Lauko kavinių verslas - pakibęs ant plauko

Iki šiol uostamiesčio Savivaldybė yra sustabdžiusi tokių leidimų išdavimą. Aiškinama, kad Nacionalinė žemės tarnyba dar pernai pavasarį patvirtino naują tvarką, pagal kurią norintieji lauko terasą rengti ant valstybinės žemės pirmiausia turi gauti jos leidimą. Praėjo metai, bet naujosios taisyklės iki šiol vis dar derinamos. Nežinios kamuojami verslininkai jau sulaukė ir reikalavimų griauti lauko terasas.

Veikia be leidimų

Kavinių ir restoranų verslą vystantys žmonės puikiai žino, ką jiems reiškia kiekviena šilta diena, kai šilumos išsiilgę miestiečiai plūsteli į lauko kavines. Daugeliui šiltuoju periodu uždirbtos lėšos leidžia nebankrutuoti ir žiemos metu, kai klientų gerokai sumažėja.

Tačiau šį pavasarį ne vienos uostamiestyje veikiančios maitinimo įstaigos savininkui tarsi perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad jie nebegali eksploatuoti jau turimos lauko kavinės. Nuėję į Savivaldybę suderinti pasibaigusio galioti leidimo, jie sužinojo, kad naujo kol kas negaus.

Pasirodo, pagal dar praėjusių metų gegužę įsigaliojusias taisykles, savivaldybės leidimus laikiniems statiniams ant valstybinės žemės išduoti gali tik po to, kai sutikimą duoda Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Tačiau bėda ta, kad ši įstaiga per metus taip ir nesugalvojo, kaip tokius leidimus reglamentuoti.

KAM REIKĖS? Pasirodo, gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą reikės ir tiems, kurie tiesiog ant šaligatvio pasistato kėdę ar staliuką. Redakcijos archyvo nuotr.

Tačiau verslininkai neturi laiko laukti, kol bus sukurtos naujos taisyklės. Tad ne viena lauko kavinė Klaipėdoje veikia ir be leidimo. Ne vienas verslininkas dėl to jau sulaukė ir nuobaudų.

Žvejų gatvėje veikiančio baro "Bardakas" atstovai neslėpė, kad jau sulaukė įspėjimo.

"Jeigu iki numatyto termino nebus demontuota mūsų lauko terasa, sako, kad mūsų veiklą apribos iki 19 val. Tokiu atveju turėtume iš viso stabdyti veiklą. Mūsų lauko terasa buvo įrengta tik praeitų metų vasarą, buvo daroma didžiulė, 50 tūkstančių eurų siekianti, investicija.

Projektas buvo suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybe pagal tą dieną galiojusią tvarką, todėl mes tikrai tikimės, kad institucijos, kaip ir žadėjo, ras būdų, kurie padės skubiai išspręsti šią situaciją", - pasakojo "Bardako" atstovas.

Jam apmaudu, kad verslas įvaromas į aklavietę vien dėl to, kad institucijos tarpusavyje nesuderina teisės aktų.

"Didžiausia bėda - problemos sprendimo greitis. Pirmą prašymą parašėme dar praeitų metų spalio mėnesį. Dabar būtų net sunku suskaičiuoti, kiek esame parašę įvairių prašymų, skundų į Savivaldybę, Savivaldybių asociaciją, NŽT. Galime tik pasidžiaugti, kad praėjusią savaitę mūsų prašymu buvo suorganizuotas susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuriame dalyvavo ir daugiau kavinių atstovų.

Po susitikimo buvo pripažinta problema ir pažadėta skubiai ieškoti sprendimų, kad verslininkai nebūtų baudžiami dėl nesuderinamų teisės aktų. Labai norėtųsi, kad institucijos, prieš priimdamos sprendimus, pirma juos susiderintų tarpusavyje. Negalima vieną kartą sakyti, kad skatini verslą, o kitą kartą - jį bausti už dalykus, kuriems verslas net negali daryti įtakos", - kalbėjo "Bardako" atstovas.

Nėra leidimo - nėra ir mokesčių

"Mes taip pat jau gavome paskutinį įspėjimą", - atsiduso muzikinio klubo "Bluez" vadovas Valentinas Zelianinas.

Kadangi šiam klubui priklausanti lauko terasa stovėjo neišardyta per visą žiemą, atšilus orams ji toliau naudojama, nepaisant to, kad Savivaldybė negali duoti leidimo.

"Nukenčiame ne tik mes, ir Savivaldybė negauna mokesčių. Juk mes mokame už leidimus. Pavyzdžiui, aš už 80 kvadratinių metrų ploto lauko terasą kiekvieną mėnesį turiu mokėti 120 eurų. Kadangi dabar neturiu leidimo, tai ir nemoku", - pasakojo "Bluez" vadovas.

Jam pikčiausia, kad verslininkai siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą. Esą Savivaldybės darbuotojai aiškina, kad reikalingas NŽT sutikimas, o pastarieji atkerta neturintys teisės jo išduoti.

"Nei tie, nei tie neduoda. Savivaldybė rašo NŽT, tie - atgal Savivaldybei. O kenčia verslas. Tie, kurie tik šįmet atsidarė, iš viso negali net įsirengti lauko kavinės, o sezonas jau prasidėjo. Neramu ir mums. Mes jau gavome paskutinį įspėjimą, tad kol jie susitvarkys biurokratinius reikalus, galime sulaukti ir baudos", - absurdiška situacija stebėjosi V. Zelianinas.

Neseniai atsidariusio restorano "Old Town Brasserie" direktorė Sandra Liekytė-Kiežienė taip pat apgailestavo, kad iki šiol negali pradėti statyti lauko terasos.

"Esame nauji šios vietos subnuomininkai. Pasiruošėme lauko terasos projektą, bet viskas taip ir užstrigo. Keisčiausia, kad nei Savivaldybės, nei NŽT atstovai nelabai ką gali pasakyti. Situacija erzinanti, nes kaip tik atšilo orai, žmonės nebenori sėdėti viduje, nori eiti į lauką, o mes neturime ką pasiūlyti", - pasakojo S. Liekytė-Kiežienė.

Iki šiol durų lankytojams neatveria ir "Bambolos" lauko terasa.

"Neturime leidimo ir nenaudojame, bet tikrai negriausime. Tikimės, kad viskas greitai išsispręs, ir kai prasidės tikrasis vasaros sezonas, jau galėsime veikti, o dabar tiesiog prarandame pinigus, nes lauko terasa jau galėtų puikiausiai veikti", - kalbėjo nenorėjusi viešumo "Bambolos" atstovė.

Ji sakė girdėjusi, kad tokia absurdiška situacija susiklostė tik Klaipėdoje, esą kituose miestuose jokių nesklandumų dėl lauko kavinių neiškilo.

"Gal kam nors neparanku, gal kas nors kam nors nepadėjo? Žinote, kaip pas mus būna..." - svarstė moteris.

Ledai pajudėjo?

Klaipėdos miesto savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė pasakojo, kad balandžio 17 d. jau gavo iš NŽT taisyklių projektą.

"Per 10 darbo dienų tiek mes, tiek verslininkų asociacija turime pateikti savo pastabas ir pasiūlymus ir tada lauksime sprendimų", - kad situacija nėra beviltiška, tikino J. Uptienė.

Tačiau taisyklių projekte paaiškėjo ir kiti niuansai, kurių valdininkai anksčiau nežinojo. Pavyzdžiui, buvo manoma, kad leidimus iš NŽT reikės gauti tik ant pakylos su laikinomis sienomis įrengtoms lauko terasoms, tačiau paaiškėjo, kad ši naujovė palies kur kas daugiau įstaigų ir smulkiųjų verslininkų.

"Pasirodo, tokius leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos turės gauti beveik visi, kurie stovi ant valstybinės žemės: ir daržovėmis, ir vaisiais prekiaujantys kioskai, ir paviljonai, ir tik prekybinę įrangą pasistatę prekybininkai. Tokių leidimų reikės ir tiems, kurie tiesiog ant šaligatvio pasistato kėdę ar staliuką. Mes net negalvojome, kad į šią kategoriją gali patekti tiek daug įvairių objektų", - pasakojo J. Uptienė.

Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja pritarė, kad tai labai karštas klausimas, ir vylėsi, kad sprendimai bus priimti skubos tvarka.

"Verslininkai supranta, kad situacija keičiasi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nori įvesti reglamentuotas tvarkas. Iš tiesų gal ir nebuvo gerai, kad iki šiol mes tiesiog išduodavome leidimą, ir tiek. Visgi valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, tad normalu, kad jie ir reglamentuoja, kas ant tos žemės gali būti ir kaip turi būti", - kalbėjo J. Uptienė.

Pasiteiravus, ar įsigaliojus naujai tvarkai nenutiks taip, kad gauti leidimus verslininkams bus sunkiau, Savivaldybės darbuotoja sakė taip nemananti.

"Sudėtingumas bus tik tas, kad reikės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Tiesiog įsiterps dar viena institucija", - paaiškino Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Teks palaukti kelias savaites

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė patikslino, kad Sutikimų statyti laikinus ir nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo patvirtintos 2018 m. gegužės 16 d.

"Taisyklės patvirtintos vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis. Minėtame Reglamente nėra detalizuoti atvejai dėl laikinų prekybos, paslaugų ir maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių, prekybos įrenginių) statybos.

VILIOJA Į LAUKĄ. Vos tik atšyla, kavinių klientai veržiasi į lauką, tad daugelis maitinimo įstaigų vietas lauke įrengia jau balandį. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Tačiau atsižvelgdama į Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybių pateiktus siūlymus reglamentuoti tokius atvejus bei į Žemės ūkio ministerijos 2019 metų vasario 19 dienos pavedimą, Nacionalinė žemės tarnyba parengė Taisyklių pakeitimo projektą, kuris praėjusią savaitę išsiųstas derinti atitinkamoms institucijoms ir Savivaldybių asociacijai, atskirai pateikiant ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai", - teigė NŽT atstovė.

Jos duomenimis, įvertinus iš institucijų gautas pastabas ir pasiūlymus, taisyklių pakeitimus numatoma patvirtinti ne vėliau kaip iki šių metų gegužės 15 d.

"Pažymėtina, kad, pagal pakeistas taisyklių nuostatas, asmenys, laimėję savivaldybių organizuotus konkursus ar aukcionus, dėl prekybos viešose vietose privalės kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinius padalinius dėl sutikimo įrengti ir naudoti laikinus prekybos, paslaugų ir / ar maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavines, prekybos įrenginius)", - akcentavo A. Lisauskienė.