Jaunimas čia nemato ateities

Nors valdantieji giriasi, kad emigracija beveik pažabota, Statistikos departamento paskelbti skaičiai rodo ką kita. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 524,1 tūkst. 14-29 metų jaunuolių, jie sudarė tik penktadalį (18,7 proc.) visų šalies gyventojų. Per metus jaunimo sumažėjo 30,7 tūkst., arba 5,5 proc. Pagrindinė priežastis - emigracija, kuri populiariausia yra būtent tarp jaunuolių. „Vakaro žinių“ kalbinti trys profesoriai lyg susitarę nurodo tas pačias jaunimo emigracijos priežastis, kurių valdantieji, rodos, nė nepastebi.

 Tetinka žodis „klaiku“

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 24,5 tūkst. 14-29 metų jaunuolių (2016 m. - 20,9 tūkst.). Kaip ir ankstesniais metais, jaunuoliai yra aktyviausiai emigruojanti gyventojų dalis. 2017 m. šis skaičius išaugo 9,5 proc. (nuo 41,6 proc. 2016 m. iki 51,1 proc. 2017 m.) ir sudarė daugumą emigrantų. 2017 m. pagrindinė emigracijos kryptis išlieka Jungtinė Karalystė. Į Lietuvą grįžo (reemigravo) vos 4 tūkst. 14-29 metų amžiaus Lietuvos piliečių (2016 m. - 5,6 tūkst.). 51,1 proc. emigrantų - jaunimas.

Nenori vargti, kaip tėvai vargsta

Profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika nurodė pagrindinę, jo nuomone, emigracijos (ir ne tik jaunimo) priežastį - mažas algas.

„Reikia mokėti didesnius atlyginimus. Aišku, verslas pasakys, kad yra ant ribos, negali mokėti daugiau, tačiau tikrai ne visi negali, nes pas mus yra labai blogas pajamų perskirstymas, didelis darbo jėgos apmokestinimas. Pajamų nelygybė, kaip neseniai skelbta, Lietuvoje yra pati didžiausia iš visų ES šalių. Ką tai rodo? Kad augant ekonomikai, pajamos didėja tiems, kieno ir taip pajamos didžiausios. O rezultatas? Kai auditorijoje paklausiu studentų, 80 proc. kelia rankas ir sako, kad planuoja išvažiuoti. Klausiu, kodėl? Atsako: nes blogas gyvenimas. Taip, ne visi studentai dirba, jiems mažos algos dar ne visiems aktualios. Tačiau visi mato, kaip gyvena jų tėvai. Mato, kiek dirba, kiek uždirba, kad iš algos sunku išgyventi, nes mūsų kainos nenusileidžia europinėms. Kai tai mato, galvoja, kad jokių perspektyvų Lietuvoje nėra. O ką tik paskelbti skurdo duomenys atskleidė, kad skurstančių Lietuvoje tik daugėja. Skursta net dirbantys“, - akcentavo A.Šileika.

Pasak jo, į tokias neigiamas tendencijas labiausiai reaguoja jaunimas.

„Nes senesniems žmonėms sunkiau emigruoti. Jie Lietuvoje įsitvirtinę, nes turi šeimas, namus. O jaunimas neprisirišęs, neturi ko prarasti. Užsienyje yra šansų uždirbti daugiau, nes su lietuviškomis algomis net Lietuvoje labai sunku. Pažiūrėkime, kokios kainos Palangoje. Net premjeras Saulius Skvernelis pasakė, kad ten jam atostogauti per brangu, todėl atostogoms pasirinko Ispaniją. Kur tai matyta?“ - stebėjosi A.Šileika.

Nemato perspektyvų

Kitas profesorius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka taip pat įsitikinęs, kad jaunuoliai bėga iš Lietuvos, nes mato, kaip čia sunku jų tėvams.

„Studentai žino, kad jei ir baigs universitetą, gaus darbą už kokius šešis šimtus eurų ir tik po kurio laiko algos padidės šimtu ar dviem. Kas neturi išsilavinimo, dirba už minimalią algą. Be to, provincijoje darbo trūksta, o atvažiavus į miestą čia ir gyvenimas daug brangesnis, vien už kambario nuomą reikia sumokėti kone pusę algos. O išvažiavus į Londoną ar kitur net už minimalią algą galima galą su galu sudurti. Ir dar mato, kad Lietuvoje net ateityje perspektyvų nėra. Na tai kas, kad pakels minimalią algą 20 eurų, o po metų kitų - dar 20 ar 30 eurų? Toks didėjimas net kainų didėjimo nepasiveja. O dar viena didelės emigracijos priežastis - užsienyje susiformavę tinklai. Dabar išvažiuoti lengviau, nes ten yra daug giminaičių, pažįstamų, kurie gali padėti įsitvirtinti. Galų gale dažnai gali pas juos apsigyventi, nes nuomotis yra brangu“, - pastebėjo R.Lazutka.

Trūksta atsakingos valdžios

Profesorius pastebėjo, kad Vyriausybės programoje emigracijos mažinimas yra išskirtas kaip vienas svarbiausių prioritetų.

„Tai yra aktualu, nes žiniasklaida rašo, žmonės spaudžia, todėl Vyriausybė kažką turi daryti, kalba apie priemones. Tačiau nereikia specialių emigracijos mažinimo priemonių. Reikia bendrų priemonių, kad gyvenimas Lietuvoje gerėtų, ypač tiems, kuriems yra sunkiausia, kad nelygybė būtų mažesnė, nes dabar pajamos auga tiems, kurių pajamos ir taip didžiausios. Naujausi duomenys rodo, kad pensininkų skurdo lygis išaugo 5 proc. Apie tai galvoja ir jaunimas arba tėvai sako vaikams, ar verta gyventi tokioje šalyje, kur, sulaukęs senatvės, gyvensi skurde. Jei žmonės jaustų, kad valdžia yra atsakinga, galbūt liktų čia, nes savoje šalyje geriau gyventi, jei yra normalios sąlygos“, - tvirtino R.Lazutka.

Situaciją komentuoja Seimo Migracijos komisijos vicepirmininkas Prof. Kęstutis MASIULIS:

„Bene didžiausia Lietuvos problema - regioninės politikos nebuvimas. Kol jaunuolis eina į mokyklą kur nors Kražiuose ar Užventyje, tol problemos nėra. Bet ką toliau veikti baigus mokyklą, kai ten nėra darbo vietų? Tik keltis kažkur kitur. Arba į Lietuvos didmiestį, arba į užsienį. Vis tiek reikia išvykti. Todėl dažnai renkasi alternatyvą išvažiuoti į užsienį, nes viešojoje erdvėje apstu informacijos, kaip ten yra gerai, o dėl Lietuvos ateities niekas nėra aišku. „Valstiečiai“ kalba apie tariamas regioninės politikos priemones, tokias, kaip būstas jaunoms šeimoms provincijoje. Bet tai tėra dūmų uždanga. Gerai, jei per visą Lietuvą bus padėta 30 ar 40 šeimų. Ką tai reiškia? Nieko. Be to, kas iš tų būstų kad ir tuose pačiuose Kražiuose? Ką žmogus tame būste veiks, ypač dar paėmęs paskolą, kai darbo nėra?“ - retoriškai klausė K.Masiulis.

Pasak jo, jei Vyriausybė dėtų pastangas sukurti darbo vietas regionuose, tada ir būsto politika būtų prasminga.

„O priemonių kurti darbo vietoms yra daugybė. Pavyzdžiui, mokesčių lengvatos steigiantiems darbo vietas provincijoje. Be to, nepamirškime, kad darbo vietos yra dviejų tipų - privačios ir valstybinės. Valstybinėje dirbti tikrai ne blogiau. Reiškia, investuoti į darbo vietas gali tiek verslas, tiek valstybė. Tačiau Vyriausybė elgiasi atvirkščiai, valstybines darbo vietas traukia iš provincijos į centrus - „Sodros“, VMI ir kitų įstaigų filialus. Štai dabar ketinama statyti naujus archyvo rūmus Vilniuje, Antakalnio rajone, kur yra brangi žemė ir kur darbo ir taip yra. Per ketverius metus Lietuvoje valstybinių darbo vietų sumažėjo nuo 207 tūkst. iki 195 tūkst. o Vilniaus apskrityje padaugėjo 1,4 tūkst. Kodėl archyvas negalėtų veikti kad ir Anykščiuose ar Kražiuose? Būtų kokių 30 tiesioginių darbo vietų. Plius ten kartais turėtų atvažiuoti mokslininkai iš Vilniaus ar Kauno, tai dar ir koks viešbutukas išsilaikytų, parduotuvės daugiau parduotų ir t.t. Tačiau „valstiečiai“ daro atvirkščiai, žemės ūkio ministras kalba apie ministerijos iškėlimą į Kauną, kad žmonės ten važinės dirbti iš Vilniaus. O dar sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo prieš rajonines ligonines“, - piktinosi parlamentaras.

Profesorius stebėjosi, kad į regionus tepumpuojami ES pinigai šaligatviams atnaujinti, nors gyvastis yra ne graži aplinka, o darbo vietos.

„Provincijoje viskas uždaroma: bibliotekos, kultūros centrai, mokyklos ir panašiai. Suprantu, kad negalima dėl 10 moksleivių išlaikyti 20 mokytojų, bet kai sako, kad viskas uždaroma, nes žmonės emigruoja... Kaip tik yra atvirkščiai: žmonės emigruoja, nes viskas uždaroma“, - akcentavo K.Masiulis.