Įsakas stabdyti keliones keltais tuština pajūrį: bilietai išpirkti, o plaukti uždrausta

Uniformuoti pareigūnai ir savanoriai lankėsi poilsiautojų labiausiai pamėgtose vietose. Karantino taisykles ignoruojančių žmonių nebuvo daug. 

Paplūdimiuose – kaip po cunamio

Saulėtomis dienomis klaipėdiečiai su šeimomis keltais plaukia į Smiltynę, atvykę į Melnragę vaikštinėdami šiauriniu molu grožisi uosto vartų panorama, apgula Olando Kepurės skardį, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai į Baltijos jūrą. Tačiau praėjusį savaitgalį poilsiautojų pamėgtos vietos Lietuvos pajūryje atrodė tarsi nusiaubtos cunamio.

Šiauriniu molu vaikštinėjo vos keli žmonės, paplūdimiai nuo Melnragės iki Karklės irgi buvo ištuštėję. Pajūryje žmonės būriais nesitelkė. Kelios Melnragės kopose įsitaisusios porelės mėgavosi šiluma, vienas kitas poilsiautojas braidžiojo jūroje, kapstė bangų išplautas jūržoles – rankiojo gintaro kruopeles.

Šiek tiek daugiau žmonių vaikštinėjo Melnragės prieškopių zonoje neseniai išklotais naujais takais. Pravažiuodavo vienas kitas dviratininkas. Vyresnio amžiaus žmonės, įsitaisę ant suoliukų, žvalgėsi, kvėpavo tyru oru. 

Pramoga – tyrinėti nacių paveldą

Paplūdimiuose ir prie gelbėjimo stočių vaikų žaidimų aikštelės irgi apmirė. Keli dviračių ir paspirtukų nuomos punktai veikia, bet jų paslaugomis niekas nesinaudoja. Automobilių stovėjimo aikštelės – pustuštės.

Melnragės ir Girulių pajūryje pavieniai poilsiautojai apžiūrinėja Antrojo pasaulinio karo pabaigoje išsprogdintų vokiškų baterijų liekanas – grafičių ekspoziciją ant betono luitu po atviru dangumi. Dabar tai – vienintelė pramoga. „Žmonės būriais nevaikštinėjo – stengėsi laikytis saugaus atstumo.

Policijos ekipažai iš automobilių nuolat tai primindavo per garsiakalbius“, – sakė Klaipėdos apskrities policijos komisariato atstovė spaudai Andomeda Grauslienė. 

Sambūriai – tik turguje ir kapinėse

Senoji Smiltynės perkėla uždaryta. Naujojoje vienu keltu leidžiama persikelti ne daugiau kaip 30-čiai asmenų. Savaitgalį būta tarpų, kai keltui išplaukus, aikštelėje kito laukdavo apie 40 keleivių.

Žmonės nesispietė eilėse, stovėjo nuošaliau vienas nuo kito. Savaitgalį nemažai klaipėdiečių apsilankė Lėbartų kapinėse. Pasklidusių po mirusiųjų valdas žmonių būta kur kas daugiau nei darbo dienomis.

Nemažai senolių į kapines atvyko be apsaugos kaukių. Pažeidimų užfiksuota Dituvos (Klaipėdos r.) sodų bendrijos pašonėje, kur savaitgaliais atgija didžiausia pajūryje turgavietė. Prekyba čia vyko tarsi apie karantiną žmonės nebuvo girdėję, niekas nevengė artimesnių kontaktų. 

Ne visiems patinka nurodymai

„Policijos pareigūnai įspėjo ne vieną Dituvos turgaus lankytoją ir prekeivį, informacija apie taisyklių pažeidimus perduota Visuomenės sveikatos centrui“, – kalbėjo A.Grauslienė.

Šeštadienį policijai pranešta apie būrelį paplūdimyje šėlusių jaunuolių – išdykėliai nesilaikė reikalavimo laikytis reikiamo atstumo, vienoje vietoje nesirinkti didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis.

Klaipėdiečiai skubios pagalbos telefonu informavo apie daugiabučių kiemų aikštelėse vaikus supančius tėvus, kurie ignoravo reikalavimus nebūti arti kitų šeimų. 

Dar prieš savaitę poilsiautojai masiškai plūdo į Karklę pasižvalgyti nuo Olandų Kepurės skardžio. Srauto būta tokio didelio, kad automobiliai stovėjo šalikelėse net po draudžiančiais kelio ženklais.

Unikalus skardis – nelankomas

Klaipėdos rajono savivaldybė, sunerimusi dėl tokio žmonių antplūdžio, pasielgė ryžtingai – per karantiną uždraudė artintis prie Olando Kepurės skardžio. Gamtos paminklo prieigose budi policijos pareigūnai „Gal taip atkreipsime žmonių dėmesį į pandemijos grėsmę, paskatinsime juos nesitelkti gamtoje, – vylėsi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovas Artūras Bogdanovas.

Praėjusį savaitgalį prie Olando Kepurės žmonių nesimatė. Poilsiautojams neleidžiama lankytis ir Karklės paplūdimyje. Už karantino taisyklių nepaisymą numatyta piniginė bauda iki 90 eurų. 

Atvykėliai šiurpina rusniškius

Žvejai mėgėjai savaitgalį automobilių vilkstinėmis traukė Nemuno žemupį iš visos Lietuvos. Rusnės gyventojus pašiurpino žinia, kad saloje neva nusprendė izoliuotis grupelė medikų, bendravusių su koronavirusu apsikrėtusiais asmenimis.

Ant Atmatos kranto išrikiuotus Žvejų automobilius akylai stebi Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai. Pasak jų meškeriotojai grėsmės nekelia – išsidėstę didesniais atstumais nei reikalaujama. Tarp jų gali būti 20 ir daugiau metrų tarpai. 66 nuotr.

Naujas įsakas stabdyti keliones keltais tuština pajūrį: bilietai išpirkti, o plaukti uždrausta. Klausimų dėl žvejybos kyla ir patiems žvejams. Daugelis nerimauja – jei pramoginė veikla uždrausta, gal leidžiama sportinė žūklė? O jeigu jokios taisyklės ir tvarkos šios veiklos nereglamentuoja, gal užtenka paisyti karantino metu būtinų sąlygų? 
Mėgėjai negali žūklauti jūroje

Mėgėjai negali žūklauti jūroje

Bene daugiausia diskusijų verda tarp tų, kurie norėtų žvejoti iš valčių arba pramoginių laivelių. Pasklidus gandui, kad tokie laivai nebus išleidžiami iš Klaipėdos uosto, žvejai skambučiais atakuoja aplinkosaugininkus. Painiavos įnešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešimas, kad pramogos ribojamos ne tik sausumoje, bet ir vandenyje.

Skelbiama, kad į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną gali išplaukti tik komerciniai žvejybos laivai bei jokių keleivių. Karantino apribojimai taikomi ir mažosioms pramoginėms plaukiojimo priemonėms.

Žvejams draudžiama burtis po atviru dangumi ir uždarose erdvėse, organizuoti renginius, kontaktuoti ilgiau nei penkiolika minučių. Lietuvos žvejų mėgėjų ir medžioojų draugija skelbia, jog įsigaliojus karantinui, triskart išaugo žvejybos leidimų pardavimas. 

Keltų uoste – trigubos užkardos

Savaitgalį Danijos įmonės „DFDS Seaways“ keltais į Klaipėdos uostą atplaukusių keleivių patikra vyko sklandžiai – per kelias valandas pagal atnaujintą tvarką patikrinti visi iš Karlshamno (Švedija) ir Kylio (Vokietija) atplaukę asmenys. Šeštadienį tik trims asmenims prireikė savivaldybės užsakyto viešbučio, paskui jie saugiu transportu iškeliaus į privalomąją saviizoliacijos vietą.

Tą dieną į Klaipėdą atplaukė keturi keltai. Per savaitgalį keltais atplukdyta apie 650 žmonių, įskaitant ir vilkikų vairuotojus. Medikai tikrina visus į krantą išlipusius keleivius.

Keli žmonės, kurių kūno temperatūra buvo aukštesnė, išgabenti į ligoninę. „Tokių keleivių pasitaikydavo ir anksčiau. Po nuodugnesnių patikrų ligoninėje nė vienam koronovirusas nenustatytas“, – pažymėjo „DFDS Seaways“ komunikacijos Baltijos šalims atstovas V.Klumbys. 

Keleivių patikros tvarka keičiasi

Iš Kylio keltais atplaukusių keleivių patikra trunka pustrečios valandos. Švedijos linija Karlshamnas-Klaipėda plaukioja mažesnės talpos keltai, keleivių srautai ten nėra tokie intensyvus, todėl medikai ir pasienio kontrolės susitvarko greičiau.

„Mobilusis koronaviruso patikros punktas veikia be sustojimo – tikrinami visi keleiviai. Į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių pristatomi tik įtartini karščiuojantys asmenis“, – aiškino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Nuo pirmadienio Klaipėdos centriniame terminale (KCT), kur švartuojami keltai, patikros tvarka keičiasi: salonuose medikai matuos tik keleivių temperatūrą, o kraujo testai bus atliekami prie KCT vartų – mobiliuosiuose medicinos punktuose. 

Premjero įsakas viską braukia?

Tepinėliai bus imamai tik tuo atveju, jeigu greitieji kraujo testai sukeltų įtarimų, kad koks nors iš Švedijos ar Vokietijos keltu atplaukęs keleivis gali būti apsikrėtęs koronavirusu. Tokia tvarka – ne tik saugesnė, bet ir patogesnė visiems – „DFDS Seaways“ keltų įguloms ir namo skubantiems keleiviams.

„Sparčiau atliekant patikros procedūras, nebus stabdomas pagal grafikus plaukiojančių keltų eismas“, – tikisi V.Klumbys. Ko verti tokie pokyčiai terminale po to, kai premjeras Saulius Skvernelis šiandien paskelbė, jog nuo balandžio 3-sios stabdomas Lietuvos piliečių pergabenimas į gimtinę iš užsienio šalių ir keltais, ir lėktuvais? 

Damoklo kardu – per keltų linijas

DFDS Seaways“ atstovai visų naujojo S.Svernelio potvarkio dėl keleivių pervežimo jūrų keltais detalių dar nežino. Prekių ir krovinių transporto srautai keltų linijose nestabdomi.

„Bus aiškiau, kai gausime oficialius nurodymus. Paprastai apie tokias permainas transporto įmonės informuojamos iš anksto, nustatomi terminai, kad jos galėtų informuoti keleivius, o šie – susitvarkyti savo reikalus“, – pastebėjo V.Klumbys.

Bilietai į Vokietijos ir Skandinavijos kryptimis plaukiojančius keltus išpirkti iki balandžio 4-5 dienų. Nutraukus susisiekimą per Baltiją, nepavydėtinoje padėtyje gali atsidurti šimtai Europos valstybės esančių Lietuvos piliečių.

„DFDS Seaways“ linijas kaip painų mazgą Damoklo kardu perkirtęs S.Svernelis paskutinės vilties tautiečiams, kurie jau įsigiję bilietus į keltus, neatima – nurodę pateisinamas priežastis lietuviai, regis, dar galės grįžti į gimtinę jūrų keliais. 

Vejasi toliau pažengusias šalis

Pandemijos gniaužtuose atsidūrusi Lietuva bėga įkandin kitų Europos Sąjungos valstybių. Keltų laivybos bendrovė „Tallink“ jau sustabdė keleivių gabenimą per Baltiją populiariais maršrutais Ryga-Stokholmas ir Talinas-Stokholmas.

Kompanijos „DFDS Seaways“ keltai nebeplukdo keleivių europiniais maršrutais Kopenhaga-Oslas ir Niukaslis-Amsterdamas. Keltai Šiaurės jūroje per Lamanšo sąsiaurį iš Kale (Prancūzija) į Doverį (Didžioji Britanija) dar plaukioja.