Judėjimo Klaipėdoje strategija: viešasis transportas visų problemų neišspręs (4)

Ir suderinimo mažiausiai gali tekti laukti net tris mėnesius. Ir dar reikės labai džiaugtis, jeigu laikinosios sostinės klerkai apskritai susimylės suderinti. Kas žino, gal jiems už tai dar reikės ir rankelę pabučiuoti?

Pabaiga. Pradžia - čia ir čia

Buvo 100, liko 30

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus apie kryžiaus kelius, kuriuos tenka nueiti, norint panaikinti chaosą po žaliųjų rodyklėlių naikinimo, kalbėjo nenoriai:

- Kol kas, kiek leido, tiek žaliųjų rodyklių sugrąžinome. Dabar pagal teisės aktus palaipsniui planuojame montuoti papildomas šviesoforo sekcijas su žaliosiomis rodyklėmis.

Dabar nustatyta žaliųjų rodyklių įrengimo tvarka specialistą tiesiog stulbina. Visos žaliosios rodyklės Klaipėdoje buvo nuimtos žaibišku greičiu, tačiau grąžinimas vyksta vėžlio tempu.

- Dabar priimtas toks įstatymą, kad rodyklių grąžinimą reikia derinti su Transporto Kompetencijų agentūra Kaune. Norint suderinti bet kurią žaliąją rodyklę, reikia išmatuoti visus eismo srautus konkrečiose sankryžose, - stebisi pašnekovas. - Į visas puses. Ir pėsčiųjų, ir dviračių, ir autobusų, ir sunkiasvorio transporto, ir lengvųjų automobilių srautus.

Mes šiam darbui atlikti pasitelkiame studentus. Reikia aprašyti kiekvieną ciklą, tada siųsti medžiagą į Transporto kompetencijų agentūrą ir laukti tris mėnesius.

R. Mockus neslepia, kad nežino atsakymo, kada žaliosios rodyklės grįš į buvusias vietas.

- Mieste buvo įrengta virš 100 rodyklių. Gal ir per daug? Mes prašėme grąžinti apie 60. Deja, kol kas suderino tik apie 30, - atviravo Transporto skyriaus vedėjas.

Kalbėdamas apie tai, kodėl pagrindinėse miesto gatvėse niekaip nepavyksta įdiegti vieningos žaliosios bangos, R. Mockus užsiminė, kad vienas projektas jau yra numatytas ir šiuo metu vykdomos pirkimo procedūros. Pirmoji eismo žalioji banga numatyta įrengti Minijos gatvėje iki pat "Klasco" įmonės.

- Palaipsniui žaliąją bangą reikės įdiegti Taikos prospekte ir Šilutės plente, - tęsė kalbintas specialistas.

Kalbėdamas apie eismo žaliosios bangos įdiegimo plonybes, R. Mockus patikino, kad tai gana ilgas ir sudėtingas procesas. Tai titaniškų pastangų reikalaujantis darbas, mat reikia peržiūrėti visas nereguliuojamas perėjas, reikia sinchronizuoti šviesoforų veikimą.

Baigdamas pokalbį, pašnekovas pabrėžė, kad prioritetas mieste ir toliau bus teikiamas viešajam transportui.

- Norime žmones labiau skatinti perlipti į viešąjį transportą. Norime padaryti viešąjį transportą patogesnį ir greitesnį. - teigė R. Mockus.

Klaipėda netaps dviračių miestu?

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ

Kol kas Klaipėdos savivaldybė daro viską planingai, kad Klaipėda netaptų dviračių miestu.

Dviračiu takai rengiami iš esmės tik rekreaciniai, nesudarant galimybių dviračiams virsti ekologiško susisiekimo alternatyva bent šiltuoju sezonu.

Beje, šiltasis sezonas vis ilgėja ir dviračiu Klaipėdoje galima drąsiai važinėti bent pusę metų.

Tačiau Klaipėdoje nunyko net dalijimosi dviračiais programa. Neįmanoma važiuoti dviračiu net centre - Herkaus Manto gatve, nes tenka dalytis ta pačia juosta su automobiliais ir autobusais.

Senamiestyje padaryti nuolydžiai, bet tarp akmenų užpilta mastika jau susidėvėjo ir net prie savivaldybės ar valstybinių įstaigų nėra stovų dviračiams.

Blogiausia tai, kad savivalda netraktuoja dviračių infrastruktūros, kaip susisiekimo infrastruktūros ir jai neskiria reikiamo dėmesio. Mano manymu, savivaldybėje turėtų būti vienas ar bent pusė etato, kuris rūpintųsi vien tik dviračių takais.

Deja, kol kas dviračių tema lieka tik miesto prabanga politinių dividendų piaro sferoje."

Strategijos turėtų tarnauti miestiečių patogumui

Rašytojas, psichologijos mokslų daktaras Vytautas ČEPAS

Šiaip tai transporto ir žmonių judėjimo reguliavimas ir visokios strategijos, apie ką dabar net springdami kalba visų lygių valdininkai, turėtų tarnauti miestiečių patogumui, leistų greičiau, paprasčiau, be nesuprantama kam reikalingų manevrų, dirbtinių akligatvių, apvažiavimų ir kitokių lankstų pasiekti norimą vietą, negadintų žmonėms nervų.

Deja, gadina. Ir dar kaip! Klaipėdos saugaus eismo reguliuotojų nuostatos ir įsivaizdavimai akivaizdžiai skiriasi nuo to, kas dabar reikalinga visuomenei. Ypač jaunajai jos daliai.

Visokie dviratukai, paspirtukai, triratukai, riedlentės ir kt. nesustabdomai laužiasi į transporto judėjimo schemas ir apsimesti, kad nieko nevyksta, vargu ar protinga.

Deja, valdžios viršūnėse tvyro tyla ir akademinė ramybė. Tik retsykiais dar tyliai prabylama apie darnų judumą ir dviračių takus.

Tuo tarpu ištuštėjusiame senamiestyje įvairių, bala žino kam reikalingų draudimų ir nesuprantamų apribojimų daugiau nei norinčių balotiruotis į Seimą.

Paradoksaliausias - važiavimas automobiliu iš Herkaus Manto gatvės į Taikos prospektą. Vietoje, kad važiuotum tiesiai, Tiltų gatve dabar privalome sukiotis Naujojo Sodo, Naujosios Uosto, Pilies, Galinio Pylimo arba Sausio 15 - osios gatvėmis, deginti kurą prie kelių šviesoforų ir stebėtis tokia keista eismo tvarkytojų logika - saugoti senamiestį nuo oro taršos ir kitų negandų.

O tai, kad tą užterštą orą jūros vėjai tuojau pat atgena į senamiestį niekam nė motais!

Šitoje vietoje labai rimtai derėtų pasvarstyti ir apsispręsti Bastionų tilto statybos priešininkams - ar stabdydami tilto statybą jūs neartinate senamiesčio mirties?

Tai dabar esminis klausimas kuris, deja, pavirto tuščių politinių pjautynių objektu.

Atrodo, kaip ir Vilniaus politikai, klaipėdiečiai yra susitarę dėl nieko nesusitarti!

Nenustoju stebėtis koks miesto priešas (nebijau taip pavadinti), sugalvojo, kad išvažiuoti iš senamiesčio nuo Jono kalnelio gali tik per Teatro aikštę. Kitaip niekaip!

Sprauskis Turgaus gatve iki Anikės, mat posūkiai į Tiltų gatvę negalimi, po to tik į dešinę (kairėje Sukilėlių gatve vienpusis eismas), pro Teatrą ir tada jau laisvas kaip paukštis gali skrieti Naujosios Uosto arba Pilies gatvėmis.

Tiesa, yra dar vienas variantas - pasukus į kairę senamiesčio gatvelėmis prisikasti iki Daržų gatvės ir taip išlįsti į Pilies gatvę kur gali sukti ir kairėn ir dešinėn arba važiuoti tiesiai Priešpilio gatve į piliavietę.

Kam tokia abrakadabra pats velnias nežino, bet taip yra jau ne vieneri metai ir tai, vėlgi, aiškinama Senamiesčio saugojimu nuo automobilių ir vibracijos.

Keista logika - kruizas automobiliu po senamiesčio gatveles yra jo puoselėjimas, o greitas ir tiesus išvažiavimas - senamiesčio naikinimas!

Deja, turiu mažai vilties, kad kas nors pasikeis. Miesto eismo tvarkytojų supratimas, apie besikeičiančius gyventojų judėjimo įpročius, transporto priemonių evoliucija, pokyčiai senamiestyje, liko kažkur už laiko tėkmės ribų.

Daug kalbama apie požeminių, antžeminių ir kitokių automobilių stovėjimo aikštelių statybas. Akivaizdu, kad jų reikia kaip oro, ir reikia ten kur reikia žmonėms, o ne ten kur sugalvoja valdininkai.

Na, kad ir tos mandriai angliškai pavadintos aikštelės miesto prieigose - atvažiavai į darbą iš užmiesčio palikai mašiną ir į autobusą kuris tavęs paslaugiai laukia.

Neprigijo! Ir priežastis paprasta - žmogui juk reikia pirkti maistą, kitokias prekes, lankytis pas gydytojus, kirpėjus, nuvažiuoti į baseiną, pas draugus, grožio saloną...

Jis, gi, ne sovietinė "darbo mašina", kuri pasibaigus tarnybai "už butelio ir namo".

Jam, per 30 nepriklausomybės metų, atsirado ir kitokių poreikių kokie transporto ekspertams, ko gero, taip ir liko nepažinti.

Nesuprantu, kam, kaip ir kada trukdytų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po dabartine Atgimimo aikšte. Juk po žeme, šalia rekonstruojamo Muzikinio teatro.

Nejau visiems atrodo, kad palikę automobilius prie piliavietės moterys pasipuošę ilgomis vakarinėmis suknelėmis ir aukštakulniais klupinės per senamiesčio bruką lyjant lietui ir pučiant aršiam jūros vėjui?

Tarybinė moteris - taip, bet dabartinė - ne!

Apsižvalgykite, už lango jau XXI amžius, o ir rusai dar neužpuolė.

Stebina ir dar vienas dalykas, apie kurį prieš kiekvienus rinkimus neužmiršta gražbyliauti visos politinės partijos. Tai šviesoforų sureguliavimas.

Važiuok kaip nori, bet jei yra šviesoforas, tai būtinai prie jo būsi sustabdytas ir miestiečiams kilniadvasiškai "padovanosi" sočią automobilių išmetamųjų dujų porciją. Apvažiuojant senamiestį kartais tenka sustoti net šešetą kartų!

Kaip tai prisideda prie paveldo išsaugojimo vaizdžiai ir įtikinamai gali paaiškinti politikai, o ką apie tai šneka vairuotojai geriau negirdėti.

Tačiau didžiausi eismo reguliavimo genijai sėdi ne Klaipėdoje, taip vadinamoje Transporto kompetencijos agentūroje.

Neseniai, ar tai iš per didelės kompetencijos, ar iš neturėjimo ką veikti, ėmė ir sugalvojo panaikinti visas žaliąsias rodykles.

Kadangi patys nelabai suprato, kam to reikia, tai šaltu veidu ir nė kiek neraudonuodami pareiškė, kad to reikalauja Europos sąjunga. Ir visas nukabino!

Dabar stovėk,degindamas kurą, minutę kitą tuščioje sankryžoje laukdamas posūkio į dešinę. Ir stovėjom, kol kažkoks atkaklus teisybės ieškotojas (duok Dieve jam sveikatos), neišsiaiškino, kad jokio ES reikalavimo nėra ir niekada nebuvo.

Tada mūsų protingoji valdžia nusprendė, kad minėta... Transporto kompetencijos agentūra turi nuspręsti ir nurodyti miesto valdžiai, kur, kaip ir kiek tų žaliųjų rodyklių reikia.

Taip sakant patys kompetentingai sukūrėte problemą, tai šekit pinigų jai sutvarkyti.

Jei taip dirba tokia kompetentinga įstaiga tai ko reikalauti iš "žemiau esančių"?

Matyt reikia sutikti, kad ateityje automobilių ir kitokių transporto priemonių tik daugės ir jos bus įvairesnės, patogesnės, vis labiau inovatyvios. Ir žmogų išlaipinti iš ten bus kaskart vis sunkiau ir sunkiau, o kartais ir neįmanoma.

Vadinasi, organizuodami saugų ir patogų eismą mieste privalome ne užsispyrę kaip ožiai laikytis kažkieno tai kažkada suformuotų nuostatų ir taisyklių, bet kapitališkai peržiūrėti jas, pritaikant besikeičiančios visuomenės poreikiams, stengiantis neiškristi iš laiko tėkmės ribų.

Jūros šventė įrodė, kad karalius - nuogas

Atrodo, gyvename viename mieste, kurį mėgstame, mylime ir kuriuo didžiuojamės. Tačiau, kažkodėl negirdime vienas kito. Nesugebame susitarti. Negirdime svarių argumentų, neišklausome kitokių nuomonių. Akivaizdu, kad vieno, pačio geriausio sprendimo, mažinant transporto kamščius, nėra. Bet akivaizdu ir tai, kad nesugebame pasirinkti pačią mažiausią blogybę iš visų įmanomų.

Juk tie, kurie siūlo permainas eismo strategijoje, nėra kokie užsienio valstybių atsiųsti priešai. Jų ketinimai sau ir svečiams sukurti kuo patrauklesnę Klaipėdą. Patogesnę visiems: pėstiesiems, dviratininkams, "paspirtukininkams", viešajam transportui, lengvųjų automobilių vairuotojams ir keleiviams.

Eismo srautų organizavimas Jūros šventės metu privertė keiktis ne tik miesto svečius, bet ir pačius mandagiausius klaipėdiečius, niekaip nesugebėjusius laiku pasiekti darbovietes, ar namus.

Tiek, kiek prakeiksmų girdėjo, arba galėjo išgirsti miesto valdžia, seniai buvo susikaupę vienoje vietoje.

Kitaip ir būti negalėjo, kai mieste veikia tik trys transporto arterijos. Viena šiuo metu rekonstruojama, kita nuolat uždaryta, trečia per Jūros šventę buvo atiduota prekybininkams.

Jau gerą dešimtmetį kaip į sieną atsimuša protingi ir racionalūs pasiūlymai darbo dienomis tik piko valandomis atverti Tiltų gatvę.

Priešininkų argumentai, kad transportas kelia vibracijas ir didelį pavojų paveldui priklausantiems senamiesčio pastatams kelia ir juoką ir nuostabą. Kartais netgi pyktį.

Na, argi ne idiotizmas - juk šiuo metu Tiltu gatve važinėja autobusai - būtent jie ir sukelia didžiausią vibraciją. Papildomi lengvieji automobiliai pravažiuojantys tik rytais ir vakarais - senamiesčio pastatų tuo labiau nesugriaus.

Kas tai: demagogija ar kompetencijos stoka?

Sveikas protas sako: reikia kuo greičiau leisti Turgaus gatve važiuojančiam transportui be jokių kliūčių Tiltų gatve sukti į kairę, ar dešinę.

Bet kažkodėl esame priversti klausytis demagogiškų kalbų apie "saugomus" senamiesčio pastatus. Paradoksas, bet žodžiai skiriasi nuo darbų. Mes gi elgiamės priešingai, nukreipiame visą automobilių srautą į gražiausią mieste Anikės aikštę, dirbtinai sukuriame kamščius, dirbtinai priverčiame automobilius papildomas penkias minutes sukinėtis po siauras senamiesčio gatveles.

Leiskite paklausti, ar Turgaus gatvėje, ar pakeliui į Anikės aikštę ir pačioje aikštėje nėra vertingų pastatų? Ar jie nejaučia vibracijos? Ar tai jau ne senamiesčio paveldui priklausantys pastatai?

Kam šovė į galvą padaryti viską, kad senamiestyje vietoje penkių pastatų nuo to pačio automobilio "vibruotų" trisdešimt penki?

Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.

Leiskite paklausti, kas gi mums trukdo eksperimentuoti? Ar mes visi - ne miesto šeimininkai? Trims mėnesiams atverkime Tiltų gatvę rytais, tarkime nuo 7 iki 10 val. ir vakarais, nuo 16 iki 19 val.

Stebėkime situaciją, darykime tyrimus, atlikime gyventojų, svečių, čia paslaugas teikiančio verslo atstovų, apklausas.

Nepasiteisins, grįšime prie dabartinio sprendimo, bet būsime tikri, kad geranoriškai ir susitelkę ieškojome visiems mums pačio geriausio pasirinkimo.

Juk pakabinti kelias, eismo laiką ribojančias skardines lenteles, kainuos tikrai nedaug.

Tuo labiau, kad savaitgaliais Tiltų gatvėje liktų ta pati dabar galiojanti tvarka.

Vienintelis rimtas argumentas, į kurį tikrai privalu atsižvelgti, Biržos tilto būklė. Jei ji tikrai avarinė, tada, savaime suprantama, ankstesni pasiūlymai netenka prasmės. Jeigu tiltas gali neatlaikyti dar intensyvesnio eismo, tai jau kita kalba. Tokiu atveju, pirmiausia reikėtų spręsti tilto remonto reikalus. Skubos tvarka!

Gyvoji gatvė - taip pat ginčytina idėja?

Norisi pasiginčyti ir dėl kitko. Paskirti dalį Tiltų gatvės važiuojamosios dalies tik pėstiesiems atrodo kiek nelogiška idėja. Šiandien šaligatviais keliauja tik vienas kitas praeivis. Tai kam kalbėti apie papildomus plotus pėstiesiems, jeigu ir dabar visi erdviai ir saugiai išsitenkame?

Neretai mūsų senamiestį aštrialiežuviai gentainiai pavadina "mirusiu". Vieta, kurioje tuščia, kurioje trūksta žmonių.

Ar netapsime tikru vaiduokliu miestu, jeigu miesto centre neliks ne tik praeivių, bet ir pravažiuojančių automobilių?

Klaipėdos miesto tarybos narių citatos:

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas TUMA:

"Nenormalu yra ir tai, kad išvažiuojant iš senamiesčio nuo Jono kalnelio ar Meridiano kvartalo, reikia važiuoti tiesiai visa Turgaus gatve iki pat Teatro aikštės".

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas PAUKŠTĖ:

"Akivaizdu, kad miestas daug metų vystytas visai kitaip. Orientuotasi į pietinės miesto dalies plėtrą ir su tuo susijusią transporto infrastruktūrą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras NENIŠKIS:

"Jakų žiede padarius dar vieną tiesioginę jungtį, situacija pagerėtų. Šis objektas mums yra labai svarbus ir tikiuosi, kad visi laikysis žodžio."

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS

"Gatvių rekonstrukcijos, remonto darbai mieste vyksta, tačiau kai kurie projektai, labai svarbūs darniam judumui, jau šiandien vėluoja".

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas DAMBRAUSKAS:

"Ne uostas ir į jį atvykstantis transportas yra problema. Problema yra netinkamas miesto transporto organizavimas ir metų metus nesprendžiamos susisiekimo infrastruktūros problemos."

Klaipėdos miesto tarybos narė Judita SIMONAVIČIŪTĖ:

"Reikia pripažinti tai, kad Klaipėdos pašonėje, bet ne Klaipėdos teritorijoje, apsigyvenus apie dešimt tūkstančių klaipėdiečių, judumo problemų atsirado daugiau".

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ:

Esminė ir pagrindinė šiandienos problemų priežastis yra ta, kad transporto planavimu, o dar tiksliau, miesto planavimu, urbanistika užsiima politikai, veikiami tam tikrų interesų, bet ne miesto planuotojai.

Internautų mintys

Socialiniuose tinkluose savo nuomonę, diskutuojant kaip sumažinti automobilių spūstis uostamiestyje, turėjo ir komentatoriai. Siūlome kai kurias jų mintis ir pasvarstymus:

***
"Kad daugiau automobilių pravažiuotų Šilutės plentu, reikia įrengti kažkada nebaigtas požemines perėjas. Vien tik šviesoforų įrengimas problemos neišspręs. Kai atidarys Statybininkų pl. geležinkelio pervažą, tai automobilių srautai tik padidės, o šviesoforai bus vienas prie kito".
***
"Kaip gali netrūkti pinigų, kai jie ištaškyti vėjais? Už mėlynus autobusiukus tai velniškus pinigus moka, o jie tik orą vežioja. Karantino metu taip pat jų nemažino? Savivaldybė juk juk moka už nuvažiuotą kilometrą. Tai kur logika?"
***
"Daug kalbų, mažai darbų, ir tik dejonės - nėra pinigų. O gal nėra noro ir valios?.
Klaipėdai reikia daugiau jungiamųjų gatvelių (tik trijų pagrindinių neužtenka). Pavyzdžiui, iš Dubysos g. į Baltijos prospektą, iš Mogiliovo g., pratęsus Kuncų g., į Šilutės plentą, jau nekalbant apie Statybininkų pr. tęsinį, ar pietinį išvažiavimą - aplinkkelį. Ir, pagaliau, sureguliuokite šviesoforus!"
***
"Visas tekstas straipsnyje - gryna demagogija. Mieste šiuo metu spūstys kyla tik dėl didelio skaičiaus pagrindinių gatvių remonto. Spūstys susidaro tose pačiose vietose, kuriose užtrunkama po gerą pusvalandį du kart per dieną. Toliau eismas vyksta ramiai. Problema dirbtinė, paskyrus vieną eismo juostą viešajam transportui".
***
"Jei jau trūksta pinigų, tai nors pervažą padarykit to Statybininkų prospekto... Ten tik viena vėžė. Kas trukdo? Bet ne, kažkodėl pirmiausia visur išknisa, o po to galvoja kaip pravažiuoti... Vis tiek teks daryti pervažą".