Karantininė patirtis: regiono verslams nelengva

Karantininė patirtis: regiono verslams nelengva

Klaipėdos regiono savivaldybėse nuo koronaviruso pandemijos ir įvestų apribojimų nukentėjo nuo 42 iki 63 proc. įmonių. Labiausiai nukentėjo Palangos ir Neringos verslai - čia nuostolius skaičiavo 58 ir 63 procentai įmonių, o nedarbas regione išaugo, rodo Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.

13 mokslininkų ir tyrėjų pusę metų analizavo COVID-19 poveikį regiono verslams ir parengė 400 puslapių tyrimą.

Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas teigė, kad poveikis sveikatai nagrinėjamas įvairių sričių specialistų, tiriamas poveikis ekonomikai, analizuojamas geopolitiniu požiūriu, tačiau kol kas nebuvo atidžiau pažvelgta į smulkiųjų verslų situaciją.

Pasak jo, tyrimas gali padėti planuoti valstybinės pagalbos priemones, kad ištikus kitai force majeure situacijai pirmojo karantimo metu padarytos klaidos nebūtų kartojamos

Tyrimo vadovė, Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros docentė dr. Rasa Viederytė sakė, kad pavasarį įvedus karantiną didelė dalis įmonių susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais, kurie dažnam verslui sukėlė veiklos tęstinumo riziką, o Vyriausybė ėmė planuoti ir vykdyti priemones, kad sumažintų neigiamą pandemijos poveikį.

Pasak mokslininkės, valstybės veiksmų efektyvumą įvertinti galima atsakant į keletą svarbiausių klausimų: ar paramos verslui priemonė įsigaliojo laiku, ar apie ją buvo pakankamai informacijos, ar priemonės turinio ir finansinių apimčių užtenka problemai spręsti, ar priemonės apimtys atitinka sukuriamą vertę verslams, ar priemonės įgyvendinimo laikas neigiamai nepaveiktas biurokratinių procedūrų.

"Pradėdami šį tyrimą tikėjomės didesnio verslo bendruomenės aktyvumo ir noro bendradarbiauti, bet puikiai suprantame ir verslininkų realybę. Intensyviausiai dirbome tuo metu, kai verslai bandė atsitiesti po pavasarinio karantino ir ruošėsi tokiam pat nenuspėjam rudeniui, kai vėl po truputį ėmė griežtėti ribojimai ir galiausiai vėl buvo įvestas karantinas. Tačiau surinkta medžiaga leidžia atspindėti regiono verslų būklę, karantininę patirtį bei vertinti Vyriausybės žingsnių veiksmingumą", - sakė projekto vadovė.

Pajuto pasekmes

Pagal Vyriausybės įvestų veiklų ribojimo griežtumo vertinimą, Lietuvoje karantinas vertintas kaip pakankamai griežtas: mūsų šalies rodiklis 68,52 balo, palyginimui - Latvijos - 57,41, Estijos - 29,63, Lenkijos - 71,3 balo.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 77 įmonių atstovai, parodė, kad regione labiausiai nukentėjo Palangos ir Neringos savivaldybėse veikiantys verslai (nukentėjo 58 ir 63 proc. įmonių), mažiausiai - Klaipėdos mieste, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonuose (nukentėjo nuo 42 iki 46 proc. įmonių).

Iš tyrime dalyvavusių smulkaus ir vidutinio verslo segmentui priklausančių regiono verslų net 50,7 proc. susidūrė su Vyriausybės įvestais veiklos ribojimais ir tik 2,7 proc. veiklai karantinas neturėjo jokios įtakos, trečdalis buvo priverstas veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, dar 2,7 proc. veiklą nutraukė.

Tik ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, jog pavasarį apyvartos rodikliai liko tokie pat, ir vos 1,4 proc. pasidžiaugė augimu. Likusieji neteko nuo 20 iki 50 proc. turėtos apyvartos. Stabiliausius apyvartos rodiklius išlaikė gamybos įmonės, didžiausius nuostolius patyrė prekybos ir paslaugų teikimo sektoriai.

Klaipėdos universiteto mokslininkai daro išvadą, jog labiausiai dėl pavasarinio karantino režimo nukentėjo į turistų aptarnavimą orientuoti Palangos verslai (50 proc. sustabdė veiklą, likusi pusė dirbo ekonominės veiklos ribojimų sąlygomis). Visi apklausti Palangos verslo subjektai nurodė, kad karantinas turės neigiamų pasekmių 2020 metų finansiniams rezultatams.

Mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad nedarbo lygis Klaipėdos regione nuo praėjusių metų pavasaio ėmė augti. Pavyzdžiui, 2020 m. balandį nedarbas regione siekė 9,5 procento (48 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu metu), o pernai spalį jau buvo pakilęs iki 13 proc. - dvigubai daugiau nei 2019 m. tuo pačiu metu.

Leido darbuotojus atostogauti

Pristatydami atliktą tyrimą mokslininkai teigė, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių įmonių nurodė, jog siekdamos išsaugoti darbo vietas, leido darbuotojus privalomų kasmetinių atostogų, įvedė prastovas ar dalines prastovas, mažino atlyginimus.

Daugumai verslų (net 89 proc.) pavyko išsaugoti nepakitusį darbo vietų skaičių.

Valstybės parama pasinaudojo beveik 60 proc. tyrime dalyvavusių verslų. Iš jų net 88 proc. sakė, jog parama buvo panaudota darbo vietoms išsaugoti.

Populiariausios savivaldybių teikiamos paramos priemonės buvo mokesčių bei rinkliavų sumažinimas bei atidėjimas, nuomos mokesčio atidėjimas, atšauktos vietinės rinkliavos.

Tie, kurie nesinaudojo parama, nurodė, kad jiems trūko informacijos vienoje vietoje, buvo neaiškūs įsipareigojimai valstybei gavus paramą ir kt. Verslo lūkestis, jog būtent čia galėjo suveikti "vieno langelio" principas, kuomet visa informacija apie galimą paramą verslui sklistų iš vieno šaltinio. Realybėje žinių teko ieškoti patiems, dokumentus paramai gauti pildyti spėliojant, o po to laukti nežinioje.

Verslo atstovų teigimu, savivaldybės galėjo šioje situacijoje galėjo atlikti tarpininkų, konsultantų vaidmenį, tačiau jos liko nuošalyje.

Verslininkai kaip didelį trūkumą minėjo pernelyg didelį paramos biurokratizavimą, ilgus administravimo terminus.

Verslo atstovai pozityviai įvertino praktinę savivaldybių pagalbą karantino pradžioje padedant jiems apsirūpinti dezinfekavimo skysčiu.

Savivaldybėse nuomonės skiriasi

Išskirtos ir kiekvienos savivaldybės verslų nuomonės. Pavyzdžiui, Klaipėdos mieste veikiančių įmonių atstovai teigė, kad apribojimų poveikis buvo stiprus ir neigiamas, teko pristabdyti verslo plėtros projektus, atsirado daug neapibrėžtumo dėl tolesnės veiklos.

Klaipėdos rajone pastebėta, kad neigiamą ribojimo priemonių poveikį pajuto ir tos įmonės, kurių veiklai tiesiogiai ribojimai nebuvo taikomi, taip pat logikos apribojimuose pasigedo savarankiškai dirbantieji. Taip pat išsakytas pastebėjimas, kad draudimas prekiauti maisto produktais turguje, kai prekyba maistu parduotuvėse leidžiama, atrodo diskriminacinis.

Kretingos rajono verslininkai teigė, kad veiklos apribojimai iš esmės veiklos nepaveikė, bet išaugo rizika dėl paklausos ir reikšmingai padidėjo neapibrėžtumas dėl paklausos ateityje.

Neringos savivaldybės verslo atstovai taip pat teigė, kad ribojimai iš esmės veiklos nepaveikė.

Priešingai, neringiškių teigimu, nuo vasario išaugo poilsio Kuršių nerijoje ieškojusių lankytojų srautai.

Neringiškai laikėsi nuomonės, kad buvo perteklinis reikalavimas dėvėti kaukes lauke ar kavinėse, buvo sudėtinga riboti lankytojų grupes maitinimo įstaigose, taip pat, jų manymu, be reikalo buvo apribotas kavinių darbo laikas.

Palangos verslo atstovai nurodė, kad apribojimai lėmė prievolę stabdyti veiklą ar ją vykdyti minimaliai. Pavasarį taikytus apribojimus palangiškai įvardijo per daug griežtais, pridūrė, kad trūko laiko prisitaikyti prie įvedamų apribojimų, trūko informacijos ir operatyvių atsakymų, o uždavus klausimus, buvo siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą.

Šilutėje veikiančių verslų atstovai mano, kad apribojimai padarė gana didelį neigiamą poveikį veiklai, nebuvo aiškūs įstatyminiai aktai, susidurta su tiekimo grandinės sutrikimais ir eksporto veiklos ribojimais, o reikalavimas riboti žmonių skaičių parduotuvėse buvo perteklinis.

Skuodo rajono verslininkai guodėsi informacijos trūkumu ir tiesiogiai bei netiesiogiai patirtu apribojimų poveikiu, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės institucijos nebuvo pasiruošusios greitai padėti verslui - nors pirmasis karantinas baigėsi birželio mėnesį, skuodiškių teigimu, Darbo inspekcijos išsamios rekomendacijos, kaip elgtis verlui, buvo pateiktos tik spalio mėnesį.

 

Atlikta studija - idėjų bankas

Mokslininkai rekomenduoja valdžios atstovams supaprastinti pagalbos procedūras, mažinant biurokratines kliūtis, įvertinti rėmimo galimybes renginat tikslinius pirkimus, peržiūrin mokesčių sistemą, įgyvendinant smulkiojo ir vidutinio verslo regionuose rėmimo programą, mažinant ribojimus, taip pat teikti pagalbą verslui lygiagrečiai su ribojimais, tobulinti informavimo sistemas.

"Pirmojo karantino poveikio niekas netyrė ir neklausė, kaip ribojimai paveikė veiklas, socialinį klimatą, koks įvestų priemonių poveikis pačiam verslo atstovui.

Kaip tik dabar planuojamos naujos priemonės, skirtos antrojo karantino ribojimams sušvelninti. Manome, kad mūsų rekomendacijos yra laiku ir vietoje.

Mūsų atliktas tyrimas yra idėjų bankas planavimo institucijoms sudėlioti pagalbos priemonių rinkinį taip, kad jos būtų maksimaliai naudingos", - komentavo projekto vadovė R. Viederytė.

Tyrėjai sako planuojantys susitikimus ir su verslo bei valdžios institucijų atstovais, kuriems taip pat ketinama pristatyti tyrimo rezultatus.

Sidebar placeholder