Kokios naujovės Kopgalio laboratorijoje pasikeitus šeimininkams

Praėjo dveji metai, kai Žuvininkystės tarnyba dėl reorganizacijos buvo priversta atsisakyti Kopgalyje rekonstruotos ir moderniai įrengtos jūrinės žuvininkystės laboratorijos, kainavusios 2,2 mln. eurų. Ji buvo perduota Klaipėdos universitetui (KU). Šiuo metu laboratorija toliau vykdo ankstesnes funkcijas, jau turi ir naujų, o ateityje ją ketinama plėsti. Tiesa, garsiųjų mezokosmų, kurie nebuvo įrengti taip, kaip reikėjo, įveiklinti per ketverius metus nepavyko, tačiau dirbama ir šioje srityje.

Kapitališkai rekonstruota laboratorija Kopgalyje buvo atidaryta 2016 metų birželį. Kurdama laboratorijos infrastruktūrą Žuvininkystės tarnyba (ŽT) prie Žemės ūkio ministerijos į pagalbą kvietėsi KU mokslininkus, tarp kurių buvo ir dabartinis KU žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas ichtiologas Nerijus Nika, jai vadovaujantis jau metus. "Mes džiaugėmės, kad mus tada pakvietė konsultuoti. Iš principo mums visiems tai buvo gana didelis iššūkis", - prisiminė jis.

Kai naujoji valdžia ėmėsi reorganizuoti ŽT, kai ji buvo iš Vilniaus perkelta į Klaipėdą, laboratorija kaip mokslinis padalinys, įrengtas naudojant ir europinius pinigus, buvo perduota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ši 2018 m. rugsėjį laboratoriją su visa įranga ir personalu perdavė KU Jūros tyrimų institutui. N. Nikos manymu, ji perduota ministerijai siekiant konsoliduoti žuvininkystės mokslą. Moksliniai tyrimai, ypač tie, kurie buvo tiesiogiai susiję ne su žuvimis, o su ekosistema, su žuvų gyvenamąja aplinka, nebuvo tiesioginė ŽT funkcija.

Tyrimai finansuojami iš įvairių šaltinių

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsisakė perimti anksčiau laboratorijos turėtą mokslinių tyrimų laivą "Darius", nes jis jau buvo gana senas ir jo išlaikymas brangiai kainavo. Jis buvo perduotas Turto bankui ir parduodamas aukcione.

Vis dėlto KU teko priimti tam tikrų sprendimų siekiant sumažinti laboratorijos išlaikymo kaštus, nors, pasak N. Nikos, tam itin didelių investicijų nereikia.

Suprantama, mokslininkai savo lėšomis tyrimų atlikti negali. Jūros tyrimų institutas, kuriame dirba apie 150 žmonių, vykdo nemažai tarptautinių projektų ir išlaiko šią laboratoriją.

Joje šiuo metu dirba iki 11 žmonių, atliekami tyrimai finansuojami iš įvairių šaltinių. Pavyzdžiui, akvakultūros eksperimentas su Nilo tilapijomis finansuojamas tarptautinio "AquaVIP" projekto lėšomis, o naujų pašarų vaivorykštiniams upėtakiams testavimas atliekamas akvakultūros sektoriaus įmonės užsakymu.

TILAPIJA. Šios žuvys auginamos ir Amerikoje, ir Afrikoje, ir Azijoje, o Lietuvoje kol kas tuo užsiima tik viena įmonė.

Iki perdavimo KU laboratorijos pagrindinė funkcija buvo nacionalinės svarbos žuvininkystės duomenų rinkimas ir jų teikimas atsakingoms Europos Sąjungos (ES) arba tarptautinėms institucijoms, vertinančioms išteklių būklę, nustatančioms saugius žvejybos limitus ir skirstančioms žvejybos kvotas. Ji vykdė valstybės įsipareigojimą Europos Komisijai. Šias funkcijas atlikti šiuo metu pavesta KU.

Tiriama vandens druskingumo įtaka

Vienoje laboratorijos patalpoje, kurioje oro temperatūra - 28 laipsniai šilumos, 9 baseinuose auginama tropikinių žuvų rūšis Nilo tilapijos. Vandens temperatūra baseinuose - apie 30 laipsnių šilumos. Atliekamas tarptautinio projekto "AquaVIP" eksperimentas norint įsitikinti, ar skirtingas vandens druskingumas turi įtakos šių žuvų augimui, jų savijautai. Pasak akvakultūros specialisto Gintauto Narvilo, šioje srityje dirbančio jau 8 metus, esant skirtingam vandens druskingumui, tilapijos bręsta skirtingai.

Šiaip šios žuvys yra gėlavandenės, tačiau žinoma, kad nedidelis vandens druskingumas daro teigiamą įtaką augimui, mėsos kokybei. "Mūsų tikslas - parengti metodiką. Jeigu būtų plečiamas tokių žuvų auginimas, galbūt verslininkams apsimokėtų silpnai sūdyti vandenį. Vertinsime ir biologinį, ir ekonominį potencialą. Ar druskos pridėjimas į sistemą atsipirks per produkcijos prieaugį, ar ne ir pan.", - sakė N. Nika ir pridūrė, kad paskui šis eksperimentas bus daromas su vaivorykštiniais upėtakiais.

Kitas žingsnis bus kaip druskos šaltinį vietoje jūros naudoti geoterminį vandenį. "Vienas iš ilgalaikių mūsų tikslų - panaudoti geoterminio vandens potencialą. Tilapijoms reikalingas šiltas vanduo, mūsų auginamoms krevetėms taip pat. Kalbant apie didelio masto akvakultūrą šildymas tampa labai svarbiu ir brangiu dalyku, todėl ir norime įvertinti geoterminio vandens, kuris yra labai sūrus, panaudojimo galimybes", - pasakojo laboratorijos vadovas.

Nilo tilapijos auga gana greitai, yra atsparios, gera jų mėsos kokybė. Pasak G. Narvilo, Amerikoje šitos žuvys labai mėgstamos ir yra vienos iš dažniausiai vartojamų. Jos auginamos ir Afrikoje, ir Azijoje, o Lietuvoje kol kas tuo užsiima tik viena įmonė.

Tilapijų labai įdomi reprodukcinė elgsena - jos apvaisintus ikrus ir jauniklius nešiojasi ir saugo burnoje.

Akvakultūra Lietuvoje - vis dar terra incognita

Pastaruoju metu įvairios šalys stengiasi riboti žvejybos Baltijos jūroje pajėgumus, tačiau žuvų kaip maisto poreikis išlieka toks pats. "Dažnai sakoma: "Uždrauskime natūralių išteklių žvejybą, žuvų užsiauginsime patys." Tačiau kol kas akvakultūros pajėgumai nėra tokie, kad būtų daug žuvų užauginama, akvakultūros sektorius dar nėra pasiekęs tam reikiamo lygio", - sako N. Nika.

Pasak laboratorijos vadovo, akvakultūra Lietuvoje dar yra nesuprastas dalykas, nors daugelyje ES dokumentų ji yra įvardijama kaip viena prioritetinių ekonomikos sričių.

BASEINAI. 6,5 kub. m talpos baseine, pajutę maistą, sujudo vaivorykštiniai upėtakiai.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Universitetui perėmus laboratoriją, joje atsirado ir nauja unikali sritis - jūrinė recirkuliacinė akvakultūra, nors joje kol kas dirba nedaug mokslininkų: buvo du specialistai, o šiuo metu pradeda dirbti keli studentai. Pasak N. Nikos, Lietuvoje po truputį, ne tokiais tempais kaip kitose šalyse, bet vystosi gėlavandenių žuvų recirkuliacinė akvakultūra. Tokiu būdu jau auginami afrikiniai šamai, eršketai, vaivorykštiniai upėtakiai.

KU mokslininkų išskirtinumas tas, kad jie daugiausia naudoja jūros vandenį. Šiuo metu laboratorijoje atliekamas eksperimentas, kurio metu žuvys auginamos jūros, gėlame ir truputį skiestame jūros vandenyje. "Mūsų unikalumas tas, kad vystome technologijas naudodami jūros, geoterminį, pavyzdžiui, krevetėms auginti, vandenį. Tai mūsų konkurencinis pranašumas Lietuvoje", - kalbėjo laboratorijos vadovas.

KEMPINYTĖS, pilnos dviejų rūšių bakterijų, kurios "suvalgo" žuvų išskiriamus pavojingus junginius.

Pasak N. Nikos, mokslinė įranga tuo metu, kai laboratorija priklausė ŽT, nebuvo naudojama tam, kam buvo numatyta, nes jos funkcijos visai kitokios. Ji įgyvendina išteklių atkūrimo programą, veisia žuvis, taiko jau parengtas metodikas, bet neatlieka unikalių tyrimų. KU bando kurti metodikas. "Mes savo tyrimus traktuojame kaip inovatyvios akvakultūros tyrimus, testuojame technologijas arba jų pritaikymą mūsų sąlygomis. Tikimės, kad mūsų įdirbis ir žinios bus panaudoti akvakultūrai vystyti pajūrio regione, tam turinčiame vieną didžiausių potencialų. Mūsų siekis - pajūrio regioną paversti akvakultūros lyderiu šalyje", - sakė N. Nika.

Recirkuliacinė sistema - didelis potencialas

Recirkuliacinėje sistemoje vanduo filtruojamas. Jis prasideda pirminiu mechaniniu valymu, kai mechaninis filtras išvalo visas stambias kietąsias daleles, tada vanduo keliauja į biologinį filtrą (kempinytės, pilnos dviejų rūšių bakterijų, kurios "suvalgo" žuvų išskiriamus pavojingus junginius), o nitratai pašalinami skiedžiant vandenį 10-15 proc. per parą arba naudojant denitrifikacijos filtrą, tad jie virsta azoto dujomis, kurios išsiskiria į patalpą, o rekuperacinė sistema jas iš patalpos pašalina. Vanduo yra ir degazuojamas, iš jo pašalinamas CO2 ir azoto dujos, jis dezinfekuojamas lempomis, o paskutinis žingsnis - jis prisotinamas deguonies ir grįžta atgal į žuvų auginimo baseinus.

Pasak N. Nikos, taikant tokią sistemą yra eliminuojama tarša ir ji gali būti suvaldoma, o jūroje auginant žuvis, nesuėstas pašaras nugula ant dugno.

"Tokia recirkuliacinė sistema turi didžiausią potencialą norint auginti žuvis. Dabar apie 4 proc. akvakultūros produkcijos auginama tokiose sistemose, o po 10 metų, manoma, šis skaičius sieks 40 proc.", - aiškino laboratorijos vadovas.

Žuvys auginamos "ant chemijos"?

Dalis Lietuvos gyventojų mano, kad valgyti dirbtiniu būdu užaugintas žuvis yra nesveika, geriau jau natūraliai užaugusias. "Yra tokia susiformavusi nuomonė, kad dirbtiniu būdu žuvys auginamos "ant chemijos", šeriamos antibiotikais, tačiau vis tiek visi žmonės jas valgo. Turbūt nėra Lietuvoje nė vieno žmogaus, kuris nebūtų valgęs Norvegijos žuvininkystės ūkiuose užaugintų lašišų. Manau, jeigu šalia viena kitos būtų padėtos Baltijos jūroje sugauta šviežia lašiša ir norvegiška, visi rinktųsi pastarąją, manydami, kad natūrali galbūt yra sugedusi. Mat jos spalva pilkšvai rusva, o graži norvegiškos lašišos spalva išgaunama naudojant pigmentus.

JAUNIKLIAI. Taip atrodo Nilo tilapijos vieno mėnesio amžiaus jaunikliai, kuriuos ji nešiojasi burnoje.

Kalbant apie recirkuliacinę akvakultūrą, čia daug dėmesio skiriama biosaugai, sudaromos beveik laboratorinės sąlygos, taikomi griežti higienos reikalavimai, naudojama apsaugos priemonės, kad iš išorės negalėtų patekti ligų, todėl nėra porekio naudoti cheminių antibiotinių medžiagų žuvims gydyti. Čia proritetas teikiamas ligų prevencijai.

Japonijos ar kitos kokios nors tikros jūrinės valstybės gyventojų supratimas apie žuvis kitoks nei Lietuvoje. Šiuo metu akvakultūra pasaulyje yra laikoma sparčiausiai augančiu maisto gamybos sektoriumi", - sakė N. Nika.

AMŽIUS. Biologijos mokslų daktarė Jelena Fedotova, į šią laboratoriją įžengusi dar būdama trečio kurso studente, dirba su strimelių otolitais. Pagal žuvų kauliukus, žiūrint pro mikroskopą ir skaičiuojant rieves, nustatomas kiekvienos žuvies amžius. To reikia norint nustatyti žuvų išteklius.

Akvakultūros specialistas G. Narvilas, jūrinės žuvininkystės laboratorijoje dirbantis nuo pat jos atidarymo, paklaustas, kuo dabar skiriasi laboratorijos darbas, atsakė: "Gal ir visoje Lietuvoje akvakultūra pradėjo sparčiau vystytis, bet ir mes šiuo metu atliekame daugiau tyrimų, susijusių su akvakultūra, plėtojame auginimo technologijas. Ir anksčiau laboratorija bendradarbiavo su universitetu, ŽT tada labiau domėjosi starkių įžuvinimu, o daugiau tyrimų nebuvo numačiusi. Dabar mūsų tyrimų diapazonas gana platus: nuo krevečių iki žuvų."

Viena pelningiausių sričių

Pasak N. Nikos, lašišų akvakultūros sritis yra viena pelningiausių. Pavyzdžiui, norvegai per metus iš lašišų auginimo uždirba 7 milijardus eurų. Jie norėtų ją plėtoti toliau, nes tai yra antra po naftos pagal gaunamų pajamų dydį sritis, tačiau tolesnė plėtra jau negalima, jūrinė akvakultūra fiorduose jau ribojama dėl poveikio aplinkai. Todėl akvakultūros srityje jau einama recirkuliacinės technologijos link.

"Yra tendencijų lašišų auginimą perkelti iš jūros į krantą. Kartais žmonėms atrodo, kad lašišų auginimas yra paprastas dalykas: pasidarei baseiniuką ir augini. Bet kartais net tokios smulkmenos, kaip, pavyzdžiui, vamzdžio kampas arba srauto dydis, sukelia nemažai pasikeitimų, kurie galiausia daro įtaką žuvų augimo greičiui ir pan. Pirma nesėkmė stabdo verslininkus. Mūsų tikslas - vystyti technologijas, kaupti žinias, padėti verslui ir skatinti akvakultūros plėtrą. Klaipėdos mėlynojo proveržio strategijoje akvakultūra yra viena iš prioritetinių sričių", - aiškino N. Nika.

Mezokosmuose liko trūkumų

Kopgalio laboratorijoje yra įrengta dvylikos mezokosmų sistema. N. Nikos teigimu, mezokosmai buvo bandomi, testuojami, vis derinami ir šalinami maži trūkumai. Generalinis rangovas nustatytus trūkumus turėjo pašalinti perduodamas laboratoriją universitetui, tačiau kai kurie jų liko nesutvarkyti, nes rangovas bankrutavo.

MEZOKOSMAI laukia, kad būtų pašalinti projektavimo trūkumai.

Mezokosmas - tai vidutinio dydžio kolonos formos 4 metrų aukščio talpykla, kurioje dirbtinai galima palaikyti aplinkos sąlygas, reguliuoti vandens druskingumą, temperatūrą, sluoksniuoti vandenį ir tirti, kaip vandens organizmai, daugiausia bakterijos, dumbliai ir vėžiagyviai, reaguoja į aplinkos pokyčius. Mezokosmas turi tris skirtingus lygius, kurių kiekvienas gali būti atskirai šildomas, šaldomas, sukuriamos unikalios sąlygos. Pavyzdžiui, vandens temperatūra viršuje gali būti 20 laipsnių, o apačioje 4 laipsnių.

"Tai unikalūs technologijos atžvilgiu sudėtingi įrenginiai, kurių daugiau aplinkiniuose regionuose nėra, tik kitoje Baltijos jūros pusėje. Mūsų sistema buvo projektuojama pagal Švedijos Umėjos universiteto pavyzdį. Tačiau buvo padaryta projektavimo klaidų, todėl šita sistema iki galo nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Mūsų universiteto mokslininkai nustatė trūkumus, šiuo metu ieškome galimybių, kaip juos likviduoti, kad sistema galėtų veikti", - sakė N. Nika ir pridūrė, kad sistema bus naudojama Kuršių marių, Baltijos jūros ar vandenynų ir kt. sąlygoms imituoti ir eksperimentuoti, kaip jose elgiasi gyvybė. Kai sistema pradės funkcionuoti, tikimasi pritraukti eksperimentus atlikti studentus, doktorantus ir iš užsienio.

Turimas ir srovės kanalas, kuriame galima sukurti dirbtinę upę, dirbtinę srovę ir tyrinėti, kaip elgiasi žuvys, kokios srovės augalai neatlaiko ir t. t. Kai mes lankėmės, jis nebuvo naudojamas, bet ateityje žadama įveiklinti ir jį.