Jūreiviai dėl koronaviruso jaučiasi tarsi kaliniai: „uždaryti“ laivuose, o sugrįžę – namuose

Jūreiviai dėl koronaviruso jaučiasi tarsi kaliniai: „uždaryti“ laivuose, o sugrįžę – namuose

„Lenkams jūreiviams nereikia izoliuotis, rumunams ir estams – nereikia, latviams reikia, bet jie gali eiti į parduotuvę su kauke, viskas proto ribose. Tai kodėl mes, lietuviai, kitokie?“, – klausia jūreiviu dirbantis Ramūnas, pasijutęs tarsi kalinys, mat dvi savaites praleidžia gana uždaroje erdvėje dirbdamas jūroje, o sugrįžęs lėktuvu į šalį dvi savaites yra priverstas izoliuotis namuose. Išimtis taikoma plaukiantiems į jūrą į ir iš Lietuvos.

Toks žmonių skirstymas vyrui pasirodė neracionalus, nes virusas sienų neturi. Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog atsižvelgiant į bendrus Europos Sąjungos šalių sutarimus, Lietuva taip pat planuoja atitinkamai koreguoti ir švelninti reikalavimus.

Į žiniasklaidą kreipęsis jūreivis laiške pasakoja jūroje praleidžiantis dvi savaites, kitą laiką esąs priverstas izoliuotis namuose, nors sugrįžęs visuomet darosi testą. Kad galėtų išvykti, jį turi pakartoti ir dar kartą. Vyras paskaičiavo per mėnesį atliekantis keturis testus, jie neigiami, tačiau saviizoliacija būtina. Jis su pavydu žvelgia į kolegas Lenkijoje, Rumunijoje ir Estijoje, kur jūreiviams izoliuotis neprivaloma, o Latvijoje esama tam tikrų lengvatų.

„Visų pirma labai pikta, nes dirbu tarptautiniuose vandenyse, Europos Sąjungoje. Velnias žino kada tas virusas baigsis. Suprantu kad mano problema jog esu jūreivis, na, bet kiekvienas dirba kažkokį darbą, tai ir aš dirbu, ką dirbu. Skambinau į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), klausiu, kaip bus, kaskart izoliuotis?

Tai jei dar metai bus tas virusas, tai sėdėsiu kaip kalinys namie uždarytas? Na, ir laivuose mes sėdime uždaryti. Visas pasaulis eina iš proto, tas aišku. Pas mus darbe taip pat pilna dezinfektorių, su kaukėmis reikia dirbti, valgant atstumą išlaikyti. Na, taip sakant, saugomės“, – rašo Ramūnas.

Jis teiravosi NVSC dėl prieštaringos informacijos, mat Užsienio reikalų ministerijos svetainėje skelbiama, jog jūreiviams izoliuotis nereikia. Išsiaiškinęs vyras sužinojo, jog ši sąlyga galioja tik plaukiantiems laivais į ir iš Lietuvos.

„O kuo mes skiriamės? Sako, skrisi kelias valandas lėktuvu. O tai kiek trunka kelionė autobusu, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Klaipėdą? Manyčiau, geros 4 valandos? Užsikrėsti, manau, tiek pat šansų, kaip ir važiuojant autobusu. Sakyčiau, nelabai sąžininga“, – savo nuomonę išdėstė Ramūnas.

Užsienio reikalų ministerijos puslapyje skelbiama, jog „ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 10 dienų“’.

Laišką parašęs vyras motyvuoja, jog pagal darbo specifiką taip pat patenka į sąvoką „tarptautiniai vežimai“, tačiau aiškumo saviizoliacijos sistemoje jūreiviams trūksta, juolab, kad lėktuvai šiuo metu pustuščiai, keleiviai sėdi laikydamiesi atstumų vienas nuo kito. Tai pabrėžia ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, skelbdamas, jog oro uoste užsikrėtimo tikimybė tokia pati kaip ir kitose viešose erdvėse.

ES ketina numatyti išimčių

ES pastaruoju metu taip pat skyrė dėmesį tam tikroms profesijoms, rekomendacijose ketinama numatyti tam tikrų karantino išimčių. Neturėtų būti reikalaujama saviizoliuotis:

medikams, pasienio regionų, sezoniniams darbininkams; transporto sektoriaus ir paslaugų darbuotojams; pacientams, keliaujantiems dėl medicininių priežasčių; vaikams, studentams ir praktikantams, kurie nuolat keliauja; asmenims, kurie keliauja dėl būtinų šeimyninių ar verslo reikalų; diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams bei jų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas; kariškiams, policijos pareigūnams ir humanitarinės pagalbos darbuotojams; tranzitu keliaujantiems; jūreiviams; žurnalistams, kurie atlieka savo darbą.

„Kai pasaulis sustojo pavasarį, tai laivai ir keltai buvo pagrindiniai viso ko pristatymų šaltiniai. Lėktuvai neskrido, viskas buvo beveik uždaryta. Tai jei ne keltai ir laivai, turbūt pasaulis būtų ir sustojęs. Todėl prašau nelaukti ir jūreivius atleisti nuo izoliacijos, nes jei lėktuvai vėl neskraidys, o oro uostai jau tuštėja, keltai jūrose ir toliau plauks, kroviniai bus gabenami. Taip bus užtikrinami pristatymai medicinos priemonių, maisto ir viso kito“, – sako Ramūnas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 15min pranešė, kad jai yra žinoma aprašoma jūreivių izoliacijos situacija ir tikrai suprantami kylantys nepatogumai.

„Atsižvelgiant į bendrus Europos Sąjungos šalių sutarimus, Lietuva taip pat planuoja atitinkamai koreguoti ir švelninti reikalavimus. Visgi dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad iki šiol yra padaryti tam tikri palengvinimai – iš užsienio grįžę žmonės, jei nejaučia koronavirusui būdingų simptomų, jaučiasi gerai – gali išeiti pasivaikščioti į lauką.

Yra numatyta, kad galima nutolti ne toliau nei 1 kilometro atstumu nuo savo izoliavimosi vietos, tačiau privalu dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Taip pat izoliacijos laikotarpis gali būti trumpinamas iki 10 dienų, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) gavus informaciją iš e.sveikatos sistemos apie tyrimo neigiamą rezultatą. Tuo atveju, jei tyrimas neatliekamas, žmogui taikoma 14-likos dienų izoliacija, kaip ir anksčiau.

Primename, kad siekiant sėkmingai vykdyti infekcinių ligų kontrolę ir jų prevenciją, jūreiviams, kaip ir kitiems grįžusiems iš užsienio bei izoliacijoje esantiems asmenims, draudžiama lankytis žmonių susibūrimo vietose (pvz., renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan.)“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder