2020-aisiais iššūkių netrūko: vien darbuotojams testuoti išleista 100 tūkstančių eurų. Laivų statytojai bylinėjasi su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis dėl naujo laivo statybos. Likviduota AB Kruizinių laivų terminalas. Bandoma pataikyti į laivybos pramonės kursą žaliąja kryptimi neturint tikslių koordinačių. Ir vis dėlto praėjusieji metai uostamiesčio laivų statytojams ir remontininkams buvo nors ir sunkūs, bet neblogi. Tikimasi, kad 2021-ieji bus bent jau stabilūs.
"Klaipėdos uoste pirmoje vietoje visada buvo krova. Ir tik dabar, kai ji susiduria su Baltarusijos krovinių netekimo galimybe dėl politinių priežasčių, pradedama galvoti apie jų alternatyvą, prisimenama ir laivų statyba bei remontas, inžineriniai technologiniai sprendimai atsinaujinančioje energetikoje, vėjo jėgainių komponentų gamyba ir kiti dalykai", - sako AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius ir Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.
Tai daug darbo, tai mažai
Nepaisant suvaržymų dėl pandemijos, to, kad VLG remontininkai negalėjo dirbti visu pajėgumu, nes vienas dokas, skirtas "Panamax" tipo laivams remontuoti, pradėtas eksploatuoti tik pernai liepą, o kitas - rudenį, praėjusieji metai buvo neblogi.
Pirmojo karantino metu laivų savininkai buvo sunerimę, rinkoje tvyrojo įtampa dėl neapibrėžtumo, kai kurie užsakymai buvo atidėti vėlesniam laikotarpiui. Situacija nebuvo stabili: vienu metu darbo daug, kitu - užsakymų mažiau.
Į Lietuvą negalėjo laisvai atvykti laivų savininkų atstovai, serviso inžinieriai. Teko kreiptis į Vyriausybę, į Susisiekimo ministeriją dėl specialių leidimų jiems, kad galėtų vykdyti tiek laivų remonto, tiek statybos priežiūrą.
"Laivų remonto rinka 2020-ųjų pabaigoje grįžo į 2019-ųjų lygį, tad situacija nėra bloga", - sako A. Šileika. Vis dėlto VLG remontininkai džiaugiasi išaugusiais pajėgumais ir galimybe remontuoti didesnius laivus, atlikti daugiau remonto darbų.
Pandemija dar niekur nedingo
Kadangi VLG dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, išvengti užsikrėtimo COVID-19 atvejų buvo gana sunku, pasitaikė jų ir tarp laivų įgulų narių. Buvo imtasi įvairių saugumo priemonių. Teko žmones izoliuoti, daug jų dirbo iš namų. "Patyrėme daug sąnaudų dėl darbuotojų testavimo.
Vien tik testams išleidome apie 100 tūkst. eurų norėdami suvaldyti situaciją, kad nereikėtų stabdyti įmonės veiklos ir galėtume vykdyti užsakymus", - teigė VLG vadovas.
Pandemija dar niekur nedingo, tebėra ir veiklos suvaržymų. Ir toliau patiriama papildomų sąnaudų dėl darbuotojų testavimo, izoliavimo, organizacinių priemonių ir kitų dalykų.
Užsakovai stebi situaciją tiek Lietuvoje, tiek įmonėje. Prašo pateikti informaciją, kokia mūsų šalies prevencinių saugumo priemonių sistema, kiek yra užsikrėtimo atvejų.
Gelbsti diversifikuota veikla
Laivų statytojams 2020-ieji irgi buvo sėkmingi. A. Šileika džiaugiasi, kad vis dėlto nė vienas projektas nebuvo nutrauktas ir kruizinių laivų statybos srityje, kurioje Lietuvos laivų statytojai jau yra užsitarnavę pasitikėjimą, nors kai kurie projektai vis dėlto buvo pristabdyti.
"Darbo turime ir matome gana neblogą perspektyvą", - sako A. Šileika.
VLG vadovo teigimu, laivų statybos programa šiemet beveik užpildyta. Gal 2021-ieji ir nebus tokie kaip praėjusieji, bet turėtų būti gana stabilūs.
Vakarų Baltijos laivų statyklą gelbsti tai, kad jos veikla diversifikuota. Ji stato laivus iki rakto - AB "Smiltynės perkėla" keltas "Klaipėda". Statomi ir iš dalies įrengti laivai - šiuo metu žvejybos laivas. Jau pasirašyti keli kontraktai dėl laivų statybos Vokietijos rinkai.
Bylinėjasi dėl laivo statybos
Laivų statytojai dalyvavo konkurse dėl Lietuvos karinių jūrų pajėgų paieškos ir gelbėjimo laivo statybos. Kadangi konkurso rezultatai jų netenkino, pateikė ieškinį, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Artimiausiu metu tikimasi sprendimo.
"Tikimės įrodyti, kad mūsų pasiūlytas laivas kur kas labiau atitinka šiuolaikinių paieškos ir gelbėjimo laivų reikalavimus ir standartus nei konkurentų. Manome, kad šio laivo statyba Lietuvoje galėtų prisidėti prie darbo vietų išlaikymo.
Keista, kad turėdami gerus laivų statybos pajėgumus mes perkame paslaugas kažkur užsienyje. Užuot rėmę savo šalies pramonę, palaikome kitos šalies ekonomiką. Ten tie patys lietuviai važiuoja ir stato laivus", - sakė A. Šileika.
Lemia buhalterinis skaičiavimas
"Mes, laivų statytojai ir remontininkai, ilgą laiką Klaipėdos uoste buvome posūnio vietoje. Bet už pastarųjų metų įgyvendintus projektus esame labai dėkingi. Jie davė gerą postūmį parodyti, kad šita veikla yra gyvybinga ir kuria didelę pridėtinę vertę, išlaiko ir kuria darbo vietas. Skeptikų buvo.
Ir dabar pasigirsta nuomonių, kad tai neperspektyvi gamyba. Bet situacija po truputį keičiasi, atsiranda daugiau supratimo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, ir Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose. Džiaugiamės besikeičiančiu požiūriu, kad ir mes galime būti lygiaverčiais partneriais uoste", - sako A. Šileika.
UAB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) generalinis direktorius Alvydas Butkus taip pat mano, kad situacija Klaipėdos uoste laivų remontininkų atžvilgiu ir požiūris į juos yra šiek tiek pasikeitę į gerąją pusę.
REMONTAS. Pasak bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" vadovo Alvydo Butkaus, VLG remontuoja didelius laivus, bet kažkas turi remontuoti ir mažesnius.
Tačiau problemų infrastruktūros srityje dar likę nemažai. Vakarų Baltijos laivų statykloje senos apgriuvusios krantinės, jos nesaugios ir pavojingos eksploatuoti.
Šioje srityje susiduriama su klausimu, kokią naudą Uosto direkcija gauna iš krovos kompanijų ir laivų statybos ir remonto industrijos. Anot VLG vadovo, tas buhalterinis skaičiavimas ne visada lemia teisingus ir logiškus sprendimus.
Laivų statyboje - sutrikimas
Pagrindinės problemos laivų statyboje - laivą reikia pastatyti kuo greičiau ir už kuo mažesnę kainą. Be to, jis turi būti efektyvus sąnaudų atžvilgiu ir neteršti aplinkos. Žinia, pastaruoju metu reikalavimai dėl taršos vis griežtėja. Todėl laivų statytojų dėmesys dabar sutelktas į tai, kokios galėtų būti dabartinio kuro, gana taršaus, t. y. naftos produktų ir pan., alternatyvos.
Vienu metu buvo nuspręsta naudoti suskystintąsias gamtines dujas, nors jos, A. Šileikos teigimu, gana taršus kuras, todėl neturi didelės perspektyvos. Kitas iš būdų - kaip kurą naudoti žalią amoniaką, išgaunamą iš naftos, iš dujų, net iš jūros vandens. "Šiuo metu labai daug dirbama vystant technologijas, kurios galėtų būti panaudojamos laivų energinėms jėgainėms. Beje, jau grįžtama prie kompaktiškų branduolinių reaktorių, užtikrinančių laivų varymą. Alternatyvų yra gana daug.
STATYBA. Laivų statybos programa šiemet beveik užpildyta.
Šiandien laivų statybos srityje juntamas šioks toks sutrikimas, nes vis dėlto dar nėra galutinai nuspręsta dėl ateities laivų kuro.
Deja, visos tos naujos kuro rūšys yra dar gana brangios, nėra ekonomiškai pagrįstos, kad būtų masiškai naudojamos. Bet ateitis priklauso joms, kito kelio nėra", - teigė A. Šileika.
Ir laivų savininkai ieško sprendimų, kaip mažinti taršą. Laivuose instaliuojami ir vėjo generatoriai, vėjo turbinos, mažinančios taršą, bet tai gana didelės investicijos, kurias remia kai kurios valstybės.
Dėmesio centre - balastiniai vandenys
Laivų savininkai buvo priversti investuoti pinigus ir įrengti laivuose išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vadinamuosius skruberius (dujų plautuvus).
VLG vadovas sako, kad šiuo metu sumažėjo laivų modernizavimo projektų statant šiuos įrenginius. Tai susiję su švaresnio kuro kainomis, kurios dabar yra palankios. Tad laivų savininkai atsisako didelių investicijų į "skruberius" ir renkasi švaresnį kurą.
Tačiau dabar nemažai darbo laivų remontininkams duoda įsigaliojusi direktyva dėl balastinių vandenų valdymo sistemų instaliacijos laivuose.
Džiaugiamės besikeičiančiu požiūriu, kad ir mes galime būti lygiaverčiais partneriais uoste. Arnoldas ŠILEIKA, Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius
Pasak A. Šileikos, tas "žalinimas" skatina ekonomiką. Šiuo metu daugelis laivų savininkų renkasi balastinių vandenų valymo sistemų įrengimo modernizavimo darbus. VLG tokių užsakymų turi nemažai.
Pernai VLG daugiau remontuota ro-ro ir keleivinių keltų.
Pasirinkta žalioji kryptis
Laivų eksploatavimo kaštai verčia ieškoti sprendimų, kaip juos mažinti. "Ateities projektai yra autonominiai laivai, t. y. be įgulų, jie duos didžiulį postūmį vystytis į priekį ir mūsų pramonei, - sako A. Šileika. - VLG dirba ir su ateities technologijomis, energijos ištekliais ir kuru. Šiame procese kartu su Klaipėdos universitetu aktyviai dalyvauja mūsų inžinerinė kompanija. Artimiausiu metu galbūt bus pastatytas autonominis keleivių keltas. Galima kalbėti ir apie hibridinius laivus, ir kt. Technologijos tikrai žengia į priekį.
Mes laikomės Europos Sąjungos (ES) pasirinktos krypties - skaitmenizavimas ir žalioji banga arba dekorbanizacija."
Didžiausias VLG vadovo rūpestis dabar - pradėti gaminti naujus produktus ir technologijas dekorbanizacijos srityje. Dirbama su įvairiais produktais - vandeniliu, metanoliu, kriogenikos srityje. "Labai svarbu neatsilikti nuo išsivysčiusi ES šalių, patiems dalyvauti inovatyviuose procesuose, kad būtume pasirengę laiku rinkoje pateikti naujus sprendimus. ES pasirinko vandenilį kaip ateities kurą, šioje srityje yra numatomos didžiulės investicijos. Norėdami užsitikrinti veiklos plėtrą, į tai orientuojame mūsų metalo konstrukcijų sprendimo kryptis: ar tai būtų nerūdijančio, ar konstrukcinio plieno gamyba. Visos mūsų pastangos nukreiptos į ateitį", - sako A. Šileika.
Vėl liko tik viena bendrovė
UAB "Klaipėdos laivų remontas" generalinis direktorius A. Butkus to, kad pernai nebuvo kruizinių laivų, neakcentuoja kaip pagrindinės problemos. Kol jų nėra, siūlomos paslaugos kitiems laivams švartuotis ir stovėti prie kruizinių laivų krantinės. Norinčiųjų yra. Pradedami rekonstruoti uosto molai, įvairioms baržoms, žemkasėms, žemsiurbėms irgi reikia kažkur stovėti. Tad kažkiek rinkliavų surenkama. Bet tai tik nedidelė bendrovės pajamų dalis.
2018 metais KLR buvo padalinta į dvi bendroves, be KLR, dar buvo AB Kruizinių laivų terminalas. Tačiau pernai lapkričio pabaigoje pastaroji buvo likviduota. O KLR turi kruizinių laivų aptarnavimo padalinį, kuris dirbs su kruiziniais laivais, kai jie atplauks, o dabar dirba su prisiglaudžiančiais kitais laivais. Bendrovė likviduota ne todėl, kad nebeliko kruizinių laivų, bet todėl, kad buvo atsisakyta idėjos miesto centre vystyti nekilnojamąjį turtą.
Minėtas terminalas pagal planus turėjo atlikti tokią funkciją, bet, akcininkams priėmus kitokį sprendimą, nebebuvo tikslinga laikyti tokią įmonę. KLR dar turi atskirą UAB Klaipėdos pilies uostą.
Dokai dar liks centre
A. Butkaus teigimu, uoste privalo būti įmonės, remontuojančios laivus. Tokių paslaugų gali prireikti ir dėl krovos į uostą atplaukusiems laivams, ir uosto priežiūros laivams, ir kt. Pasak jo, VLG remontuoja didelius laivus, o kažkas turi remontuoti ir mažesnius.
Šiemet sausį ir vasarį nebuvo remontuojama tiek laivų, kiek norėjome, bet tai yra susiję su žiemos laikotarpiu, kai būna šioks toks štilis.
Alvydas BUTKUS, UAB "Klaipėdos laivų remontas" generalinis direktorius
"Pernai tai, kas buvo planuota - ir pajamos ir bendras rezultatas - pasiekta, bet neviršyta. Didelių problemų dėl pandemijos neturėjome, išgyvenome saugiai. Tik dėl jos neatplaukė kruiziniai laivai nei pernai, ko gero, jų nematysime ir šiemet, nors dar galutinai neaišku. Šiemet sausį ir vasarį nebuvo tiek laivų remontuojama, kiek norėjome, bet tai yra susiję su žiemos laikotarpiu, kai būna šioks toks štilis. Nemažai klientų laukia pavasario. Bet mes dirbame", - sakė A. Butkus.
KLR savo planų baigti kraustytis į pietinę uosto dalį, išplukdyti ten ir dokus, neatsisako. Dokai šiemet dar liks miesto centre, nes greitai jiems vieta pietinėje dalyje nebus įrengta. Reikalingi tam tikri sprendimai ir projektai.
"Didžiausias mano rūpestis - dokų perkėlimas į pietinę dalį. Kai būsime vienoje vietoje, bus patogiau dirbti. Dabar esame išsimėtę per tris vietas. Mes aptarnaujame AB "DFDS Seaways" keltus Centriniame Klaipėdos terminale, kuriame turime darbo vietą, pietinėje dalyje esame įsikūrę vietoje buvusio Jūrų perkėlos terminalo, o mūsų dokai yra senojoje KLR vietoje", - sakė KLR vadovas.
Sunkiausia dirbti užsienyje
Viktoras ČEPYS, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos direktorius
Laivų remontininkai laikosi kaip ir visi kiti. Nuostolių patiria visi. Užsakymų yra, tad dirbama, kiek leidžia galimybės. Pavojus, žinoma, yra - tai vienoje įmonėje kas nors suserga, tai kitoje. Sunkiausia tiems, kurie remonto paslaugas teikia užsienyje, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Suomijoje. Atsiranda įvairių taisyklių. Vienu metu norvegai buvo visai užsidarę. Ten važiuoti ir dirbti dabar jau nėra taip paprasta. Vieni reikalauja testų, kiti - saviizoliacijos. Nuveži darbuotojus į Norvegiją, o ten reikia mažiausiai 10 dienų karantinuotis. Už tai moka įmonė. Tai darosi problema. Išsiųsti arba pasisamdyti darbuotojus visiems sunku. Bet nė vienas asociacijos narys dar nesiskundė, kad ruošiasi bankrutuoti. Tikriausiai naudojasi Vyriausybės pagalba, bet tokios statistikos neturiu. Manau, kaip nors iškentėsime. Žemaičiai sako: ir šuo kariamas pripranta.
Rašyti komentarą