Kitaip sakant, dabar leidžiama net 10 kartų galingesnė spinduliuotė. Valdžia nusileido verslininkų lobistams? O gal šiuolaikinio žmogaus sveikatai elektromagnetiniai spinduliai nebekenkia?
Habil. fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Jonas GRIGAS jau daug metų gilinasi į EMS poveikį žmogaus sveikatai. Todėl pabrėžia, kad apie nepavojingas ribas, normas - iš viso negalima kalbėti.
„Jau 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą nėra nepavojinga riba. Tačiau norint įvesti 5G ryšį reikia 100 kartų didesnės normos. Kai įves 5G ryšį, tai spinduliuotė labai padidės. 5G ryšys Lietuvos verslininkams žada šimtamilijoninius pelnus, o pasaulyje - milijardinius pelnus. Kur tokie pinigai, ten moralė, etika arba žmonių sveikata yra antroje vietoje.
Labai gaila, bet per pastaruosius dvejus metus, daug šalių tas elektromagnetinės spinduliuotės normas padidino. Bet visame pasaulyje kyla protestai prieš 5G ryšio įvedimą ir kartu prieš normų padidinimą. Kai kurios šalys atsisako 5G ir atsisakys padidintų normų“, - sakė J.Grigas.
Profesorius leido „Vakaro žinioms“ pacituoti ištraukas iš jo straipsnių (www.esmogas.lt).
* Tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinsi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. vasario 22-24 d. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė (EMS), sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.
* Tyrimai rodo, kad net silpna EMS gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės.
* Epidemiologiniai ir in vivo bei in vitro eksperimentiniai tyrimai parodė, kad net silpna EMS vaikams ir suaugusiesiems gali sukelti vėžį ir kitus susirgimus. Susikaupę epidemiologiniai ir laboratoriniai tyrimai rodo, kad ilgas mobiliųjų telefonų naudojimas skatina smegenų auglius ir kitas ligas.
* Rezoliucija skatina šalių vyriausybes mažinti leistinos EMS žmonių aplinkoje dydį.
Tuo metu Lietuvoje buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė padarė atvirkščiai - 2015 m. spalio 30 d. buvusią leistiną EMS normą 10 mkW/cm2 padidino 10 kartų ir įteisino naują normą HG80:2015, leidžiančią kiekvieną žmogaus kūno kvadratinį centimetrą, pavyzdžiui, kiekvieną vaiko ir suaugusiojo akį, 24 valandas per parą veikti 100 mikrovatų spinduliuote (dabar normos dar didėja, - aut.past.). 2011 m. vasario 3 d. pasaulio mokslininkai pasiūlė leistiną EMS sumažinti iki saugios 0,02 mkW/cm2, t.y. 5000 kartų mažesnės.
* Naujosios Zelandijos biofizikas dr. Neilas Čeris rašo „nėra EMS saugios ribos. Higienos normos remiasi tik šiluminiu poveikiu, bet nešiluminis poveikis ne mažiau pavojingas. Jis ardo DNR, naikina ląsteles ir taip skatina vėžio atsiradimą. Jis padidina vėžio riziką 2-5 kartus“.
* Keletas gydytojų iš Vokietijos Naila miesto atliko tyrimą, ar žmonės, gyvenantys arti mobiliųjų ryšių stočių antenų, patyrė didesnę vėžio riziką? Jie tyrė 1000 pacientų per 10 metų. Aplinkoje nebuvo sunkiosios pramonės, aukštos įtampos linijų, elektrinių traukinių ar teršalų.
Jie nustatė, kad naujai atsiradęs vėžys buvo tris kartus dažnesnis tarp tų, kurie gyveno iki 400 m nuo bazinių stočių antenų lyginant su tais, kurie gyveno toliau. Jie taipogi nustatė, kad veikiant EMS pacientai suserga vėžiu vidutiniškai 8 metais anksčiau.
Tyrėjų kompiuterinis modeliavimas parodė, kad spinduliuotė arčiau nei 400 m nuo antenos yra 100 kartų didesnė nei už šios ribos daugiausiai dėl papildomos antenų diagramų antrinių lapelių spinduliuotės. Didžiausias sergamumas buvo krūties vėžiu, toliau sekė prostatos, kasos, skrandžio, odos, plaučių ir kraujo vėžys.
Kitą tyrimą atliko Izraelio Tel Avivo universitetas su 622 „Netanya“ klinikos pacientais, gyvenančiais 3-7 metus netoli bazinės stoties antenos ir rezultatus palygino su 1222 kontroliniais pacientais, gyvenančiais toliau.
Žmonių, gyvenančių arčiau nei 350 m nuo bazinės stoties, rezultatai taipogi buvo pritrenkiantys. Iš 622 pacientų, 8 įvairios vėžio formos buvo diagnozuotos tik po metų. O iš 1222 kontrolinių pacientų buvo tik 2 diagnozuotas vėžys.
Taigi vėžio rizika dėl EMS padidėjo 4,15 kartų, lyginant su kitais Izraelio gyventojais. Moterys yra daugiau pažeidžiamos. Septyni iš aštuonių vėžio atvejų buvo diagnozuoti moterims. Pasibaigus tyrimams, po metų vėl buvo diagnozuoti 8 nauji vėžio susirgimai ten pat gyvenantiems asmenims.
Kada Lietuvoje žadama įdiegti 5G ryšį?
5G ryšys Lietuvoje turi būti pradėtas diegti 2021 m.:
iki 2020 m. pabaigos priskirti radijo dažnius (kanalus) ir paskelbti jų aukcioną;
iki 2022 m. įdiegtas bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestų;
iki 2023 m. įdiegtas penkiuose didžiausiose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje;
iki 2025 m. įdiegtas miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“) ir kituose valstybinės reikšmės automobilių keliuose, geležinkeliuose.
Šaltinis - NVSPL
Kas leidžia didesnę elektromagnetinę taršą ir kodėl? Kas atsakys už poveikį žmonių sveikatai?
Nuo šių metų kovo 6 dienos įsigaliojo naujos - didesnės - elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės, t.y. 1000 mikrovatų į kvadratinį centimetrą (šiuo metu ši išraiška pateikiama stambesniais vienetais - vatais į kvadratinį metrą 10 W/kv. m).
Papildomi tyrimai reikalingi
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Lietuvoje tik pasirodžius tvirtai mokslinei informacijai nacionalinis reglamentavimas dėl elektromagnetinės spinduliuotės per kelis kartus suderintas su ES rekomendacijomis. Teigiama, kad didinti elektromagnetinės spinduliuotės ribines vertes reikėjo paisant europinių standartų.
Laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas aiškina, kai reglamentavimas vienodas, yra galimybė keistis matavimo ir vertinimo duomenimis su kitomis ES šalimis.
Šiuo metu tą galima daryti su 21 šalimi iš 27 (griežtesnis elektromagnetinių laukų reglamentavimas taikomas 6 ES šalyse: Bulgarijoje (0,1 W/m2), Kroatijoje (1,7 W/m2), Graikijoje (6 W/m2), Italijoje (0,1 W/m2), Lenkijoje (0,1 W/m2), Slovėnijoje (1 W/m2). Taip pat kitose šalyse: Rusijoje (0,1 W/m2), Kinijoje (0,4 W/m2), Indijoje (1,1 W/m2) energijos srauto tankio vertės.
Pasak M.Urbono, papildomi elektromagnetinės spinduliuotės stebėjimo tyrimai yra reikalingi įvertinti, ar ilgesnės jos trukmės poveikis gali būti susijęs su įtaka sveikatai. Apskritai radijo dažnių juostos elektromagnetinių laukų poveikio epidemiologiniai tyrimai nerodo padidėjusios smegenų auglių rizikos.
„Be to, šie tyrimai nerodo didesnės kitų galvos ar kaklo srities vėžinių susirgimų rizikos“, - sako jis.
M.Urbono teigimu, Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto spaudos pranešime dėl elektromagnetinio lauko poveikio visuomenės sveikatai daroma išvada, kad nėra jokių įtikinamų galutinių įrodymų, kad elektromagnetiniai laukai būtų pavojingi.
Tačiau turi būti atliekami tolesni moksliniai tyrimai dėl ilgalaikio elektromagnetinių laukų poveikio ir galimos įvairių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai.
Europos mokslininkų ataskaitoje kalbama apie mobiliojo ryšio telefonų spinduliuotės poveikį. Mobiliojo ryšio telefonų spinduliuojamų radijo dažnių juostos elektromagnetinių laukų ekspozicija paprastai yra daugiau nei 1000 kartų didesnė, palyginti su mobiliojo ryšio bazinėmis stotimis, ir bet kokia didesnė neigiamo poveikio tikimybė yra dėl intensyvaus mobiliojo ryšio telefonų aparatų naudojimo.
Atsakomybė būtų kolektyvinė
„Vakaro žinios“ M.Urbono paklausė, nejaugi profesorius J.Grigas ir kiti mokslininkai neteisūs?
„Tai viena iš mokslinės bendruomenės nuomonių. Kiekvieną aplinkos veiksnį galima saugiai naudoti ir atitinkamai taikyti organizacinius, teisinius, administracinius priežiūros svertus, kad aplinkos veiksnys - šiuo atveju elektromagnetinė spinduliuotė - nepakenktų tiek darbo, tiek gyvenamojoje aplinkoje“, - sakė M.Urbonas.
Kas atsakys, jei dėl išaugusios elektromagnetinės spinduliuotės normos susirgs žmonės? Pasak M.Urbono, atsakomybę už teisės akto pasekmes paprastai prisiima normatyvą rengusi darbo grupė ir atitinkamai tvirtinusi institucija (šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija).
Anot pašnekovo, kai nacionalinis normatyvas buvo suderintas su Europos Tarybos rekomendacijomis ir buvo notifikuojamas Europos Komisijoje, papildomą atsakomybę neišvengiamai privalėtų prisiimti Europos Taryba ir Europos Komisija bei tarptautinė ekspertų organizacija.
Rašyti komentarą