vėją, ne palankiai pučiantį į "Optimistų", o į jų raiškos bures.
Taigi buriavimo mokyklą Klaipėdos regionas turi, bet vietos jauniesiems sportininkams mokytis buriuoti savajame uostamiestyje taip ir nesurandama metų metais. Šią užstrigusią plokštelę vis bandoma paleisti groti skambiai ir triukšmingai, bet rezultato nepasiekiama. Kad ir kaip būtų, palyginti su kitomis sporto šakomis, Klaipėdoje dėmesio buriavimo sportui tikrai nėra per daug.
Vietos klausimas
Neseniai Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie miesto Tarybos posėdyje aptartos galimybės VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos "Žiemys" bazę perkelti iš Drevernos uosto į Klaipėdą. Diskusijų buvo tiek daug, kad koordinacinė taryba įpareigojo savo sudarytos darbo grupės narius per dvi savaites apibendrinti visus pasiūlymus, kad taryba galėtų kreiptis raštu į įvairias institucijas, neišskiriant ir uostamiesčio mero V. Grubliausko. Jo pavaduotojas Arvydas Cesiulis juokauja, kad Klaipėda be burių būtų kaip be suvereniteto.
Koordinacinėje taryboje buriavimo mokyklos klausimas svarstytas tikrai nebe pirmą kartą. Šį kartą todėl, kad pernai lapkritį į ją kreipėsi pati sporto mokykla. Žinoma, praėjus tiek laiko situacija pasikeitė, tad tarybos nariai, dirbę savo darbą, galų gale nebesuprato, ko mokykla nori ir kodėl kreipėsi į tarybą.
Koordinacinės tarybos nariai dar kartą nagrinėjo galimybes, kur Klaipėdoje galėtų įsikurti buriavimo sporto mokykla. Pasak šios tarybos nario Algirdo Aušros, laukiant, kol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tesės pažadą ir pietinėje uosto dalyje už Kiaulės Nugaros salos įrengs mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką, kurioje galėtų įsikurti ir minėta mokykla, gali praeiti ir 20-30 metų.
Jo manymu, Uosto direkcijos nepastumsi, tad nieko nedarymas būtų buriavimo sporto uostamiestyje žlugdymas. Dar metai kiti ir nebeliks šį klausimą nuolat keliančių entuziastų. Anot jo, Klaipėdoje dėmesio skiriama visoms sporto šakoms, tik ne buriavimui. To nepasakysi apie Kauną. Ten šiai sporto šakai skiriama tiek lėšų, kad klaipėdiečiai gali tik pavydėti.
Smiltynės jachtklubas priimtų, bet...
Problema aptarta su Smiltynės jachtklubu. Posėdyje dalyvavęs jo atstovas Paulius Šniauka sakė, kad jachtklubas yra pasirengęs svarstyti galimybę priimti jaunuosius buriuotojus. Tačiau jachtklubo techninės galimybės po truputį senka. Ar jų bus po metų ar dvejų, sunku pasakyti, nes laivų stovėjimo vietos graibstyte graibstomos.
DANĖJE. Yra buvę, kai Klaipėdoje Danės upėje buvo surengtos "Optimist" klasės jachtų varžybos. Buriavimo sporto mokyklos atstovai sako, kad jos auklėtiniai dažnai negali džiuginti klaipėdiečių, nes neretai būna išvykę į varžybas.
Smiltynės jachtklubas norėtų sulaukti konkretesnės informacijos, kaip vyktų vaikų mokymas, kas prisiimtų atsakomybę už jų saugumą, kiek laiko reikėtų vaikus priglausti ir kitas smulkmenas. Trumpai tariant, jis šiuo metu klausimą svarstytų, bet nori žinoti, su kuo tai bus valgoma.
Koordinacinės tarybos pirmininko Petro Bekėžos manymu, sutarus su Klaipėdos uosto kapitonu vaikai galėtų pakrante buriuoti iki pat Kiaulės Nugaros ir už jos.
Koordinacinės tarybos nario Algirdo Valentino manymu, kelti vaikus į jachtklubą būtų bandymas prisišaukti nelaimę.
Vaikams reikia vandens ir erdvės
Beje, vienu metu Klaipėdos vaikai buvo vežami treniruotis ir į Nidą. Buriavimo sporto mokyklos "Žiemys" direktorė Agnė Dalangauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklai Drevernoje kyla problemų tik kalbant apie jos plėtrą.
Šiuo metu trys mokyklos treneriai patys veža vaikus į Dreverną buriuoti, taigi jie dirba ir vairuotojais. Minėtos tarybos posėdyje kalbėta apie tai, kad galbūt Klaipėdos savivaldybė galėtų skirti mokyklai bent geltonąjį autobusiuką ir vairuotoją.
Mokyklos "Žiemys" direktorė teigia, kad vaikams reikia vandens ir erdvės. Pasak jos, Klaipėdos uoste jiems nesaugu dėl srovių, dėl intensyvios laivybos, didėjančio jachtų skaičiaus. Be to, Klaipėdos uosto akvatorijoje vaikai būtų suvaryti tarsi į vonią, nes jiems trūktų erdvės, kuri taip reikalinga mokantis buriuoti.
Agnė Bukartaitė, dviejų mažųjų buriuotojų mama, atkreipė dėmesį į tai, kad "Žiemio" mokyklos auklėtiniams reikia treniruotis ir žiemą, t. y. jiems reikalinga bazė ir šiuo laikotarpiu, o svarbiausia - sporto salė.
PAVYDU. Klaipėdiečiams pavydu, kad Drevernos uostelyje vasarą tokius gražius vaizdus gali matyti vos ne kasdien, nes jame treniruojasi buriavimo sporto mokyklos "Žiemys" auklėtiniai.
Ko gero, tikėtis, kad Klaipėdoje galėtų būti pastatyta buriavimo sporto mokykla, būtų nerealu. Visiems posėdyje dalyvavusiems labai patiko idėja mažuosius buriuotojus įkurdinti Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje. Kelis kabinetus joje, ko gero, būtų galima gauti, tačiau iškiltų sporto salės problema, nes kadetai ją būna užėmę visą dieną, be to, joje po pamokų vyksta savigynos treniruotės.
Siūlymas buriuojančius vaikus įkurdinti futbolo mokykloje, jų atstovus gąsdina. Koordinacinės tarybos narys Liudvikas Mileška sakė, kad irklavimo centras žiemą priglausti buriuotojų neturi galimybių, nes viskas būna užimta.
Kodėl neleidžiama plaukti į jūrą
Kitas dalykas, buriavimo mokykloje mokosi buriuoti ne tik maži vaikai, bet ir vyresni, pažengusieji, jiems reikalingas išplaukimas į jūrą. Tarybos posėdyje piktintasi, kad Klaipėdos uosto kapitonas neleidžia sportininkams išplaukti pro uosto vartus į jūrą. Todėl apie galimybes buriuoti Šventosios uoste jau kalbėta su Palangos miesto savivaldybe. Beje, nepaisant nelengvų sąlygų, "Žiemio" sportininkai yra pasiekę neblogų rezultatų.
"Uosto kapitonas neprieštarauja ir palaiko idėją mokyti vaikus buriuoti. Tačiau noriu pažymėti, kad vaikų mokymas buriuoti uosto akvatorijoje ir atviroje jūroje, kur vyksta intensyvi laivyba, yra dideli gyliai bei bangavimas, kelia pavojų tiek laivybai, tiek vaikų saugumui.
Dabartinė buriavimo sporto mokykla "Žiemys" yra anksčiau Klaipėdoje veikusios vaikų sporto mokyklos "Suominis" tradicijų perėmėja. Redakcijos archyvo nuotr.
Mūsų nuomone, saugi vieta vaikams mokytis buriuoti būtų Kuršių mariose už Kiaulės Nugaros salos. Gylis ten yra 1-3,5 metro, priklausomai nuo vietos.
Buriavimo mokymų organizatoriams užtikrinant Uosto laivybos taisyklių ir Vidaus vandenų transporto kodekso laikymąsi, prisiimant visą atsakomybę už mokinių sveikatą ir gyvybę, plaukiojimas vakariniu pakraščiu, už laivybos kanalo ribų, nėra draudžiamas", - sako Gintaras Paluckas, laikinai einantis Klaipėdos uosto kapitono pareigas.
Pasak L. Mileškos, ta vieta netiktų, nes ten mažas gylis.
A. Valentinas piktinosi, kad Klaipėdoje kalbant apie vandenį iš karto dedamas kryžius. Pasak jo, kodėl Amsterdame, Kylyje tokių klausimų nekyla: plaukia ir dideli laivai, ir jachtos šalia, ir visi patenkinti. O Klaipėdos uoste net kateriams išplaukti į jūrą kyla problemų.
"Užtat klaipėdiečiai ir bijo jūros, nes jos nemato nuo mažens", - sakė A. Valentinas. Anot jo, už Kiaulės Nugaros galima pastatyti du jūrinius konteinerius, ir bus bazė buriuotojams. Anot vicemero Arūno Barbšio, gal ir galima kalbėti apie laikinos mokyklos bazės įkūrimą, nes miestas tarp uosto ir Klaipėdos rajono turi lopinėlį žemės. Pasak A. Cesiulio, jeigu tai laikinas dalykas, reikia pagalvoti, ar verta mėtyti pinigus. Kadangi kalbama ir apie Šventosios uostą, A. Valentinas siūlė pagalvoti ir apie Gintaro įlanką Juodkrantėje. Ten esą būtų idealios sąlygos mokytis buriuoti, nes yra ir mokykla, kuri nežino ką daryti.
Klaipėdos savivaldybė - už
Koordinacinės tarybos posėdyje dalyvavęs vicemeras A. Cesiulis gynė merą, kurio adresu buvo mėtomos strėlės. Anot jo, Klaipėdos meras palaiko buriavimą, miesto valdžia pritaria tam, kad buriavimo mokykla būtų Klaipėdoje, apie buriavimo problemas jau ne pirmus metus kalbama ir su Uosto direkcija.
Be Šventosios, svarstomi ir kiti variantai. Minimos ir Melnragė, ir buvusios laivų kapinės pietinėje uosto dalyje. Pasak A. Barbšio, nėra taip, kad miesto Savivaldybė nieko nedaro. Kažin ar reikėtų Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai rašyti raštą Susisiekimo ministerijai dėl mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos, nes Klaipėdos meras į ją jau kreipėsi ir priminė, kad Uosto direkcija dar 2004 metais pažadėjo prieplauką.
Beje, koordinacinė tarybos narių nuomonės dėl raštų rašymo reikalingumo išsiskyrė.
Rajonas sporto mokyklos nesikrato
Sporto mokyklos steigėja ir dalininkė yra ne tik Klaipėdos savivaldybė, skirianti jai per metus apie 70 tūkst. eurų, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Su sporto mokykla "Žiemys" ji 2019 metais pasirašė trejų metų finansavimo sutartį, kuri galioja iki šių metų gruodžio 31 d. Pagal šią sutartį rajono vaikų ugdymui buvo skirta: 2019 m. - 15 000 Eur, 2020 m. - 16 200 Eur, 2021 m. - 16 200 Eur. Šiuo metu mokyklą lanko 10 rajono vaikų. Iš viso mokykla turi apie 30 mokinių.
Koordinacinės tarybos posėdyje nuogąstauta, kad sutarties galiojimo laikas eina į pabaigą, o rajono Savivaldybė kitais metais gali jos ir nepratęsti.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas piktinosi tokiomis kalbomis. Pasak jo, klausimas, ar sutartis bus pratęsta, dar nesvarstytas, bet dar yra gana daug laiko.
"Pirmą kartą girdžiu abejones dėl to, ar mes remsime buriavimo mokyklą. Iki šiol ją rėmėme, o pastaruoju metu tokio klausimo nesvarstėme. Klaipėdos miestas, atrodo, pernai ar užpernai svarstė, ar nereikėtų keisti mokyklos statusą. Jeigu kiltų klausimų, tikrai kalbėtumėmės. Šiuo klausimu ne kartą buvo susitikę ir kalbėjo Klaipėdos rajono ir miesto merai. Tokie nuogąstavimai mane stebina", - sakė A. Bogdanovas.
Ne kartą teko girdėti kalbas, esą Drevernos uostelyje netrukus nebebus vietos vaikams, todėl reikia vaikų buriavimą kuo greičiau susigrąžinti į Klaipėdą, nors sąlygos Drevernoje mokytis buriuoti yra gana geros, ypač pradedantiems vaikams.
Rajono administracijos direktorius nenorėjo tikėti kalbomis, kad Drevernos uostelyje šiuo metu esą svarbių komercinių reikalų ir mažieji buriuotojai jam yra kaip šuniui penkta koja. "O kas taip sako? Pasiskambinsiu, pasiklausiu, bet tikrai netikiu, kad vaikams nebūtų perspektyvų ten buriuoti. Ta vieta jiems suteikiama nemokamai, kad tik jie buriuotų. Mes džiaugiamės, kad ten toks judėjimas. Pats ne kartą dalyvavau varžybose. Man smagu žiūrėti. Juo labiau kad Drevernos uostelio koncesininkas yra mūsų surastas. Jeigu kartais kiltų tokių minčių, tikrai bandysime spręsti klausimą", - žadėjo jis.
"Nereikia kelti vėjo ten, kur jo nereikia"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe esame buriavimo mokyklos "Žiemys" steigėjai. Ji tikrai bus, tuo aš nė kiek neabejoju. Turi būti keliamas klausimas ne ar yra uostamiestyje buriavimo mokykla, o kur ir kokios optimalios sąlygos turi būti sudarytos vaikučiams, jų treneriams ir tėveliams, kad jie būtų optimistai ir kad buriavimo mokymo procesas vyktų kuo arčiau Klaipėdos.
Variantų, kurie man buvo pristatyti, yra ne vienas. Minimas netgi Šventosios uostas, kurį dar reikia įrengti, Smiltynės jachtklubas, laivų kapinės, vieta už Kiaulės Nugaros. Surasti tokią vietą, kuri tenkintų visus, nėra labai lengva. Apie žadamą įrengti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką šiandien (antradienį - aut. past.) kalbėdamas su Susisiekimo ministerija kelių infrastruktūros klausimais ketinu užsiminti. Man atrodo, kad svarbu kelti vėją ne ten, kur jo nereikia, o konstruktyviai ieškoti sprendimo.
Drevernoje esanti infrastruktūra, nepaisant ne visai aiškių ateities perspektyvų, išlieka viena patraukliausių. Girdžiu buriavimo mokyklos pageidavimus, kad reikėtų vairuotojo etato. Klausimą svarstysime.
Kai stengiamasi sureikšminti problemos sprendimo procesą, rezultatas pasitraukia tarsi į antrąjį planą. Sakyčiau, šiandien pagrindinis uždavinys - saugoti tai, kas yra, ir ieškoti naujų, ilgalaikių, sprendimų.
Kai į situaciją pradeda palankiau žiūrėti uostas, šiaušiasi kiti. Pastebiu jūrinį nepastovumą, kuris blaško bandant rasti sprendimą. Reikia kalbėti su Klaipėdos rajonu pagarbiai, kad išsaugotume tai, ką turime. Kad ir ne visai patogu, bet tai jau veikia. Neatmetu nė vieno varianto, atmetu tik tą, kad buriavimo mokyklos Klaipėdoje neliks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą